Verslas

2020.02.11 17:47

Klaipėda už 0,5 mln. eurų aiškinosi, ar miestui reikia tramvajaus ir metro: išvados nenustebino

Jovita Gaižauskaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.02.11 17:47

Ar Lietuvos uostamiesčiui reikalingas tramvajus ir metro – į šį klausimą turėjo atsakyti galimybių studija už beveik pusę milijono eurų. Išnagrinėjus Klaipėdos transporto srautus paaiškėjo, kad abu variantai būtų nepakeliama finansinė našta.

Tačiau už Europos investicijų banko studijai rengti skirtus pinigus teks atidirbti – miestas įpareigotas į transporto sistemą investuoti dešimteriopai, antraip turės grąžinti lėšas.

„Tramvajaus įrengimas Klaipėdos mieste kainuotų apie 200 mln. eurų, o greitieji autobusai apie 100 mln. eurų. Klausimas dėl studijos buvo politinis sprendimas, aišku, viešojo transporto ekspertai, specialistai, kurie Klaipėdos miestą puikiai pažįsta, šitą pačią rekomendaciją galėjo pasakyti ženkliai paprasčiau“, – sako Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.

Administracijos direktorius, pats prieš tai vadovavęs „Klaipėdos keleiviniam transportui“, sako studiją paveldėjęs: tai buvęs tuometės miesto tarybos sprendimas. Tačiau buvęs administracijos direktorius įsitikinęs, kad pinigai nepaleisti vėjais.

„Aš manau, kad studija tikrai buvo reikalinga, jeigu žiūrėti plačiau, kas ten yra paruošta, tai nėra tik pasakymas, kad įmanoma, neįmanoma, pigu ar brangu, tai buvo padaryta pakankamai didelė studija viso viešojo transporto, aplamai transporto Klaipėdos mieste. Tramvajus yra šiuolaikinio ir modernaus miesto įvaizdžio dalis“, – sako teigia Klaipėdos Tarybos narys, buvęs administracijos direktorius.

Klaipėdiečiai rengdami studiją rėmėsi Lenkijos miesto Olštyno pavyzdžiu. Ten 1960-aisiais tramvajaus linija išardyta, tačiau dabar mieste šis transportas vėl kursuoja. Trys linijos atsiėjo 120 mln. eurų. Tramvajus 20-ojo a. pradžioje važiavo ir Klaipėdoje. Tačiau dabar klaipėdiečiai sako, kad tokio transporto nereikia.

„Man ši idėja apskritai yra juokinga, aš nemanau, kad Klaipėdoje kalbėdami apie tai, kad mus palieka vis daugiau žmonių, mus palieka jauni žmonės, juos labai sunku prisikviesti į miestą, ir dabar įsivaizduokim, mieste atsiranda tramvajus“, – sako klaipėdietė Neringa.

Tačiau didžiausias aistras kelia pati studija, rengta gavus Europos Sąjungos fondo lėšų.

Centrinėje miesto dalyje iki 2030-ųjų turi nebelikti taršaus transporto, varomo iškastiniu kuru. Reikės investuoti į kitą viešąjį transportą – elektrinius autobusus.

Žinios. Apdovanoti tarptautinėse operacijose Irake dalyvavę Lietuvos kariai