Verslas

2020.02.11 14:41

„Grigeo Klaipėda“ kratosi atsakomybės – kaltę verčia buvusiems vadovams

„Grigeo Klaipėda“ sudarytos komisijos vidinio tyrimo išvadose rašoma kad dėl buvusių vadovų Vido Beržonskio ir gamybos vadovo Jono Garalio sprendimų ir veiksmų, dalis biologiškai neapdorotų nuotekų patekdavo į „Klaipėdos vanduo“ nuotekų tinklus.

Įmonės „Grigeo Klaipėda“ išplatintame pranešime rašoma, kad atliktus vidinį tyrimą nustatytą, kad veiksmai ir sprendimai, dėl kurių dalis biologiškai neapdorotų nuotekų patekdavo į „Klaipėdos vanduo“ nuotekų tinklus, didžiąja dalimi buvo atlikti tuo laikotarpiu, kai įmonei vadovavo V. Beržonskis, o gamybos vadovo pareigas ėjo J. Garalis.

Pasak bendrovės išplatinto pranešimo, „juos pakeitę vadovai objektyviai negalėjo žinoti ir, bent jau bendrovės žiniomis, nežinojo apie egzistavusios problemos faktą, o net, jei ir žinojo, kad tokia problema egzistuoja, tai nežinojo jos masto, intensyvumo, trukmės, taip pat kokiu būdu ir (ar) priemonėmis ji sprendžiama“.

Tyrimas užtruko dėl dokumentų trūkumo

Dabartinis „Grigeo Klaipėda“ generalinis direktorius Tomas Eikinas mini, jog daug svarbių dokumentų yra ikiteisminio tyrimo tikslais paimta prokuratūros, todėl pats komisijos darbas užtruko, o kai kurių faktų neleido patvirtinti tam reikalinga dokumentacija.

„Suprantame bendrovei tenkančią atsakomybę ir nuo jos nebėgame. Bendradarbiaujame su teisėsauga, aplinkosaugininkais – siekiame, kad kuo greičiau paaiškėtų daugiau faktų. Kol kas mums ir patiems daug klausimų kelia, kokie buvo motyvai leisti biologiškai neapdorotas nuotekas, kai bendrovė dirbo pelningai. Man, kaip įmonei vadovaujančiam vos porą mėnesių, lengviau atsikvėpti leidžia faktai, kad bendrovės išleidžiamose nuotekose daug sunkiųjų metalų koncentracijos nesiekė net ir geriamam vandeniui taikomų normų ir aplinkosaugininkai savo tyrimuose esminių pokyčių marių vandenyje nenustatė“, – pranešime cituojamas T. Eikinas.

Kaip skelbia bendrovė, „Grigeo Klaipėda“ valymo įrenginiai Dumpiuose buvo įrengti apie 1976 metus, o 2004 metais atliekant modernizacijos darbus įrengtas biologinis nuotekų valymas. 2012 metais buvo rekonstruoti nuotekų valymo įrenginiai, įrengta avarinio darbo režimo sklendė, siekiant užtikrinti stabilų biologinio valymo įrenginių darbą.

Įmonė praneša, kad nuo 2012 metų „Grigeo Klaipėda“ biologinių nuotekų įrenginių eksploatacija ir nuotekų valymo proceso organizavimas ir kontrolė buvo priskirti bendrovės gamybos padaliniui. Šiam padaliniui nuo 2011 m. gegužės 30 d. iki 2019 m. gegužės 17 d. vadovavo J. Garalis. Jis buvo atsakingas už gamybos padalinio darbo organizavimą, gamybos technologinio proceso kontrolę, žaliavų savalaikį užsakymą ir tikslinį panaudojimą. Už bendrovės nuotekų valymo procedūrų patvirtinimą ir įgyvendinimą atsakingas „Grigeo Klaipėda“ generalinis direktorius. Nuo 2013 m. birželio 11 d. iki 2019 m. gegužės 17 d. bendrovei vadovavo Vidas Beržonskis.

Nuotekos buvo išvalytos mechaniškai

Bendrovės išvados rodo, kad nėra jokio tiesioginio vamzdžio į Kuršių marias iš „Grigeo Klaipėda“ teritorijos – visos gamyklos nuotekos buvo surenkamos ir pumpuojamos į už Klaipėdos miesto, Dumpiuose, esančius įmonės nuotekų valymo įrenginius, iš kurių apvalytos nuotekos susiliedavo į bendrą srautą su „Klaipėdos vanduo“ išvalytomis nuotekomis ir dar 10 km tekėjo uždaru kanalu į marias.

Atlikusi nuotekų kiekių analizę „Grigeo Klaipėda“ komisija padarė išvadą, kad „Grigeo Klaipėda“ nuotekų dalis bendrame „Klaipėdos vanduo“ nuotekų kiekyje per 2012-2019 metų laikotarpį sudarė 4,2-7 procentus.

Nustatyta, kad visoms „Grigeo Klaipėda“ nuotekoms buvo atliekamas pirminis mechaninis valymas – į nuotekų transportavimo liniją jos patekdavo po valymo gamykloje esančiu flotatoriumi, kuriame sugaudomos skendinčios-kietosios medžiagos. Dumpių kaime tęsiamas mechaninis ir biologinis valymas.

Komisija taip pat nustatė, kad visos nuotekos buvo apskaitomos, net ir keliavusios avariniu vamzdžiu. Įmonė pabrėžia, kad nuotekoms apeiti nuotekų išleidimo kanalo apskaitos mazgą galimybės nėra.

Bendrovė nurodo, kad „Grigeo Klaipėda“ apvalytos nuotekos susiliedavo į bendrą srautą su „Klaipėdos vanduo“ išvalytomis nuotekomis ir 10 km tekėjo uždaru kanalu į marias. Nuotekų tekėjimo 10 km „Klaipėdos vanduo“ priklausančiu uždaru kanalu procesas truko apie 4 valandas. Jo metu taip pat vyko biologiškai neišvalytų ir susimaišiusių su išvalytomis nuotekomis skaidymosi procesas.

„Darytina išvada, kad net visiškai nevalytose gamybinėse nuotekose sunkiųjų metalų kiekis iš esmės neviršija leidžiamų koncentracijų“, – teigiama išvadose.

ELTA primena, kad Lietuvos teisėsauga po atliktos operacijos paviešino nustačiusi, kad įmonei „Grigeo Klaipėda“ priklausančiame gamybiniame objekte susidarančios nuotekos nepatenka į valymo įrenginius, o išteka beveik nevalytos tiesiai į nuotekų vamzdžius, kuriais pasiekia Kuršių marias. Skelbiama, kad aplinkai padaryta žala galėjo siekti ne vieną milijoną eurų.