Verslas

2020.02.10 10:24

Specialistai įspėja – pinigus laikantieji „po pagalve“ per 20 metų prarado beveik 40 proc. jų vertės

Jonas Deveikis, LRT.lt 2020.02.10 10:24

Per pastaruosius 20 metų euro perkamoji galia Lietuvoje dėl infliacijos poveikio sumažėjo 38 proc. Vadinasi, tie, kurie 20 metų pinigus laikė po pagalve, neteko 38 proc. jų vertės. O tokių Lietuvoje būta. „INVL Asset Management“ užsakymu atliktas „Spinter“ tyrimas rodo, kad net 53 proc. respondentų pinigus laiko einamojoje sąskaitoje, daugiau nei trečdalis – saugo patys.

„INVL Asset Management“ Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas pasakoja, kad vidutinis darbo užmokestis 2000 m. siekė vos apie 200 eurų, o dabar jis siekia 822 eurų į rankas. Toks spartumas atlyginimų augimas leido gyventojams kaupti likvidų turtą, kuris padidėjo daugiau nei 5 kartus.

Tai patvirtina ir Lietuvos banko skelbiami duomenys – kaip rodo šalies namų ūkių likvidaus finansinio turto duomenys, nuo 2004 iki 2019 m. trečiojo ketvirčio šis turtas padidėjo 5,7 karto iki 23,3 mlrd. eurų.

2019 m. trečiąjį ketvirtį didžiausią dalį – 72 proc. šiame turte sudarė indėliuose ir grynaisiais pinigais gyventojų laikomos lėšos: jos siekė 16,7 mlrd. eurų ir nuo 2004 m. išaugo 4,9 karto (2004 m. buvo 3,4 mlrd. eurų ir siekė 84,6 proc. viso šio turto).

„Labai didelę dalį sudaro turtas, kuris negeneruoja pinigų ir nėra apsaugotas nuo infliacijos. Jis efektyviai nuvertėja. Tačiau gera naujiena, kad turtas, kuris gali uždirbti pajamas, jo dalis per keliolika metų padvigubėjo“, – sako V. Rūkas.

Lyginant Lietuvą su kitomis Europos šalimis, gyventojų taupymo įpročiai Lietuvoje skiriasis. 2017 m. Europos fondų ir turto valdymo asociacijos duomenimis, 36 proc. Europos (ES šalių, nevertinant Baltijos šalių) namų ūkių finansinio turto buvo laikoma grynaisiais ir indėliuose, o Lietuvoje – dvigubai daugiau, net 72 proc.

Apie 10 proc. gyventojų lėšų Europoje buvo investuota į investicinius fondus, o Lietuvoje – tik apie 3 proc. Draudimo priemonėse ir pensijų fonduose europiečiai laikė beveik 46 proc. finansinio turto, Lietuvoje 2017 m. pabaigoje pensijų fonduose buvo 15 proc. gyventojų finansinio turto, o 4 proc. – gyvybės draudimo ir anuiteto įsipareigojimuose.

Labiausiai brango – sviestas ir vyrų kirpimas

V. Rūkas pastebi, kad bendra infliacija per pastaruosius 20 metų kasmet augo 2,5 proc. per metus.

„Turėjome labai sparčią infliaciją 2005–2008 metais, kada ji augo net iki dviženklių skaičių. Tačiau 2000 metais ar po finansų krizės, infliacija buvo labai maža“, – primena V. Rūkas.

Labiausiai, anot jo, per 20 metų brango alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai. Tai lėmė sąmoningas akcizų didinimas. Alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai per pastaruosius 20 metų pabrango 233 proc. arba 4,33 proc. kasmet. Labai sparčiai kainos augo švietimo (3,37 proc. kasmet), restoranų ir viešbučių (3,74 proc. kasmet), sveikatos (4,01 proc. kasmet) srityse.

Sparčiai augo ir kai kurių maisto produktų kainos: „Sviestas pabrango 3,5 karto, vyrų kirpimas brango net 3,7 karto. Buvo ir prekių, kurios pigo per 20 metų. Pavyzdžiui, cukrus, pomidorai, viščiukų kainos per 20 metų beveik nepasikeitė. Atsižvelgiant į spartų pajamų augimą, tokių prekių įperkamumas išaugo“, – pastebi V. Rūkas.

Per 10 metų pinigai gali nuvertėti apie 20 proc.

Pasak V. Rūko, žvelgiant į ateinantį dešimtmetį, galima pamodeliuoti kelis infliacijos poveikio scenarijus. „Atsižvelgiant į faktinę vidutinę metinę infliaciją 2000–2019 metais, po dešimt metų 100 eurų perkamoji galia Lietuvoje gali siekti 78,79 eurus arba 82,03 eurus, jei bus 2 proc. metinė infliacija, į kurią orientuojasi Europos centrinis bankas“, – sakė V. Rūkas.

Tai reiškia, kad pirmuoju atveju 100 eurų nuvertės 21,2 proc., o antruoju – 18 proc.

V. Rūkas primena, kad siekiant sumažinti infliacijos poveikį žmogui, turime vartoti, taupyti išmintingai, arba investuoti.

„INVL Asset Management“ Pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė dr. Dalia Kolmatsui sako, kad infliacijos poveikį žmonės supranta nevienodai.

Jų manymu, esant įprastoms ekonomikos sąlygoms, per 10 metų jų pinigai gali nuvertėti nuo mažiau nei 5 proc. (taip atsakė 8 proc. respondentų), iki 5–10 proc. ar 15–20 proc. (po 18 proc. respondentų), 10–15 proc. (21 proc. respondentų), ir iki daugiau kaip 20 proc. (tokį atsakymą rinkosi 19 proc. apklaustųjų). 16 proc. gyventojų sakė nežinantys, kaip per 10 metų keisis jų turimų pinigų vertė.

„Galime daryti išvadą, kad gyventojai neturi vieningos nuomonės dėl galimo ilgalaikio infliacijos poveikio ir tik 37 proc. respondentų vertinimas yra artimas galimai faktinei infliacijos įtakai pinigų vertei, kuri per 10 metų galėtų siekti apie 20 proc.“, – sako dr. D. Kolmatsui.

Ji pastebi, kad einamojoje sąskaitoje dažniau santaupas laiko aukščiausio išsimokslinimo atstovai. 56 metų ir vyresnio amžiaus respondentai, vidurinio išsimokslinimo ir mažesnių pajamų grupės atstovai saugo pinigus patys.