Verslas

2020.02.08 10:40

Spekulianto profesijos ypatumai: 40 tūkst. JAV dolerių uždarbis per savaitę, meilė skaičiams ir kodėl menininkams akcijų biržoje ne vieta

Jonas Deveikis, LRT.lt 2020.02.08 10:40

Prabangūs automobiliai, vilos gražiausiose pasaulio vietose, merginų pulkai ir kostiumuoti vyrai Volstryto gatvėje. Būtent taip daugelis įsivaizduoja prekiautojo akcijomis profesiją. Tačiau realybė kiek kitokia. Gali gyventi Klaipėdoje, į darbą ateiti su marškinėliais, o pamilęs skaičių kalbą uždirbti įspūdingas sumas, kad ir 40 tūkst. JAV dolerių per savaitę. Tiesa, labai greitai galima ir viską prarasti. 

Lietuvoje žodis spekuliantas yra siejamas su sovietmečio laikotarpiu žmogumi, mokėjusiu suktis: nupirkti pigiau, o parduoti brangiau. Tačiau šiais laikais spekuliantu galima vadinti asmenį, kuris akcijų biržose prekiauja akcijomis.

LRT.lt kalbina prekiautoją akcijomis, lektorių bei investuotoją Mindaugą Navicką. Interviu jis pasakoja, kiek uždirba spekuliantai, kodėl geriau nelįsti ten, kur biržoje knibžda robotai, ir kokių akcijų geriau niekada nepirkti.

– Mindaugai, esate neeilinės profesijos atstovas. Vaizdžiai tariant, gimėme mokėdami arti žemę, tačiau jūs metėte plūgą ir pradėjote spekuliuoti akcijų rinkoje. Kaip atsidūrėte šiame kelyje?

– Gyvenime nesu dirbęs darbo, į kurį reikėtų eiti nuo 8 iki 17 val. Anksčiau 6 metus iš JAV veždavau naudotus automobilius. Todėl šios šalies rinka man buvo jau pažįstama. Visada domėjausi investicijomis ir investuodavau, tačiau niekada nežinojau, kaip tai daryti. Atėjo metas, kada buvo įvesti muitai rusams ir baltarusiams, ir nebebuvo, ką veikti su automobiliais. Turėjau galimybę prekybai akcijomis skirti po 12–14 val. ir į tai pasinėriau jau nuo 2012 metų.

– Kaip atrodo jūsų darbo diena. Dirbate JAV laiku, todėl tikėtina, kad pradedate dirbti tik tada, kada dauguma lietuvių eina iš darbų namo.

– Rutina prasideda tik vakare. Dienos metu rutinos neturiu. Vieną rytą atsikėlęs galiu eiti pabėgioti, o kitą rytą, jei naktį sapnuoju vakare buvusią akciją, tai 6 valandą ryto jau galiu sėdėti darbe ir analizuoti tą akciją.

Jei per dieną uždirbu 100–300 JAV dolerių, tai emocijų dėl to daug neturiu. Yra pliusas ir gerai. Bet jei pavyksta per dieną uždirbti 600–800 JAV dolerių, tuomet jau būnu išsišiepęs.

JAV birža Lietuvos laiku atsidaro tik 16:30 val. Tai yra didelis pliusas, nes gali priimti sprendimus, kol akcijų birža dar nėra atsidariusi. Kada prasideda prekyba akcijomis, turi jau žinoti, ką veiksi.

Birža veikia iki 23 val., tačiau nėra būtina sėdėti iki galo. Jeigu turi aktyvių pozicijų, kurios yra rizikingos, sėdi iki galo. Bet jei birža rami, žinai, kad tą dieną nėra svarbių naujienų, tai gali ir 21 val. važiuoti namo.

– Turbūt daugeliui labai įdomu, kiek uždirba spekuliantai. Kiek daugiausia esate uždirbęs jūs?

– Aš esu ne lošėjas, o žaidėjas, todėl įspūdingų istorijų draugai prekiautojai turi daugiau nei aš. Daugiausia per dieną esu uždirbęs 1,2 tūkst. JAV dolerių. Didžiausia prarasta suma per dieną – 1,4 tūkst. JAV dolerių.

