Verslas

2020.02.13 12:03

Sąskaitos už atliekų tvarkymą kaunietę varo į neviltį: konteinerio nė neturi, bet vis tiek turi mokėti

„Esu kalta nieko nepadariusi. Nei aš gavau paslaugą, nei turiu konteinerį“, – taip savo situaciją apibūdina į LRT.lt besikreipusi kaunietė, kuri tvirtina per mėnesį turinti sumokėti kelias dešimtis eurų, nors jokių atliekų tvarkymo paslaugų teigia negaunanti.

Kaunietė, kuri savo vardo prašė neskelbti, tvirtina jau kelis mėnesius gaunanti sąskaitas iš „Kauno švaros“, nors su šia įmone neturi sudariusi sutarties. Ji teigia kas mėnesį gaunanti net 39 eurus siekiančią sąskaitą,

Anot jos, paprašius įmonės sąskaitų nesiųsti, nes ji paslaugų negaunanti ir sutarties nebuvo sudariusi, bendrovė cituoja įstatymą, kuriuo numatoma, kad už atliekų tvarkymą privalo susimokėti teršėjas.

Vis dėlto pašnekovė tvirtina savo gyvenimą susitvarkiusi taip, kad atliekų paprasčiausiai neatsiranda: sau reikalingas daržoves moteris užsiaugina, nuo jų susidariusias atliekas kompostuoja, kitas išrūšiuoja, o dažnai valgo tiesiog darbo vietoje, kur veikia valgykla.

„Kam tas konteineris? Jis neva man leidžia kitaip susitvarkyti atliekas, su kuriomis aš jau senų seniausiai tvarkausi be kitų įsikišimo. Tai labiau daromas spaudimas, kad duos mokestį, o žmogus, norėdamas išvengti nuobaudos (...) susimokės“, – sako kaunietė.

Jos tvirtinimu, ji pati jau atsidūrė situacijoje, kai dėl neapmokėtų sąskaitų „Kauno švarai“ į ją kreipiasi antstoliai: „Dabar jau visas tas įsiskolinimas perduotas antstoliams, nors sutarties aš jokios neturiu, grasinant, kad arba sąskaitas užblokuosime, arba turtą konfiskuosime.“

Ji piktinasi, kad sprendimas priimtas vienašališkai ir gyventojai neturi galimybės tokių paslaugų atsisakyti, jeigu paslauga jiems nereikalinga.

„Esu kalta nieko nepadariusi. Nei aš gavau paslaugą, nei turiu konteinerį. (...) Išeina, kad esu teršėja, nors nėra faktų, kad kažkur kažką teršiu“, – tvirtina kaunietė.

Bendrovė: NT savininkai privalo sudaryti atliekų tvarkymo sutartis

Dėl situacijos LRT.lt kreipėsi tiek į atliekas tvarkančią bendrovę „Kauno švara“, tiek į Kauno savivaldybę, kuri reglamentuoja atliekų tvarkymą mieste.

Savivaldybę situaciją komentuoti atsisakė, rekomenduodama kreiptis į tai pačiai savivaldybei priklausančią bendrovę „Kauno švara“.

Pastaroji LRT.lt raštu informavo, kad kiekvienas atvejis yra individualus ir skirtingas, todėl neturėdami tikslių kliento duomenų – gyvenamosios vietos ir vardo bei pavardės – šio klausimo pakomentuoti negali.

Atsakyme bendrovės viešųjų ryšių specialistas Jonas Trumpa tvirtino, kad klientas šiuo klausimu turėtų tiesiogiai kreiptis į klientų aptarnavimo centrą „Mano Kaunas“.

Anot J. Trumpos, remiantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu, nekilnojamojo turto objektų savininkas arba įgalioti asmenys privalo sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su savivaldybe.

Kiti J. Trumpos cituoti teisės aktai nurodo, kad atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas, o komunalinių atliekų tvarkymo įmokas ir atliekų susikaupimo normas nustato Kauno miesto savivaldybės taryba.

J. Trumpa taip pat atkreipė dėmesį, kad Kauno miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, plėtojimą ir eksploatavimą reglamentuojantys dokumentai yra vieši. Visi fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę su jais susipažinti teisės aktų nustatyta tvarka.

Be to, nurodė bendrovės atstovas, informacija apie tai skelbta įvairių įstaigų ir bendrovių svetainėse bei dienraštyje „Kauno diena“ 2013 m. ir 2019 m., raginant miestiečius atvykti sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo sutartis. J. Trumpa pridūrė, kad buvo siunčiami ir registruoti laiškai.

„Remiantis išvardintais teisės aktais galima teigti, kad komunalinių atliekų tvarkymo sutartis yra viešoji, jos standartines sąlygas bei visą informaciją apie UAB „Kauno švara“ veiklą galima rasti viešoje internetinėje erdvėje. Taigi viešai paskelbtas pranešimas šiuo atveju yra laikomas tinkamu Kliento informavimu“, – nurodė J. Trumpa.

Kainą galėtų susimažinti bene 20 kartų

Pasitikslinus, kodėl susidaro tokia situacija, kad gyventoja automatiškai tampa kliente, už paslaugas moka, bet jai net nėra pristatomas komunalinių atliekų konteineris, „Kauno švaros“ atsakymą pateikusi klientų aptarnavimo ir marketingo skyriaus vadovė Kristina Martinėnienė nurodė, kad, jeigu gyventojas nesutiko sudaryti sutarties pagal individualias aptartas sąlygas, tuomet atliekas turi teisę mesti į artimiausią bendrojo naudojimo komunalinių atliekų konteinerį.

Anot K. Martinėnienės, visi atliekų turėtojai privalo vadovautis LR atliekų tvarkymo įstatymu, kuris aiškiai reglamentuoja, kad nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys privalo sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su savivaldybe, kurios teritorijoje yra nekilnojamojo turto objektas, ar komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi.

„Kauno miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 86.2. taip pat sako, kad nekilnojamojo turto savininkai privalo turėti sutartis su Administratoriumi ir visiškai bei laiku atsiskaityti už atliekų tvarkymą“, – priduriama LRT.lt pateiktame atsakyme.

K. Martinėnienė primena, kad yra numatytas laikinas sutarties stabdymas, jeigu bute ar name nėra gyvenama.

„Kiekvieno mūsų buityje susidaro atliekų, kurias galima mesti tik į komunalinių atliekų konteinerį. Pavyzdžiui, asmeninės higienos priemonės, popieriniai rankšluosčiai, vienkartinės nosinės, tualetinis popierius (bet ne kartoninis rulonas), dantų šepetėliai, panaudotos virtuvės, dušo kempinės, skutimosi peiliukai, keramikos, veidrodžių duženos, neperdirbamos pakuotės/ plastikas ir kitos po rūšiavimo likusios buitinės atliekos)“, – komentuoja K. Martinėnienė.

Ji priduria, kad individualiai aptartas sąlygas klientai gali rinktis minimaliausią komunalinių atliekų išvežimo dažnį t. y. 1 kartą į mėnesį. Atstovė pateikia pavyzdį – 140 l konteinerio išvežimas kartą į mėnesį kainuoja 1,92 eur.