Verslas

2020.02.11 10:53

Skyrių mažėja, bet bankai bėdos nemato: teigia, kad tėra kelios vietos, kur 10 km spinduliu neišsiimsi grynųjų

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2020.02.11 10:53

Lietuvoje yra tik kelios vietos, kur 10 km spinduliu gyventojai neturi prieigos prie grynųjų pinigų, tvirtina Lietuvos bankų asociacija (LBA), antradienį pristačiusi interaktyvų finansinių paslaugų prieinamumo žemėlapį.

Šalyje šiuo metu veikia devyni bankai ir kelios dešimtys kredito unijų. Anot LBA, bazinių bankų paslaugų tinklas kol kas padengia visą Lietuvą išskyrus kelias vietas, kur iki grynųjų tenka keliauti daugiau nei 10 km.

„Jau kurį laiką visuomenėje girdėti klausimų, ar iš tiesų finansinės paslaugos yra prieinamos. (...) Dažniausiai, kadangi esame atvira asociacija, geriausia atsakyti skaičiais, todėl investavome laiko ir pirmą kartą surinkome visų rinkos dalyvių paveikslą, kad pasižiūrėtume, kaip jie atrodo geografiškai Lietuvoje“, – sako Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius.

Jo tvirtinimu, žemėlapis atskleidė dvi tendencijas – Lietuvą labai veikia paslaugų skaitmenizacija ir demografinė padėtis.

Kaip rodo LBA duomenys, šiuo metu Lietuvoje finansines paslaugas teikia 302 bankų ir kredito unijų padaliniai, veikia 903 bankomatai bei 2238 „Perlo“ terminalai, kur galima išsigryninti pinigų. Tokia paslauga teikiama ir bankų partnerių: „Maxima“, „Iki“, „Rimi“ parduotuvių kasose bei „Narvesen“, „Lietuvos spaudos“ kioskuose. Iš viso šalyje yra arti 5000 vietų, kur galima pasiimti grynųjų pinigų. Ši operacija yra dažniausia žmonių ieškoma bankinė paslauga.

„Ar tai yra daug, ar tai yra mažai, nenorėčiau vertinti. Mes norėjome pateikti realius skaičius, kaip iš tikrųjų yra“, – sako M. Zalatorius.

Vis dėlto jis patikina – daugelis gyventojų išsiimti grynuosius pinigus nukeliauja mažiau nei 10 km. „Yra galbūt keturios vietos [Lietuvoje], kurios nėra iki galo uždengtos prieinamumu išsiimti grynųjų“, – teigia M. Zalatorius.

Lietuvos bankų asociacijos analizės vadovas Vilius Tamkvaitis antrina, kad LBA nariai turi daugiau nei 1 100 vietų, kur galima išsiimti grynųjų pinigų. Didžioji šių vietų dalis yra bankomatai.

„Vis dėlto mūsų nariai nėra vieninteliai rinkos dalyviai, kurie teikia šią paslaugą. Jei prie žemėlapio pridedame „Perlo“ terminalus, 10 km spinduliu visa Lietuva yra uždengta šiais terminalais, – sako V. Tamkvaitis.

Jis priduria – iš tiesų yra vos kelios vietos, kur dėl tokios paslaugos gali tekti keliauti kiek toliau nei 10 km: „Yra miškingos vietovės, kur gyvena, voverės, lapės ir viena kita stirna, kur šių paslaugų nėra.“

LBA taip pat atkreipia dėmesį, kad grynųjų pinigų paslaugomis, ypač grynųjų pinigų įnešimu, dažniau naudojasi bendrovės, kurios savo pajamas gauna grynaisiais. Gyventojus tokia paslauga domina rečiau.

LBA atlikta apklausa rodo, kad trečdalis bankų klientų per metus nė karto neužsuka į banko skyrių, pusė apklaustųjų teigė, kad paslaugų padaliniuose prireikia iki trijų kartų per metus, dažniausiai – iškilus kokiai nors problemai.

Internetiniame banke apklaustieji teigia besilankantys kone kasdien. Internetinės bankininkystės populiarumas per dešimtmetį išaugo dvigubai: interneto banku naudojasi 65 proc. klientų, jaunesni nei 45-erių – praktiškai visi.

LBA taip pat nesutinka, kad regionuose bankų tinklas retesnis nei didžiuosiuose miestuose. V. Tamkvaičio teigimu, Lietuvoje yra vos dvi savivaldybės, kuriose nėra nė vieno banko ar kredito unijos padalinio. Tai Neringos ir Rietavo savivaldybės.

