Verslas

2020.02.07 21:12

Eurokomisaras Sinkevičius apie aplinkosaugą ir „Grigeo Klaipėda“ taršą: verslas negali atsakyti tokiu cinizmu

Raigardas Musnickas, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2020.02.07 21:12

Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius pranešė, kad inicijuos planą, kaip sumažinti Baltijos jūros taršą. Anot jo, Europos Komisija gali pasiūlyti įvairių priemonių, finansavimo šaltinių, tačiau šalys pačios privalo atsisakyti veiklų, kurios teršia vidaus vandenis. Kuo galima padėti Lietuvai, kai Briuselis ir taip žada drastiškai mažinti ES biudžetą? Apie tai „Dienos temoje“ kalba Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius.

– Buvote pas premjerą. Ką aptarėte?

– Aptarėme aktualijas. Pirmiausia teisingo perėjimo mechanizmą, jo galimą panaudojimą, Lietuvai skirtą sumą, derybas dėl ateinančio finansinio periodo. Neįmanoma ir tos temos nepaliesti – premjeras domėjosi ir „Brexitu“.

– Jūs jau sakėte, kad inicijuosite planą išvalyti Baltijos jūrą. Šią jūrą teršia įvairūs teršalai – ir cheminės trąšos, ir žemės ūkis. Ar pavyks susitvarkyti su šiomis problemomis?

– Galima bus vertinti po kelerių metų, bet turbūt vienas pagrindinių iniciatyvos planų – sodinti prie bendro stalo ne tik aplinkos ministrus, kurie ir taip sutaria, kad reikėtų prižiūrėti, saugoti jūrą ir aplinkines teritorijas daug griežčiau, patvariau nei dabar. Prie stalo reikia susodinti ir žemės ūkio ministrus, atsakingus ne tik už žemės ūkio veiklą, kuri taip pat yra gana tarši, bet yra ir žuvininkystė, kuri lygiai taip pat šiandien yra susijusi.

Tarša Baltijos jūroje jau tapo ne tik ekologine, bet ir socialine problema. Pavyzdžių nereikia toli ieškoti – menkės nyksta Baltijos jūroje. Šiandien Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje yra žmonių, kurie dėl to neteko darbo. Tai programuoja ir socialines, ekonomines problemas, todėl manau, kad tas dialogas privalo būti daug platesnis. Mes neskubame siūlyti, primesti plano, nes vis dėlto yra ir nevyriausybinės organizacijos, yra ir šalys narės, jų vyriausybės. Per šį pusmetį dėliosime veiksmus, kuriuos galime atlikti, be jokios abejonės, žiūrėsime finansavimo mechanizmus, ir planuojame rugsėjį jau pristatyti tai viešai kartu su šalių narių ministrais.

– Minėjote, kad susodinsite žemės ūkio ministrus – tai yra viena problemos dalis. O kur žemdirbiai, jeigu jiems reikės keisti ūkininkavimo pobūdį, nebetręšti savo pasėlių trąšomis, kurias gamina fabrikai, pas mus visiems gerai žinomi, kaip tada bus? Kas jiems kompensuos nuostolius?

– Pirmiausia neišvengiamai pokyčiai vyks žemės ūkio srityje, žaliasis kursas neišvengiamai palies ir žemės ūkį. Be jokios abejonės, bus skatinamas organinis žemės ūkis, ekologinis. Jau artimiausiose Europos Sąjungos (ES) strategijose bus numatytas trąšų mažėjimas, bus numatytas pesticidų mažėjimas, jų stiprumas, lygiai taip pat bus akcentuojami ir nitratai.

Tai yra neišvengiami klausimai, kurie bus paliesti, ir svarbiausia turbūt, jeigu mes kalbėtume apie konkurencingumą, yra taisyklės, kurios galios visoje ES. Jos nebus taikomos išimtinai vienos valstybės ūkininkui – tuomet jis taptų nekonkurencingas. Tos taisyklės bus taikomos visoje Bendrijoje.

– Turbūt sekate tai, kas vyksta Lietuvoje. Čia „Grigeo“ skandalas, kiti skandalai, susiję su vandenų tarša, su vamzdžiais, kurie išmeta teršalus į vandens telkinius. Su tuo susijęs ir aplinkosaugos paketas, kurį neseniai priėmė Seimas, – ten gana smarkiai griežtinami reikalavimai verslui. Jūs buvote ir ekonomikos ministras. Iš vienos pusės jūsų užduotis buvo saugoti verslą nuo kokių nors griežtų įstatymų, iš kitos pusės dabar turite žiūrėti, kad verslas tilptų į aplinkosaugos normas. Verslas sako, kad jos yra per griežtos, kad jie gali bankrutuoti.

– Šiuo atveju pasižiūrėsime rezultatus, aplinkosaugos paketus. Girdėjau ir apie kitus paketus, kad verslas gali bankrutuoti, pavyzdžiui, kai buvo kalbama apie alkoholio ribojimus. Tačiau manau, kad šioje situacijoje negalima buvo nereaguoti. Bet kuris ministras ar Seimo narys nori, kad Lietuvoje būtų geros sąlygos verslui, tačiau jokiu būdu verslas negali atsakyti tokiu cinizmu, koks vyko Klaipėdoje.

Kai bendruomenė ilgus metus buvo ignoruojama, kaip buvo skelbiama, atsiimami apdovanojimai „Už žaliausią“, „Už tvariausią įmonę“, o tuo pat metu akivaizdu, kad vyko kita veikla. Todėl manau, kad reakcija buvo reikalinga. Ji buvo savo laiku, parodanti, kad panašios situacijos ateityje turi nepasikartoti, ir sistema privalo valytis. Visa kita priklausys nuo dialogo.

– Grįžkime prie ES biudžeto ir pinigų. Yra siūlymas 25 proc. mažinti biudžetą Lietuvai. Kaip manote, kaip turėtų elgtis Lietuva? Greičiausiai jau nebesiderės ar turite kitų žinių?

– Pirmiausia Europos Komisija sveikina Tarybos prezidento norą kviestis šalis nares diskutuoti neeilinėje sesijoje. Svarbiausia pasiekti susitarimą, kad naujasis finansavimo periodas nebūtų atidėtas. Derybos tik prasideda, ir Lietuva, kaip ir visos kitos šalys narės, turės galimybę išreikšti savo poziciją, kalbėtis apie sumas, apie galbūt skaičiavimus, taip pat apie projektus, kuriuos finansuoja ES.

– Bet 25 proc. sumažėjęs finansavimas turės perdėlioti mūsų prioritetus, žiūrėti, kur galima taupyti. Daug pinigų sukišome į trinkeles, į kitus dalykus. Ką jūs kalbėjote apie žaliąją politiką, tai taip pat gali paveikti ir tą naują kursą – tiesiog neužteks pinigų.

– Vienas dalykas, dėl žaliojo kurso finansavimo tai mes ir kalbame apie teisingo persitvarkymo mechanizmą – tai bus papildomi pinigai, viršaus, sakykim, tos šalies voko. Bet, antra, lygiai taip pat tai yra puikus metas pagalvoti apie efektyvumą. Ar tikrai efektyviai buvo panaudotos ES investicijos, ar šis mažėjimas yra lyg skambutis, žadintuvas? Labai gerai pagalvoti, kur būtų efektyviausiai panaudotos ES investicijos, kurios padėtų vėliau ir neštų naudą kiekvienam šalies gyventojui, padėtų galbūt uždirbti papildomų pinigų, kad tai būtų investicijos, ne panaudojimas.

– Skauda širdį jums ir jūsų kolegoms Europos Komisijoje dėl „Brexito“, dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES?

– Mes gerbiame Didžiosios Britanijos gyventojų pasirinkimą. Tačiau, žinoma, tai buvo labai, sakyčiau, emocionali diena. Man pačiam teko būti parlamente, matyti tuos parlamentarus, kurie turėjo kitą nuomonę. Niekuomet nesijauti gerai, kai artimas draugas išvyksta. Tačiau mes turime žiūrėti į priekį, mūsų šiuo atveju misija prasidedančiose derybose – atstovauti kiekvienai šaliai narei, kiekvienam ES piliečiui ir išsiderėti jiems geriausias sąlygas. Tai kalbame ir apie verslą, ir apie aplinką, ir apie kiekvieno ES piliečio, kuris galbūt gyvena, sukūręs šeimą, Didžiojoje Britanijoje ir norėtų ten pasilikti, interesus.

– Be abejo, sekate vidaus politiką. Europos komisarai dažnai pareikšdavo įvairias nuomones apie vidaus politiką. Taigi, ir jūsų reikėtų paklausti kai kurių dalykų. Saulius Skvernelis projektuojamas pirmu numeriu vesti „valstiečių“ ir žaliųjų sąrašą Seimo rinkimuose. Ką galvojate apie tai?

– Čia tikrai susilaikysiu nuo vertinimų, nes, kiek supratau, net ir to konkretaus pasiūlymo nėra.

– O jeigu būtų?

– Tai pirmiausia yra ministro pirmininko sprendimas, kokį sąrašą, su kuo jis eis į rinkimus, ar jis išvis dalyvaus rinkimuose. Galima pasidžiaugti, kad, atrodo, ministras pirmininkas laimėjo svarbiausią kovą savo gyvenime – kovą su vėžiu, ir visi kiti sprendimai yra jo.

– „Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis jau antrą kartą viešina sąrašus apie tai, kas ir su kuo darbavosi, Rokui Masiuliui esant ministru. Kaip jums tas viešinimas? Kokių kelia minčių.

– Turbūt tikrai to nesiimsiu vertinti. Manau, tą gali įvertinti visuomenė ir ekspertai. Reikia vertinti padarytus ir nepadarytus ministro darbus, galų gale valdančiosios daugumos. Manau, rinkėjai į tai susifokusuos ir spalio mėnesį pasidarys savo išvadas.

– Naujasis ekonomikos ir inovacijų ministras dar nepaskirtas, bet jau žinoma, ką siūlys S. Skvernelis. Jūs turbūt irgi žinojote ir anksčiau – tai Lukas Savickas, premjero patarėjas. Tačiau prezidentas kol kas dar tik susitinka su juo, šiandien susitiko, ir nuspręs, kada galima būtų jį skirti arba neskirti. Ar ne per ilgai visa tai užtruko?

– Pirmiausia procedūra tokia, kad tai yra ministro pirmininko prerogatyva siūlyti kandidatą. Antra, tai yra ir prezidento darbotvarkės klausimai, kurių aš tikrai nekomentuosiu. Manau, prezidentas, matydamas tinkamiausią laiką darbotvarkėje, ir paskyrė laiką susitikti su kandidatu į ministrus. Manau, prezidentas, būdamas ekspertas, dirbęs panašioje srityje, tikrai gali su ministru labai konstruktyviai pasikalbėti apie labai konkrečius darbus per likusį labai trumpą laikotarpį.

– Dar vienas svarbus klausimas. Dabar populiaru apie tai pastarosiomis dienomis šnekėti – kur įsidarbino jūsų žmona? Ji Briuselyje su jumis?

– Taip, į Briuselį mano šeima jau persikėlė. Mano žmona šiuo metu dirba patį prasmingiausią ir tauriausią darbą. Šiuo metu mes auginame 3 mėn. dukrą. Žmona išėjusi vadinamųjų motinystės atostogų, bet nevadinčiau atostogomis, manau, kad ji dirba 24 valandas per parą, prižiūrėdama dukrą, o aš kiek galiu, esu šalia.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt