Verslas

2020.02.07 15:06

Koronavirusas kirto Lietuvos aviacijos industrijai – skrydžių virš Lietuvos sumažėjo kone dvigubai

Pasaulyje toliau plintant koronavirusui, dalis oro linijų atšaukia skrydžius į Kiniją. Nors Lietuva neturi tiesioginių skrydžių į Kiniją, nuostolių vis tiek patiria.

Valstybės įmonės „Oro navigacija“ generalinis direktorius Mindaugas Gustys pasakoja, kad tranzitiniai skrydžiai, kurių atvykimo ir išvykimo taškai yra kitose šalyse, tačiau kerta šalies oro erdvę, sudaro 75 proc. visų kontroliuojamų skrydžių.

„Visi šię tranzitiniai skrydžiai mūsų įmonei atneša maždaug 21 mln. eurų pajamų kasmet. Tai yra 70 proc. visų generuojamų pajamų“, – nurodo M. Gustys.

Pasak M. Gusčio, žiemos sezonu tranzitinių skrydžių per parą vidutiniškai būna 400–500, o vasaros sezonu – 600–700.

M. Gustys aiškina, kad rinkliava už vieną tranzitinį skrydį susideda iš vienetinio tarifo, orlaivio masės ir nuskristo atstumo. Už vieną tranzitinį skrydį vidutiniškai uždirbama apie 100 eurų, tačiau, anot M. Gusčio, iš Azijos, o taip pat ir iš Kinijos, skrenda dideli lėktuvai. Todėl vidutiniškai už tokį skrydį gaunama 170 eurų.

Paklausus apie patiriamus nuostolius dėl koronaviruso atšaukiamų skrydžių, M. Gustys atskleidė, kad šiuo metu skrydžių skaičius sumažėjo 40–50 proc. „Čia yra tikrai daug“, – pripažįsta M. Gustys.

M. Gustys aiškina, kad oro navigacijos paslaugų rinka veikia sąnaudų kompensavimo principu. Dėl mažėjančių skrydžių skaičiaus tam tikras kiekis sąnaudų gali būti nepadengtos. Tačiau, anot M. Gusčio, veikia tam tikras rizikos pasidalinimo mechanizmas tarp oro navigacijos paslaugų tiekėjo ir vežėjo, o išlaidos metų gale yra pasidalinamos. Dėl to M. Gustys užtikrina, kad nors ir mažėja tranzitinių skrydžių skaičius, jo vadovaujama įmonė „Oro navigacija“ nebankrutuos.

Į viruso židinį primiausia reaguoja aviakompanijos

Šiuo metu iš Kinijos skraido tik pačios Kinijos aviakompanijos. Amerikos, Europos aviakompanijos skrydžius yra sustabdžiusios.

Paklausus, kokiu atveju Lietuva nepriimtų atskrendančio į Lietuvą lėktuvo, M. Gustys pakomentavo: „Jeigu oro uoste, iš kurio atskrendama į Lietuvos tarptautinius oro uostus, būtų viruso židinys, tai greičiausiai būtų priimtas aviakompanijų sprendimas tam tikrą momentą skrydžių nevykdyti iš tų oro uostų, kur yra židinys“.

M. Gusčio nuomone, galimi du scenarijai, kuomet pati Kinija nusprestų atšaukti skrydžius – kai kitos šalies oro uostas nepriimtų skrydžio arba kai pati Kinija nuspręstų sulaikyti ir atšaukti skrydį.

Tačiau M. Gustys pabrėžia, kad pirmiausia sureaguoja pati rinka. „Aviakompanijos, kurios skraidina keleivius ir jaučia pirminį pulsą, be abejo, nenorės rizikuoti skraidinti keleivių, kurie gali užkrėsti kitus keleivius“, – teigia M. Gustys.

Apie įvykius lėktuve sužino pimieji

Prisiminus įvykį, kai Lietuvoje leidosi lėktuvas su galimai koronavirusu užsikrėtusiu keleiviu, M. Gustys atskleidė, kad būtent „Oro navigacija“ pirmoji sužino apie įvykius lėktuve.

„Oro navigacija pirmiausia per savo skrydžių valdymo vadovus ir per paieškos ir gebėjimo centrą turi tiesioginį ryšį su orlaivio pilotu, kuris ir informuoja apie tokius atvejus. Mes perduodame šią informaciją atitinkamoms tarnyboms, kad jos galėtų tinkamai pasirengti ir priimti sunegalavusius keleivius“, – pasakoja M. Gustys.