Kaip paaiškina V. Tamkvaitis, Neringos savivaldybė gana išskirtinė, nes nuolatinių gyventojų yra gana mažai. Rietavo savivaldybėje, atkreipia dėmesį LBA atstovas, yra viena rečiausiai apgyvendinta. Artimiausias banko skyrius yra Plungėje, iki kurios, važiuojant automobiliu, reikėtų užtrikti 23 minutes, o viešuoju transportu – 45 minutes.

V. Tamkvaitis juokauja –Vilniaus mieste per spūstis iki banko padalinio tektų vykti ilgiau.

„Negalima sakyti, kad regionuose bankų skyrių tinklas yra retesnis nei miestuose. Palyginus Vilniaus miesto ir Pasvalio rajono savivaldybę, matome, kad Pasvalio rajone šimtui tūkstančių gyventojų tenka tris kartus daugiau banko skyrių nei Vilniaus mieste“, – sako V. Tamkvaitis.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad dažniausiai gyventojams banke apsilankyti užtenka vos tris kartus: pradedant santykius su banku, prireikus save identifikuoti, pavyzdžiui, kai pakeičiamas pasas arba pradedama naudotis identifikavimo priemone bei nutraukiant santykius.

LBA atstovai priduria, kad pasitaiko ir kitų, nestandartinių, situacijų, kai gyventojams prireikia banko išrašų arba, pavyzdžiui, banko klientas pameta jam suteiktas priemones.

Asociacijos statistika rodo, kad poreikis apsilankyti banke ateityje dar labiau sumažės, nes didžiąją dalį paslaugų, netgi norint tapti banko klientų, bus galima gauti internetu.

„30–40 metų segmente praktiškai 90 proc. klientų naudojasi internetiniu banku. Tai rodo, kad tai yra įmanoma. Pasižiūrėjus, kodėl koientai ateina į banko skyrių, (...) tai yra debeto kortelės išėmimas“, – sako V. Tamkvaitis.

Jis priduria – dažnai bankai siūlo ir alternatyvą, kai kortelė klientui tiesiog išsiunčia, todėl apsilankyti banke klientui nė nereikia.

„Dažnai girdime, ypač tarp politikų, pasakojamą graudžią istoriją, kaip žmogus ateina, liaudiškai tariant, sumokėti už butą, tačiau pastebime, kad tokių klientų yra mažai“, – atkreipia dėmesį V. Tamkvaitis.

Anot jo, statistika rodo, kad dėl tokios paslaugos pasilanko vos 3 proc. bankų klientai.

Be to, sako V. Tamkvaitis, klientai vis dažniau į banką atkeliauja, norėdami pasitarti dėl pensijų, būsto kredito, investavimo ir panašių klausimų.

Paklaustas apie galimą banko padalinių, paslaugų tinklo mažėjimą, M. Zalatorius tvirtina, kad tokių planų bankai neturi.

„Tinklas nuolat peržiūrimas. Vienas skyrius uždaromas, kitas atidaromas, trečias uždaromas remontas. (...) Kalbant apie 12 mėnesių perspektyvą, tai gali būti vienas kitas“

Išsiskiria Vilnius, bet visiškai statistika pasitikėti negalima

Pasak socialinės geografijos ir demografijos eksperto, Vilniaus universiteto doc. dr. Rolando Tučo, per penkerius metus Lietuvoje gyventojų skaičius gana sparčiai mažėja, tačiau tie mažėjimo tempai, vertinant skirtingo amžiaus grupes, nėra vienodi.

„Sparčiausiai auga vyresnio darbingo amžiaus gyventojų skaičius. Taip pat – vyresnio, išlaikomo, amžiaus gyventojų skaičius“, – teigia R. Tučas.

Anot eksperto, gyventojų mažėjimo tendencija ypač pastebima Šiaurės Lietuvoje, dažnai – pasienio teritorijose.

„Pirmiausia gyventojų skaičius auga žiedinėse savivaldybėse: Klaipėdos rajonas, Kauno rajonas, Vilniaus rajonas, Vilnius, Neringos savivaldybė“, – vardija R. Tučas.

Iš demografinių tendencijų, eksperto teigimu, labiau išsiskiria Vilniaus miestas, kuriame didžioji dalis gyventojų yra gana jauno amžiaus.

„Statistika apgaulinga, Vilniuje gyvena daug žmonių, ypač jauno, studentiško amžiaus, kurią gyvenamąją vietą deklaruoja kaime“, – atkreipia dėmesį R. Tučas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt