Verslas

2020.02.11 05:30

Aplinkosaugininkų vadovas: pareigūnai – ne sekliai, kurie turi rasti kiekvieną nelegalų vamzdį

Jonas Deveikis, LRT.lt2020.02.11 05:30

Pastaraisiais mėnesiais ekologinės nelaimės šalyje pasipylė tarsi nuotekos avariniu vamzdžiu. Po jų pirštu buvo besta į Aplinkos apsaugos departamento (AAD) vadovą Vaidą Laukį. Tačiau jis tikina, kad problemų galima ieškoti per daug liberalioje aplinkosaugos sistemoje, o pareigūnai nėra sekliai, kurie privalo surasti kiekvieną paslėptą vamzdį ar kaminą.

2019 metų spalio 16 dieną į dangų Alytuje pradėjo kilti juodi dūmai sukeldami ekologinių nelaimių virtinę. 2020 metų sausio 7 dieną po patikrinimų nustatyta, kad „Grigeo Klaipėda“ galimai į Kuršių marias leido nevisiškai išvalytas nuotekas. Galimai tai darė sąmoningai ir ilgą laiką. Vėliau Neryje rasta plastiko drožlių. Panašiu metu nustatyta, kad Kėdainiuose veikiantis cukraus fabrikas „Nordic Sugar Kėdainiai“ galimai leido nevalytas gamybines nuotekas į bevardį upelį.

Po šių nelaimių visų akys nukrypo į AAD pareigūnus. Pasigirdo kaltinimai, kad jie nesugebėjo užkardyti nelaimių. Tačiau AAD vadovas V. Laukys interviu LRT.lt teigė, kad kaltinti pareigūnus – per anksti.

Anot jo, kalta gali būti per daug liberali ir demokratiška aplinkos apsaugos sistema, prastas požiūris į aplinkosaugininkus, kurie privalo susimokėti už tarnybinio automobilio parkavimą nuvykę į patikrinimus. Taip pat per dideli ir lūkesčiai, kurie yra keliami aplinkosaugininkams. Mat jų – vos 400, o gaunamų pranešimų dėl aplinkos teršimo skaičius per metus siekia apie 7 tūkst.

– Pastaruoju metu per Lietuvą nuvilnijo kelios didelės ekologinės nelaimės – gaisras Alytuje, gal dešimtmetį į Kuršių marias tekėjusios nuotekos, plastikas Neryje. Atsižvelgiant į tai, jeigu dabar reikėtų aplinkosaugai parašyti balą nuo 1 iki 10, kokį balą parašytumėte ir kodėl?

– Reikėtų visų pirma įvardyti, kas yra aplinkosauga. Jei kalbame apie mus, tai, ko gero, būtų 7. Kadangi tikrai yra daug darbų. Pradedant nuo kaimynų skundo, kad kažkas ne taip tvarkoma gretimame sklype, iki incidentų, kuriuos įvardijote. Mūsų pranešimų centras gauna apie 18 tūkst. pranešimų kasmet. AAD dirba 430 darbuotojų. Realių skundų, kurių neperteikiame kitoms įstaigoms ir kuriuos tiria mūsų pareigūnai, yra apie 7 tūkst. Dar panašiai tiek yra planinių patikrinimų.

Tie incidentai, kurie paaiškėjo, „Ekologistikos“ ir „Grigeo Klaipėda“ atvejai, tai čia buvo galimai nusikalstamos veikos. Išvados paaiškės vėliau, tačiau ir vienu, ir kitu atveju buvo vykdoma veikla, kuri buvo nuslėpta nuo legalaus veikimo. Šitiems įvykiams nustatyti vien administracinių priemonių neužteks.

„Grigeo Klaipėda“ atvejis parodė, kad prokurorai dalyvavo šiame tyrime, aiškinosi operatyvinę informaciją ir kartu su AAD pareigūnais išsiaiškino šitą atvejį. Aš manau, kad bent jau iš mūsų pusės viskas buvo objektyviai įvertinta. Ir žmonės buvo parinkti, ir operacija įvyko sėkmingai.

Pažeidimų ir nusikaltimų buvo ir bus, tik klausimas, kiek pavyks jų nustatyti, kur yra prioritetai, ir klausimas, ko mes siekiame. Visko nustatyti nepavyks, nes aplinkoje vyksta labai daug dalykų. Kažkas ugnį ne ten užkūrė, kažkas žvėrelį pagavo, atliekas ne ten išpylė. Tačiau tai yra klausimai, į kuriuos privalo įsitraukti ne tik AAD, bet ir savivaldybės, ministerijų institucijos.

– Pasigirsta kalbų, kad ekologinės nelaimės šalyje įvyko todėl, kad aplinkos apsauga buvo labai liberali verslo atžvilgiu. Ar sutinkate su tokiu pasakymu?

– Jei kalbėtume apie liberalizavimą, tai vienareikšmiškai taip. Leidimų įvairioms veikloms išdavimas ir pačių tvarkų liberalizavimas. Tai apsunkina kontrolę, kadangi kiekvieną kartą eidamas į įmonę pareigūnas informuoja įmonę, kad bus atliekamas patikrinimas. Įmonė tuomet turi teisę ginčytis, kad galbūt atėjęs pareigūnas tikrina ne tuos dalykus, dėl ko atėjo. Liberalumo buvo nemažai, o galbūt ir perdėtos demokratijos. Vyravo per daugybę metų nusistovėjusi nuostata, kad verslui reikia mažinti naštą. Turbūt tai ir padarė tam tikrą įtaką.

Esame teikę daug pasiūlymų. Per 1–1,5 metus esame virš 30 pasiūlymų išsiuntę Aplinkos ministerijai, ką reikėtų keisti. Jau nekalbu apie pasiūlymus tiesioginiuose susitikimuose.

Puikus pavyzdys yra „Ekologistikos“ atvejis, kai buvo šaipomasi iš aplinkosaugininkų, kurie nesugeba nustatyti padangų svorio. Tačiau apskaita vykdoma tonažu. Kai važiuoja transportas, jį nesunku pasverti. Tačiau kai ateina pareigūnas, yra tam tikros tvarkos, kurios numato, kad reikia deklaruoti atliekų kiekius. Pareigūnas nesveria padangų, kalbama apie didelius kiekius. Pareigūnai vykdo apskaitos kontrolę, o ar ji sutampa su faktiniais skaičiais, tokių net užduočių nėra.

Man kyla abejonė, ar eilinis inspektorius, kuris yra atsakingas už dokumentų patikrinimą, už mėginių tinkamą paėmimą, galėjo tai aptikti.

– Kilus skandalams dėl gaisro Alytuje, „Klaipėdos Grigeo“ nuotekų, buvo besta pirštu į jus, kad dėl kilusių incidentų turi atsakyti vadovas. Prezidentas kritikavo, kad AAD veikla yra „visiškai nepatenkinama ir mažų mažiausiai reikalinga vadovo atsakomybė“. Ar jaučiate atsakomybę už įvykusias ekologines nelaimes?

– Aš jaučiu atsakomybę už visus veiksmus, kurie yra numatyti man kaip pareiga. Tačiau kai mes kalbame apie pareigą, kad neįvyktų jokių atsitikimų, tai šioje vietoje aš būčiau linkęs nesutikti. Kaip vadovas, turiu užtikrinti, kad sistema veiktų, o darbuotojai atliktų jiems pavestas užduotis. Tai ir yra daroma. Klausimas, ar nusikaltimą buvo galima užkardyti, palaukime bent jau išvadų.

– Bet mes kalbame apie galimą nusikaltimą, kuris, aplinkos ministro teigimu, galėjo būti vykdomas net nuo 2012 metų. Ar aplinkosaugininkai neturėtų per tiek laiko nustatyti tokių taršos atvejų?

– Galiu pasakyti labai paprastai. Labai daug kartų buvo diskutuota apie problemas ir visuomenės balsai apie „Grigeo Klaipėda“ mums buvo žinomi ir vertinami. Nebuvo taip, kad mes į tai nekreiptume dėmesio. Gaudavome labai daug skundų ne tik dėl „Grigeo Klaipėdos“, bet ir dėl kitų įmonių. Toje vietoje taip pat yra įmonės „Branda“, „Klaipėdos vandenys“, sąvartynas. Buvo vertinama daug aspektų, tikrai nėra taip, kad pareigūnai nieko nesiaiškino. Tačiau realiai apčiuopti, kad ten buvo kažkoks vamzdis... Dabar visi įsivaizduoja, kad tas vamzdis vos ne ant stalo guli ir visi galėjo jį laisvai pamatyti. Aš to teigti dabar negaliu.

Policija nuėjo ilgą kelią, kol atkūrė savo reputaciją. Bet mes dabar žiūrime į pareigūnus, į Valstybinę mokesčių inspekciją ir sakome – būkime tokie. Mes turime tokį planą, tačiau iki to reikia užaugti. Mums reikia padėti užaugti. Bet, užuot leidus produktyviai eiti į priekį, mums yra daužomos rankos ir kojos bei kaišiojami pagaliai.

Jei po tyrimo paaiškės, kad pareigūnas galėjo mirktelėjęs akimi pastebėti tai, tuomet taip, yra netinkamas sisteminis vertinimas. Tačiau kiek buvo pasisakyta tyrime dalyvavusių pareigūnų, jie visą naktį dirbo jau žinodami operatyvinę informaciją. Man kyla abejonė, ar eilinis inspektorius, kuris yra atsakingas už dokumentų patikrinimą, už mėginių tinkamą paėmimą, galėjo tai aptikti.

Mes diskutavome ir po to, ar tikrai buvo įmanoma nustatyti taršą, žinant visas įvykio aplinkybes. Tikrai neturime išvadų, kad taip, tai buvo visiškai lengvai įmanoma. Politiniu lygmeniu skamba, kad taip, tačiau, kalbant „specialistų lygmeniu“, tai buvo labai profesionaliai sukurtas įrenginys, kuris buvo tarp apskaitos ir mėginių ėmimo.

– O kodėl tuomet, įtariant galimą teršimą, nebuvo galima nuvykti iki „Klaipėdos vandenų“ vamzdžio Kuršių mariose ir pamatuoti, ar į marias bėgančios nuotekos yra švarios? Juk toje vietoje tarša turėjo būti didžiulė (LRT.lt primena, kad dalinai išvalytos „Grigeo Klaipėda“ nuotekos avariniu vamzdžiu buvo nukreipiamos į „Klaipėdos vandenų“ vamzdį).

– Yra tokia sistema, kad įmonės tikrinimas vyksta įmonės teritorijoje. Mariose jau yra vykdomas monitoringas. Mano žiniomis, Kuršių mariose pakitimai yra ne į gerąją pusę. Bet toje vietoje, kur „Klaipėdos vandenys“ išleidžia išvalytas nuotekas į Kuršių marias, ten vanduo jau smarkiai maišosi ir jis išeina tiesiai į jūrą. Į marias apie 70 proc. teršalų atiteka Nemunu. Kompleksiškai vertinant, kad būtų du kartus padidėję parametrai, tokios informacijos nebuvo. Netoli yra visas uostas, todėl ar buvo galima tuo metu spręsti, kad tarša tekėdavo būtent tuo vamzdžiu, dabar yra kaip tik ir nustatinėjama.

– O kaip dėl to vamzdžio? Iš pradžių aplinkosaugininkai teigė, kad „Grigeo Klaipėda“ vamzdis buvo slaptas. Pati įmonė tikino, kad tai yra ne slaptas vamzdis, o avarinio nutekėjimo. Vadinasi, jis turėjo būti pažymėtas žemėlapyje, taip pat užplombuotas, nors nebuvo. Kodėl jis tuomet anksčiau nesukėlė jokių įtarimų?

– Kaip jau buvo minėta anksčiau, šitas vamzdis nebuvo nurodytas, jo nebuvo dokumentacijoje. Yra išduodami leidimai, kuriuose yra parodyta, kur yra išleistuvas, kur turi būti paimami mėginiai. O teiginiai, kad vamzdis buvo avarinis... Jei jis buvo avarinis, jis turėjo būti pavaizduotas dokumentuose. Bet jei pareigūnas nežinojo, kad toks vamzdis yra, o dabar įmonė teigia, kad tai yra avarinis... Tai yra nuslėpta informacija.

– Kaip vertinate K. Mažeikos teiginį, kad nuotekos į Kuršių marias galėjo tekėti nuo 2012 metų?

– Niekaip nevertinu. Tai yra ikiteisminio tyrimo medžiaga ir tai yra kartu su prokuratūra derinami veiksmai. Mes dar niekaip negalime įvertinti.

– Aplinkos ministro teigimu, gamtai galėjo būti padaryta 60 mln. eurų siekianti žala. Ar tai reali suma?

– Nenoriu manipuliuoti skaičiais. Viskas priklausys nuo tų duomenų, kuriuos turi prokuratūra, tada ir bus nustatytas laikas, nuo kada buvo leidžiami teršalai.

– Ar AAD turėjo informacijos ir skundų iki patikrinimo sausio 7 dieną, kad į Kuršių marias galimai leidžiamos nevalytos nuotekos?

– Kaip ir minėjau, tų skundų buvo ne tik dėl „Grigeo Klaipėda“, bet ir dėl kitų įmonių. Atliktas ne vienas patikrinimas, ir ne tik planinis, bet ir neplaninis. Dėl nuotekų buvo atliekami papildomi tyrimai, net ir baudos administracinės buvo skirtos.

– Baudos skirtos „Grigeo Klaipėda“?

– Taip. Už tam tikrus pažeidimus, tačiau ne tokio masto, kaip dabar. Buvo įvairių pažeidimų. Ir dėl nuotekų tam tikrų parametrų viršijimo, ir dėl dumblo laikymo. Pažeidimų buvo, jie buvo nustatyti ir jie buvo atitinkamai pareigūnų vertinami.

– O kas tuomet dėl šio incidento kaltas ir ar neturėtų aplinkosaugininkai būtų gudresni už tuos, kurie daro pažeidimus?

– Man nėra priimtina kažką kaltinti, kol dar nėra išvadų. Mes dabar galime vardinti kaltus, tačiau kai vėliau paaiškės priežastys, galbūt reikės atsiprašinėti tų, kurie yra daromi kalti. Priežasčių daryti kitaip yra. Bet nemanau, kad atėjęs pareigūnas per 20 darbo dienų pranoks technologą, kuris dirba įmonėje daug metų. Jei mes norime, kad aplinkosaugininkas ateitų ir kaip seklys susektų viską, tai mes tikrai to nepasieksime. Tvarka, leidimai ir įmonių atsakomybė turi būti tokia, kad jos deklaruotų viską taip, kaip tikrai yra. O pareigūnas atsakytų už tai, kas veikia ir galbūt yra netinkamai eksploatuojama.

Bet kai ateini į įmonę, kad ir tą pačią „Grigeo Klaipėda“, kurioje yra seni Klaipėdos miesto valymo įrengimai, tai tų vamzdžių yra galybė. Įsivaizduokite, kad parodote pareigūnui savo vairuotojo pažymėjimą, o jis sako, kad jis galbūt suklastotas, todėl turite važiuoti į nuovadą ir išsiaiškinti. Tokios priemonės – visus įtartinėti darant nusikaltimus – tikrai nebūtų tinkamos.

– Ar galima sakyti, kad jūs neįžvelgiate AAD pareigūnų kaltės, kad jie galimos „Grigeo Klaipėda“ taršos nepamatė anksčiau.

– Duomenų, kad pareigūnai netinkamai atliko savo darbą, kol kas aš neturiu. Vyksta vidinis tyrimas. Jei jo metu paaiškės, kad buvo bent mažiausia prielaida, – imsimės atitinkamų veiksmų.

– Neabejojate aplinkosaugininkų teisumu. Tačiau dėl gaisro Alytuje dviem aplinkosaugininkėms yra pareikšti įtarimai dėl netinkamai atliktų pareigų.

– Taip, aš tai žinau. Tačiau klausimas, ar viskas taip ir pasibaigs ir jos bus nubaustos. Aš ir pats daug kartų buvau „Ekologistikos“ patalpose ir su pareigūnais analizavau medžiagą. Ten galimai neteisėtai kitose patalpose buvo laikomos padangos, tai neturiu vienos pozicijos, kad procesas kaltinamosioms pasibaigs taip, kaip yra skelbiama. Mes tokiose situacijose susiduriame su nusikalstamos veiklos apraiškomis. Jei vyksta neteisėtas veiksmas, kažkaip stebuklingai jo nustatyti pareigūnas negali.

– O ar aplinkosaugininkai neturėtų rodyti didesnės iniciatyvos? Kai paaiškėjo, kad plastiko drožlės tekėjo į Nerį, Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas skundėsi, kad turi lįsti į kiekvieną šulinį ir tikrinti, o tuo metu aplinkosaugininkai miega.

– Buvau susitikęs su juo, paprašiau, kad jis ant aplinkosaugininkų taip lengvai „nepiltų“. Kiekvienas savo darže turime daug reikalų. Šitas atvejis buvo nustatytas ketvirtadienį ar penktadienį. Tačiau „Vilniaus vandenų“ ir savivaldybės atstovai prie išleistuvo nuvyko tik pirmadienį. Tai vertinkite patys.

Žinome, kad ir „Vilniaus vandenų“ įrenginių pajėgumai nebėra tokie kaip anksčiau. Vilnius yra užaugęs, o įrenginys liko tas pat. Jo valymo galimybės yra mažos. Kaip manote, kokį veiksmą turėtų padaryti aplinkosaugininkas? Uždrausti eksploatuoti valymo įrenginį? Tuomet turėtume dar didesnę katastrofą.

Nenoriu nieko sakyti prieš V. Benkunską, bet mano prašymas buvo toks – sėdame kitą savaitę prie stalo ir aptarsime, kokios yra mūsų galimybės ir ką mes turime daryti.

Verta pasakyti, kad abonentų tikrinimas yra „Vilniaus vandenų“ prerogatyva. Aš susitariu, kad tu man leidi tokias nuotekas. Jeigu aš jų nekontroliuoju, pilu bet ką, tai kas tuomet turi atsakyti? Turi atsakyti nuotekų valymo įrenginių atstovai. Aplinkosaugininkai turėtų lįsti į tuos vamzdžius, ką mes ir darome. Bet išleistuvas yra pagrindinis parametras ir iš jo turi išeiti leidime nustatyto parametro nuotekos. Jeigu jos viršija normas, tuomet mes skiriame baudas, skaičiuojame žalas. Mūsų aplinkosaugininkai nėra greitoji pagalba. Mūsų tiek nėra. Policijos pareigūnų yra 8 tūkst., o mūsų 400.

– Po „Grigeo Klaipėdos“ teršimo skandalo subraškėjo jūsų kėdė. Buvo svarstoma galimybė jus atstatydinti, tačiau K. Mažeika patvirtino, kad turite pasitikėjimo mandatą. Taip pat liepė iki kovo 1 dienos atlikti konkrečius žingsnius, kurie leistų tobulinti AAD sistemą. Kokių priemonių jūsų paprašė imtis K. Mažeika ir kaip sekasi jas įgyvendinti?

– Pagrindiniai tikslai buvo tie, kurie buvo fiksuoti audito patikrinimo metu ir fiksuoti STT. Yra tam tikri procedūriniai vidaus tvarkų klausimai, kuriuos mes turėjome sutvarkyti. Na, o dabar kai kuriuos darbus tik paspartinsime.

– Kaip manote, ar po kovo 1 dienos ir toliau vadovausite AAD, o ministras bus patenkintas jūsų atsakymais?

– Nežinau, ar jis bus patenkintas, nes aš jam dar nepristačiau visų klausimų. O jeigu mano darbuose bus veiklos trūkumų, manau, kad mes tikrai juos aptarsime. Tačiau jei vien incidentas savaime lemtų pareigūno pasitraukimą, tai čia nebūtų kam ir dirbti.

Ko ministras paprašys, viskas bus pateikta jo vertinimui. O kaip jis įvertins, reikės klausti jo paties.

– Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorius Žydrūnas Bartkus BNS teigė, kad Aplinkos ministerijoje neveikia antikorupcinė aplinka. Tikinama, kad STT visiškai negauna pranešimų apie bandymus papirkti aplinkosaugininkus. Ar AAD veikia antikorupcinė aplinka?

– Negaliu komentuoti, ką komentuoja STT vadovas, kokiais duomenimis jis remiasi. Ar į STT niekas nesikreipia, ar iš viso niekas nesikreipia? Pas mus, ko nebuvo anksčiau, po pertvarkos buvo įkurtas Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyrius. Jis yra sustiprėjęs ir mes jį ketiname dar labiau stiprinti. Pranešimų ir iš išorės gauname, ir nustatome patys. Turime mechanizmą ir tikrai nesitaikstome su korupciniais atvejais.

– Jūsų paties buvęs pavaduotojas Andrius Kairys, kuris dabar yra nušalintas nuo pareigų, yra įtariamas korupciniais ryšiais.

– Kai aš atėjau į AAD, jis jau buvo sistemoje. Jis buvo pirmas žmogus AAD vadovo pozicijoje, kuri buvo sukurta iki liepos 1 dienos, kad vyktų reforma. Jis buvo sistemoje. Minima aplinkybė buvo žinoma, ji buvo tirta. Buvo atliktas vidinis tyrimas. Jo metu nustatyta aplinkybė, kad mes įžvelgiame tam tikrą pažeidimą. Ne dėl korupcijos, kadangi tai nebuvo nustatyta, o dėl nepriekaištingos reputacijos. Dėl to skyrėme drausminę nuobaudą, kuri šiuo metu yra apskųsta.

– Jei antikorupcinė aplinka veikia tinkamai AAD, kodėl K. Mažeika sako, kad ADD sistema primena policiją 1991–1994 metais. Beda pirštu ir sako, kad aplinkosaugininkai gyvena 5 aukštų privačiuose namuose. Ar ministras sutirština spalvas, ar realybė iš tikrųjų tokia, ką ir sako ministras?

– Dėl 5 aukštų namų nieko negaliu pakomentuoti, mes tokios informacijos neturime. Tačiau tai yra dviprasmiškas vertinimas. Ar inspektorius nebegali turėti nieko daugiau negu nuomojamas butas? Galbūt yra paimtos paskolos. Dabar taip drąsiai sakyti, kad taip, aš žinau, kas gyvena 5 aukštų namuose, tai taip tikrai nėra.

– O kiek uždirba aplinkosaugininkai?

– Mažiausiai uždirbančio pareigūno atlyginimas į rankas būtų nuo 650 eurų. Tačiau jis gali siekti ir 1000 eurų. Priklauso nuo to, kokias pareigas darbuotojas eina ir kaip intensyviai dalyvauja patikrinimuose, kurie būna po darbo.

– O kokio dydžio yra baudos, kurias skiria aplinkosaugininkai?

– Nuo įspėjimo iki kelių tūkstančių. Taip pat yra ne vien baudos, bet ir nustatomos žalos aplinkai, ekonominės sankcijos. Ten tikrai sumos yra didelės. Gali siekti net ir vieną kitą milijoną, priklauso nuo kiekių, kas yra netinkamai deklaruota ir panašiai.

Praėjusiais metais buvo paskirta apie 7 tūkst. baudų: 1,5 tūkst. juridiniams asmenims, o likusieji dalis – fiziniams asmenimis.

– Kokias pagrindines problemas matote aplinkos apsaugos sektoriuje?

– Perimtoje įstaigoje buvo sumažintas darbuotojų skaičius ir iš 506 patvirtintų pareigybių dėl finansinių nepriteklių vidutiniškai laikome 430 užimtas pozicijas.

Kitas aspektas – įrankių neturėjimas vertinant atliekų kiekį. Tam tikrų sistemų ir programinių įrangų neturėjimas, kuris neleidžia atlikti analizės, o jos yra daromos popieriuje. Mums trūksta ir fizinės, ir programinės įrangos. Pavyzdžiui, neturime dronų. Dabar turime pirkti tam tikras paslaugas, kad mums pamatuotų atliekų kiekius. Po gaisro Alytuje likusius padangų likučius pamatuoti samdėme įmonę. Tai užtrunka, nes reikia organizuoti pirkimą.

Paskutinis aspektas – teisinės bazės trūkumas mūsų reglamentavime. Teisės aktai numato tam tikrus įrankius, baudas, nurodymus. Tačiau įmonės turi lengvus svertus. Ateina inspektorius, surašo baudą, duoda terminą. Įmonė įvykdo arba neįvykdo, po to dar baudelę gauna. Visas procesas tęsiasi labai ilgai. Darbą palengvintų, jei būtų sugriežtinti įstatymai. Jei jų neįvykdai, naikinamas leidimas arba stabdoma veikla. Tokios priemonės labiau sudrausmintų įmones.

– Visi beda pirštu į aplinkosaugininkus, o galbūt jūs į kažką norėtume atkreipti dėmesį?

– Galbūt kai kurių lūkesčiai yra per dideli. Klausimas, ko iš mūsų tikimasi. Viešojoje erdvėje pranešimų yra labai daug. Jeigu yra tikimasi, kad reaguosime į viską, kas išlenda, mes tikrai taip nieko nepasieksime. Mums reikia aiškiai apsibrėžti, kur link mes dirbame.

Kalbant apie finansavimą, mes praėjusiais metais išgyvenome su minimaliais resursais. Pažeidimų buvo nustatyta tikrai labai daug.

Taip pat yra labai svarbus požiūris. Vilniaus mieste nuvažiavę į patikrinimą turime susimokėti už aplinkosaugininkų automobilio parkavimą. Štai jums ir požiūris į aplinkosaugą. Mes važiuojame tirti viešojo intereso pažeidimų ir dar turime susimokėti už parkavimą... Tai yra smulkmena, tačiau tai yra požiūrio klausimas. Jei mes esame talžomi iš visų pusių, vertėtų susimąstyti, ar pelnytai. Ir toje pačioje Aplinkos ministerijoje yra daug institucijų, nuo kurių priklauso mūsų darbas.

Paklauskime, iš kur atsiranda šiukšlės? Iš savivaldybių ir iš visų gyventojų. Nuotekos iš kur atsiranda? Iš visų mūsų gyventojų. Jos taip pat patenka į visų gyventojų lankomas vietas. Turime vertinti visumą ir suprasti, kad nuo kiekvieno individualiai priklauso aplinkosauga.

Policija nuėjo ilgą kelią, kol atkūrė savo reputaciją. Bet mes dabar žiūrime į pareigūnus, į Valstybinę mokesčių inspekciją ir sakome – būkime tokie. Mes turime tokį planą, tačiau iki to reikia užaugti. Mums reikia padėti užaugti. Bet, užuot leidus produktyviai eiti į priekį, mums yra daužomos rankos ir kojos bei kaišiojami pagaliai.