Jei per dieną uždirbu 100–300 JAV dolerių, tai emocijų dėl to daug neturiu. Yra pliusas ir gerai. Bet jei pavyksta per dieną uždirbti 600–800 JAV dolerių, tuomet jau būnu išsišiepęs. Sumos nėra įspūdingos, kaip daugeliui gali pasirodyti, tačiau turiu draugų, kurie į vieną poziciją užeina su 300–400 tūkst. JAV dolerių. Nuo tokių sumų uždarbiai gali siekti ir iki 40 tūkst. JAV dolerių per savaitę. Bet man tokios sumos yra svetimos.

Tačiau nereikia pamiršti, kad uždirbant dideles sumas yra ir daug rizikuojama. Todėl prarasti galima taip pat labai daug. Pavyzdžiui, jei žmogus uždirbo 30 tūkst. dolerių spekuliuodamas, tai reikia pasiskaičiuoti, kad, prieš uždirbdamas tokią sumą, žmogus rizikavo prarasti mažiausiai nuo 5 iki 15 tūkst. JAV dolerių. Ir čia kalbu apie investavimą valdant riziką. Nebūna „užtikrintų“ sandorių, todėl visuomet privalai žinoti, kiek tau kainuos jei būsi neteisus. Jei rizikos valdymo nėra, anksčiau ar vėliau spekulianto dienos būna suskaičiuotos. Visada turi atsakyti į klausimą, ar tu rizikuotum 5–15 tūkst. JAV dolerių, kad uždirbtum 30 tūkst. JAV dolerių.

Aš asmeniškai įeidamas į poziciją nusistatau praradimo riziką, kuri siekia daugiausia 300–400 JAV dolerių. Aš vis dar mokausi, kaip prekiauti akcijomis. Per 8 metus esu padaręs 11 tūkst. sandorių. Patirties yra, bet mokytis dar tikrai yra kur.

– O kiek iš tų 11 tūkst. sandorių buvo pelningi?

– Pelningi sandoriai sudaro 37–38 proc., o nuostolingi – 58 proc. Apie 5 proc. sandorių – be nuostolių ar uždarbio. Bet rizikos ir pelno santykis yra 1:3,5. Tai reiškia kiekvienam doleriui, kuriuo rizikuoju, numatomas pelnas yra 3,5. Minusinių sandorių yra daugiau nei tų, kurie su pliusu. Tačiau sandoriai su pliusu yra pelningesni.

– Prekyba akcijomis atrodo labai paprastas dalykas. Įsineši pinigų į tam tikrą platformą, nusiperki akcijų ir pinigai kapsi. Vis dėlto daugelis taip manančių žmonių labai greitai pamato, kad jų sąskaitoje švyti nuliukas. Kaip neprarasti pinigų prekiaujant akcijomis?

– Žinau daug istorijų, kada žmonės nebūtinai „sudegina“ pinigus, o papuola netikriems brokeriams ar sukčiams į rankas, kurie siūlo investuoti ir uždirbti po keliasdešimt procentų per savaitę. Tokios istorijos visos iki vienos baigiasi liūdnai. Taip pat dažniausiai praranda tie, kurie į prekybos sąskaitą CFD (angl. – Contract for difference) rinkoje persiveda kelis šimtus dolerių. Prekiaujant akcijomis gauna 1:10 ar 1:20 svertus ir sudegina pinigus, nes neteisingai spekuliuoja. Investuojant pinigus be svertų – prarasti sunkiau. Bet kada žmogus nori iš 100 dolerių pasidaryti 1000, tai tuomet ir prarandami pinigai.

– Kokius pagalbinius įrankius naudojate prekiaudamas akcijomis. Ar skaitote technines analizes, sekate naujienas, naudojate kitus įrankius?

