Medikai visame pasaulyje toliau skaičiuoja užsikrėtimo koronavirusu atvejus, o viso pasaulio verslininkai – viruso padarytus nuostolius. Kinija – viena pagrindinių, o kai kuriems sektoriams – pagrindinė – prekių ar žaliavų tiekėja.
Dalis Lietuvos elektronikos gamintojų ir prekybininkų sako, kad tiekimas iš Kinijos jau vėluoja ir, jeigu gyvenimas į įprastą ritmą ten negrįš nei šį, nei kitą mėnesį, gali sutrikti gamyba Lietuvoje, o parduotuvėse laiku neatsiras dalies sezoninių drabužių, avalynės. Vėliau padėtis esą gali dar labiau komplikuotis.
Verslo savininkų rūpestis auga. Pavyzdžiui, „Norfoje“ pramoninės prekės iš Kinijos sudaro apie 80 proc. Tinklo valdytojas Dainius Dundulis sako, kad šią savaitę kinai lyg ir žadėjo grįžti į darbo vietas, bet taip nenutiko. Nėra gamybos, nevyksta ir prekių krovimas į konteinerius.
„Vasaros prekių dar keletą konteinerių mes turėjome, tai jos arba atvyks pavėluotai, arba iš viso neatvyks, o rudenio sezono tai tikrai prekės vėluos, tai – batai, rūbai, žvejyba, kanceliarija, rankšluosčiai, tekstilė, elektronika. Visos prekės, išskyrus maisto prekes ir buitinę chemiją“, – sako „Norfos“ vadovas.
Kad lentynos neliktų tuščios, „Norfos“ savininko teigimu, yra verslininkų, kurie jau ieško, kaip gamybą pradėti, pavyzdžiui, Turkijoje ar kur kitur. Bet ten pagamintos prekės esą jau būtų kitokios kainos nei Kinijoje.
„Net jeigu tai europietis gamintojas, medžiagos tai važiuoja vėl iš Azijos. Tikimybė, kad tą kiekį bus įmanoma užpildyti iš Europos gamintojų, misija neįmanoma. Jeigu truks, sakysime, 3-6 mėnesius (koronaviruso protrūkis – LRT.lt), tai tikrai viso pasaulio ekonomika tai pajus“, – tikina jis.
Žaliavas Kinija tiekia viso pasaulio elektronikos, automobilių pramonei, kitiems sektoriams. Šioje įmonėje prietaisai gaminami pagal užsakymus iš daugybės šalių. Žaliavą sudėtingiems gaminiams apskaitai, valdymui, lazeriams vilniečiai irgi gauna iš Kinijos.
„Tai radijo komponentai įvairūs, bet pagrindinė žaliava yra spausdinto montažo plokštės, ant kurių surenkami visi elektronikos gaminiai. Yra pats pagrindas. Aišku, yra kažkokie vėlavimai. Bet, kadangi turim ne vieną tiekėją ir ne iš vieno regiono Kinijos, tai kažkiek verčiamės. Bet, aišku, jau ieškome kitų šaltinių, kitų tiekimų“, – pasakoja bendrovės „Esemda“ direktorius Vidmantas Aidietis.
„Tele2“ atstovas Andrius Baranauskas sako, kad verslo susirūpinimas – pagrįstas.
„Susirūpinimas yra pagrįstas. Praktiškai visų telefonų bent kažkokie komponentai yra gaminami Kinijoje ir, aišku, jeigu sutriks tiekimo grandinės, jeigu kažkoks komponentas nebus pagamintas, natūralu, kad ir tas telefonas bus pagamintas vėliau arba jis nebus pagamintas“, – teigia jis.
„Tele2“ atstovo teigimu, daugelis telekomunikacijos kompanijų turi logistikos sandėlius Europoje. Šie prieš kinų Naujuosius metus užpildyti ir pagamintų prekių, ir komplektuojančiųjų dalių. Kol kas tai ir gelbsti.
Užsienio analitikų skaičiavimu, jei koronavirusas toliau plis, smūgis pasaulio ekonomikai bus didesnis nei krizė prieš dešimtmetį.
„Tuo blogesniu variantu, tai yra tos gamyklos, kurios naudoja žaliavas, tam tikrus elektronikos, metalų, optikos, skaitmenines technologijas, kurios yra atvežamos iš Kinijos, tai suprantama, nėra žaliavos, nėra ir produkcijos. Mes esame integrali rinka, tai su tomis pačiomis problemomis susiduria visa rinka, visas pasaulis“, – pastebi SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Tačiau ekonomistai sako, viena žinia – gera. Kinijoje smukus naftos suvartojimui, nafta atpigo. Nuo sausio pradžioje buvusių maždaug 70 dolerių už barelį iki maždaug 55.
„Stipriai pigo nafta ir likusiam pasauliui tai nėra bloga žinia, nes tiesiog atpinga degalai, ir lietuviams apie 5–7 centai nuo kiekvieno litro liks kišenėje“, – teigia Vilniaus universiteto Verslo mokyklos partnerystės docentas Marius Dubnikovas.
Degalinių tinklų atstovė sako, kada mažesnės kainos bus visose degalinėse, priklauso nuo to, kada baigsis anksčiau brangiau didmeninėje rinkoje pirktos atsargos.