– Du pagrindiniai įrankiai – tai „Time & Sales“ ir „Level 2“. Jeigu paaiškinčiau paprastai, tai įsivaizduokite, kad einate į parduotuvę pirkti skalbimo mašinos. Prieš tai internete matėte, kad ten yra tik viena skalbimo mašina, tačiau nuėjęs į parduotuvės sandėlį pamatote, kiek iš tikrųjų skalbimo mašinų yra. „Level 2“ parodo, kiek skalbimo mašinų yra. Pavyzdžiui, užeiname į sandėlį ir matome, kad vieno modelio skalbimų mašinų yra 50, o kito modelio 60 vienetų. „Time & Sales“ įrankis parodo tiksliai kiek ir kokiais kiekiais jų nuperkama. Šie įrankiai suteikia pranašumą prekiaujant.

Techninė analizė yra gerai, tačiau pats geriausias šablonas gali veikti tik 3–4 kartus iš 10. Žmonės mano, kad tereikia išmokti techninę analizę, turėti šabloną ir jis veiks. Tačiau taip nėra. Žmogus gali pradėti daryti per daug neigiamų sandorių, o tada prasideda psichologiniai dalykai.

– Kiek yra svarbios naujienos, prekiaujant akcijomis? Kartą „Tesla“ akcininkas ir įmonės įkūrėjas Elonas Muskas „Twitter“ tinkle parašė žinutę, kad įmonės akcijos bus superkamos po 420 JAV dolerių, ir akcijų vertė iš karto šoko į viršų. Yra ir daugiau pavyzdžių. Ar įmanoma bėgti paskui naujienas ir iš to uždirbti?

– Siekdamas sekti naujienas, prieš keletą metų darbe pasikabinau didelį televizorių. Įsijungiau „Bloomberg“ kanalą ir stebėjau jį 2–3 savaites. Po to televizoriaus daugiau niekada ir neįjungiau.

Naujienos tave padaro marionete, tada tu pradedi bėgioti joms iš paskos. Aš naudoju tam tikrus įrankius, kurie aiškiai parodo, kad naujienos vėluoja. Prekiauti žiūrėdamas į naujienas gali tada, kai turi „Bloomberg“ platformą, tačiau ji kainuoja 24 tūkst. eurų per metus. Tą platformą naudoja 350 tūkst. prenumeratorių, visi didieji bankai ir fondai tai daro. Tačiau prekiauti akcijomis, žiūrint tik į paprastus šaltinius, yra naivu.

– Ar prekiaujate akcijomis, kada jos yra veikiamos naujienų?

– Stengiuosi to vengti. Kai žinau, kad bus kažkokių naujienų, tiesiog nustoju prekiauti akcijomis, kadangi pasidaro labai sunku valdyti riziką ir pasiimti pelną.

Pavyzdžiui, turiu nusipirkęs kanapių produktus gaminančios įmonės „Canopy Growth Corporation“ akcijų. Jų vertė pastaruoju metu kilo apie 30 proc. Tačiau vieną savaitgalį buvo pranešta, kad JAV dar keliose valstijose yra legalizuojamos kanapės. Akcijų kaina dėl to turėjo kilti, tačiau ji nėrė žemyn. Su naujienomis taip būna – paskelbiama gera naujiena, įmonė uždirba pelną, tačiau akcija krenta žemyn.

Esu peržiūrėjęs labai daug įmonių finansinių ataskaitų. Pavyzdžiui, žiūri, kurios iš 10 tūkst. bendrovių per ketvirtį uždirbo pelną. Tačiau pastebėjau, kad negaliu daryti jokių konkrečių išvadų. Nors ir veikė pelningai, vienų įmonių akcijos kilo į viršų, o kitų – važiavo žemyn.

– Kaip pasirenkate, kokiomis akcijomis prekiausite?

– Naudoju filtrus. Pasirenku įmones, kurių akcijų likvidumas siektų nuo 700 tūkst. iki 5 mln. vienetų. Žinau, kad statistiškai tokios akcijos turi mažiausiai robotų. Pasirenku ir kainą, kuri įprastai siekia nuo 10 iki 100 JAV dolerių. Pagal mano filtrus įmonių lieka nuo 300 iki 500.

Iki 10 JAV dolerių akcijos man yra neįdomios. Tai dažniausiai būna mikrobendrovių ir nanobendrovių akcijos. Jos yra mažos kapitalizacijos, jų akcijomis labai lengva manipuliuoti, o suvaldyti riziką – sunku.

– Ar prekiaujate žinomų įmonių, tokių, kaip „Google“, „Facebook“, „Apple“, „Tesla“, akcijomis?

– Jeigu kalbėtume ne apie investavimą, o apie prekybą kiekvieną dieną, minimomis akcijomis yra sunku prekiauti. Mano naudojamais instrumentais prekyboje „Time & Sales“ ir „Level 2“ yra sudėtinga naudotis. Pavyzdžiui, jei „Apple“ akcijų per dieną parduodama apie 30 mln. vienetų, o birža dirba 6,5 val., tai per minutę yra parduodama apie 100 tūkst. akcijų. Toks akcijų skaičius yra žvėriškas. Kažką susekti, net ir naudojant tam tikrus įrankius, yra labai sudėtinga.

– Prekiaujant akcijomis galima naudoti svertus. Ar jūs naudojate svertus? Jei taip, kokio dydžio? Kokio dydžio svertus patartumėte naudoti?

– Sverto apskritai siūlyčiau nenaudoti, jei pozicija paliekama per naktį. Jei naudojame svertą 1:4, tai kitą dieną, akcijų prekybai prasidėjus su minus 10–15 proc., iš karto netenkate 60 proc. depozito. Žmogus į depresiją gali pulti.

Jeigu kalbėtume apie dienos prekybą akcijomis, svertus galima naudoti. Aš naudoju svertus tik tada, kada statau „pliusines piramides“. Pavyzdžiui, nusiperku akciją ir jos pozicija pakyla, tada jau gali toliau pirkti naudodamas svertą. Žinoma, jei viskas sugriūva, tai tu nieko neuždirbi, bet ir nieko neprarandi.

Naujokų klaida yra ta, kad jie stato „minusines piramides“. Pavyzdžiui, nusiperka akciją ir jos pozicija krenta žemyn. Ką daro naujokai? Jie perka su svertu ir bando išlyginti poziciją. Tačiau tokioje situacijoje svertas yra didelis žudikas.

Didžiausi svertai, kuriuos naudoju, siekia 1:20. Bet čia yra vienetiniai atvejai. Vidutiniškai naudojamas svertas – 1:3 arba 1:4 (tik dienos prekybos metu). Akcijų rinka tai ne prekyba valiutų biržoje, kada tau duodami svertai gali siekti 1:100 arba net 1:500. Net ir genijus negali su tokiais svertais prekiauti.

– Esame girdėję, kad finansų rinkose veikia robotai, kurie perka ir parduoda akcijas. Kas tie robotai, kokią įtaką prekybai jie daro ir kaip juos atpažinti?

– Juos nėra sunku pastebėti. Tačiau yra daug sunkiau suprasti, pagal kokį algoritmą jie veikia. Visada stengiuosi pažiūrėti, ar konkrečios įmonės akcijomis prekiauja robotai. Jei robotų yra daug – paprasčiausiai nelendu prie tos akcijos. Robotai nėra blogai. Jie yra padaryti tam, kad palaikytų akcijos likvidumą, kad ji neišsitaškytų į šonus. Su akcijomis, kur nėra daug robotų, ten yra didesnės galimybės įvairių nuokrypių. Tačiau dienos prekyboje robotai man yra blogai vienu aspektu – sunku suprasti, kas vyksta „Level 2“ ir „Time & Sales“. Labai daug yra apgaulingų pirkimo užsakymų, kurie atsiranda, o po to dingsta.

– Tie, kas mažai domisi finansų rinkomis, dažniausiai prekiauti akcijomis eina į populiarias CFD prekybos platformas. CFD – finansinis susitarimas dėl skirtumo, arba sandoris dėl kainų skirtumo. Tai reiškia, kad sandoris sudaromas su brokeriu, o pats turtas, iš tiesų, nėra įgyjamas. Ar įmanoma spekuliuoti tokioje rinkoje?

– Aktyviai spekuliuoti neįmanoma. CFD rinkoje yra labai didelis skirtumas tarp pardavimo ir pirkimo kainos. Realioje rinkoje skirtumas tarp pardavimo ir pirkimo kainos yra 1–2 centai. CFD rinkoje jis bus 10–15 centų. Tokios rinkos vilioja pradedančiuosius. Neretai žmonės yra viliojami, kad gali pradėti prekiauti vos su 100 JAV dolerių.

Tačiau tokioje rinkoje tikromis akcijomis neprekiaujama. Realioje biržoje dalyvaudamas gali paveikti akcijų kainą. Aš pats asmeniškai kartais pajudinu kainą 1–2 centais. Tačiau, norint daryti didesnę įtaką rinkai, reikalingi dideli pinigai – 10–30 mln. JAV dolerių.

– O ką daryti žmogui, kuris nori ne spekuliuoti, bet įsigyti kažkokios įmonės akcijų ir jas laikyti ilgesnį laiko tarpą nepardavęs?

– Aš palaikau vietinę rinką ir esu už tai, kad akcijos būtų perkamos per vietinius bankus. Tačiau yra vienas kabliukas: jei nori pirkti akcijas per vietinius bankus, turi pirkti jų už 3–4 tūkst. eurų, kad tau būtų ne toks skaudus komisinis mokestis. Mokėti 13–15 eurų už vieną sandorį, kada tu per mėnesį nori investuoti po 100–200 eurų, tai yra tikrai brangu.

– Kokią pinigų sumą naudojate dienos prekyboje?

– Dienos prekyboje suma siekia 5 tūkst. JAV dolerių. Ši suma skirta tik kaip spekuliavimo įrankis. Taip pat yra galimybė naudojant svertą pasididinti sumą iki 100 tūkst. JAV dolerių. Tokios sumos tikrai užtenka dienos prekyboje. Tačiau investuojant reikalingos didesnės sumos. Vienai pozicijai gali būti skiriama 3–5 tūkst. JAV dolerių. Suma turi būti tokio dydžio, kad žmogus nejaustų didelio diskomforto.

– Tuos 5 tūkst. visada naudojate tik vienai pozicijai?

– Anksčiau būdavo, kad atsidarai ir po 20–30 skirtingų pozicijų, tačiau tiek daug akcijų labai sunku sukontroliuoti. O dabar mano tikslas ieškoti stambių žaidėjų – pardavėjų. Todėl dažniausiai turiu tik vieną poziciją ir stengiuosi maksimaliai ją išnaudoti. Jei akcija juda mano naudai, galiu išnaudoti ir svertinius pinigus iki 100 tūkst. JAV dolerių. Bet tai nebūna dažnai.

– Turbūt daugeliui aktualus klausimas, kokią pinigų sumą reikia turėti, norint pradėti spekuliuoti?

– Kada kalbame apie spekuliacijas, tai visada sakau, kad su 1–2 tūkst. JAV dolerių galime mokytis spekuliuoti. Jei kalbame apie investavimą, tai be 10 tūkst. JAV dolerių nelabai yra, ką veikti.

Tačiau visada sveika atsidaryti „demo“ sąskaitą ir pabandyti paprekiauti akcijomis su netikrais pinigais. Aš pats asmeniškai tik po pirmų 8 mėnesių prekybos uždirbau savo pirmuosius pinigus. Tačiau yra ir tokių žmonių, kurie atėję į akcijų biržą niekada neuždirbs pinigų. Prekyba akcijomis – tas pats, kas daryti verslą. Jeigu tu to ėmiesi, dar nereiškia, kad tu iš to uždirbsi. Yra išskirtinių žmonių, kurie iš karto per pirmą ar antrą mėnesį pradeda uždirbti, o yra ir tokių, kurie supranta, kad prekiautojo akcijomis profesija ne jiems.

Jeigu žmogus turi darbą ir spekuliavimu nori užsiimti tik kaip papildoma veikla – nerekomenduoju. Jei galvoji, kad galėsi prisėsti ir skirti po valandą laiko per dieną, – tikrai ne.

– Kiek laiko reikia norint išmokti spekuliuoti?

– Bazinėms žinioms įgyti, suprasti, kaip veikia rinka, žmogui užtenka 2–4 mėnesių. Tačiau žmogus vėliau turi apsispręsti, ar nori spekuliuoti, ar investuoti. Nuo to priklauso, kokių savybių žmogui reikia.

Jei kalbame apie dienos prekybą akcijomis, tai analizėms yra naudojami grafikai ir yra mano jau minėti du įrankiai – „Level 2“ ir „Time & Sales“. Tačiau šiuose įrankiuose yra vien skaičiai. Jeigu žmogui nepatinka skaičiuoti, jis jau per 1–2 dienas pamato, kad tai ne jam. Jeigu žmogus moka gerai skaičiuoti, tai jis daug greičiau supranta visus dalykus. Jeigu žmogus „prie meno“, tai spekuliacija – ne jam.

– Kokias savybes turi turėti prekiautojas akcijomis?

– Daug kas kalba apie psichologiją. Taip, tai yra svarbu, tačiau mažai kas kalba, kokia ta psichologija turi būti. Visų pirma, tinkama psichologija negali atsirasti be patirties. Kitas aspektas – reikia griežtai fiksuoti nuostolius. Žmogui reikėtų mokėti priimti nuostolius. Neretai būna tokių situacijų, kada nedidelis nuostolis, jo neatsikračius laiku, tampa dideliu nuostoliu.

Jei kalbame apie investavimą, reikia turėti kantrybės, tačiau nebijoti atsikratyti pozicijų, kurios nėra pelningos. Mano taisyklė – jei investavime kažkuri pozicija 3 dienas yra neigiama, aš ją uždarau. Įprastai uždarau ir pozicijas, kurios yra neigiamos nuo 5 iki 10 proc. Taip pat svarbu atsiminti, kad savo investicinį portfelį reikia diversifikuoti. Nerekomenduoju investuoti daugiau nei 5 proc. viso krepšelio į vieną poziciją.

– Ką manote apie spekuliacijas kriptovaliutų rinkoje? Ar galima iš to uždirbti?

– Negaliu nieko daug pasakyti, nes to beveik niekada nedariau. Lyginant su akcijomis, galima pasakyti, kad judėjimai kriptovaliutų rinkoje būna didesni. Tik yra vienas minusas – naudodamas „Time & Sales“ bei „Level 2“, kriptovaliutų duomenis matai tik iš vienos biržos. Negali tiksliai matyti balansų.

Jei kalbame apie kriptovaliutas ar kitas įtartinas investicijas su didelėmis grąžomis, reikia atsiminti, kad tai gali būti apgaulė. Žiniasklaidoje buvo rašoma, kad 2019 metais per tokias apgaulės schemas žmonės prarado apie 300 tūkst. JAV dolerių. Tačiau vien tik žmonės, kurie kreipėsi į mane su prašymu, kad galbūt galėčiau kažkokiais būdais padėčiau susigrąžinti prarastus pinigus, prarado apie 200 tūkst. JAV dolerių.

– Klausimas, kuris turbūt jau yra pabodęs, bet ką manote, kada pasaulio ekonomika žengs į recesiją, o galbūt ir į finansų krizę? Visi kalba apie ekonomikos sulėtėjimą, bet ekonominiai rodikliai išlieka stabilūs. Galbūt jūs rinkoje matote ženklus, kurie rodytų, kad kažkas yra negerai?

– Žiūrint į grafikus, galima pasakyti, kad korekcija yra įmanoma, ji galėtų siekti 10–15 proc., bet man visada yra labai sunku prognozuoti, tad aš to niekada nedarau. Jeigu kalbėtume apie rodiklius, rinka atrodo tikrai gyva, akcijų, kurias stebiu, pelnas yra teigiamas.

– Pasigirsta kritika spekuliantams, kad jie iškraipo rinką, todėl pradedama kalbėti apie Tobino mokestį ES ir kitus reguliacinius elementus. Ar sutinkate su tuo?

– Tokius teiginius gali sakyti tik tie, kurie niekada nėra dalyvavę rinkoje. Spekuliantai palaiko rinkos likvidumą, jei jis dingsta, tada kraujas liejasi laisvai. Prasideda akcijų taškymasis. Jei rinkoje būtų vien investuotojai ir koks nors stambesnis fondas sugalvotų nusipirkti daug akcijų, labai įdomu būtų pamatyti, kas tas akcijas jam pardavinėtų jei ne spekuliantai.