Verslas

2020.02.10 05:30

Statistika atvėrė akis: jei nesate jaunas vyras, dirbantis IT sektoriuje, – jums pasisekė mažiau

Pastaruosius penkerius labiausiai apsimokėjo būti daktaro laipsnį turinčiu, 6–10 metų patirtį turinčiu, IT srityje dirbančiu vyru. Tokią statistiką atskleidžia bendrovės „CV online“ duomenys. Nors Statistikos departamento ir Užimtumo tarnybos duomenys rodo kiek kitokius atlyginimų rėžius, ryškėja bendra tendencija – labiau apsimoka būti vyru, turėti aukštąjį išsilavinimą, dirbti IT srityje užsienio kapitalo įmonėje ir vienoje darbovietėje per ilgai neužsibūti.

Kaip rodo „CV Online“ duomenys, 2015–2019 m. laikotarpiu daugiau nei 30 proc. atlyginimai augo technologijų, žemės ūkio, statybų, administravimo, žmogiškųjų išteklių, apsaugos, mechanikos inžinerijos, gamybos, IT, klientų aptarnavimo ir kai kurių kitų sričių darbuotojams.

Šiose srityse atlyginimų augimo vidurkis viršijo 31 proc. Kitose srityse atlyginimų augimas buvo gerokai kuklesnis. Pavyzdžiui, apsaugos, teisės, švietimo darbuotojams atlyginimai augo 11 proc.

2019 m. mažiausi atlyginimai buvo mokami nekvalifikuotos darbo jėgos atstovams: tekstilės pramonės, turizmo paslaugų, apsaugos. Jie, anot „CV Online“ statistikos, uždirbo nuo 600 iki 800 eurų į rankas.

Daugiausia praėjusiais metais uždirbo aukščiausio lygio vadovai, technologijų, valdymo, IT, telekomunikacijų, teisės, farmacijos, bankininkystės, ekonomikos, rinkodaros sričių darbuotojai.

Per penkerius metus atlyginimų augimo vidurkis viršijo 31 proc.

„CV Online“ duomenys taip pat rodo, kad 2019 m., vertinat pagal darbo skelbimų skaičių, paklausiausi buvo IT specialistai.

Daug labiau apsimokėjo dirbti privačioje nei valstybinėje įmonėje. O dar geresnių atlyginimo perspektyvų galėjo tikėtis užsienio kapitalo įmonių darbuotojai.

Be to, rodo „CV Online“ statistika, geriausia vienoje įmonėje neužsibūti. Didžiausią algą pastaraisiais metais gavo 6–10 metų darbo stažą turintys darbuotojai. Mažiausiai uždirbo dirbti tik pradedantys, o dirbančiųjų daugiau nei dešimtmetį atlyginimas mažėjo.

Taip pat atlyginimo dydžiui tiesioginę įtaką darė darbuotojo išsilavinimas – kuo aukštesnį išsilavinimą darbuotojas turėjo, tuo didesnę algą jis gavo. Taip pat atlyginimai skyrėsi, vertinant vyrus ir moteris.

Anot „CV Online“ duomenų, 2019 m. vyrų atlyginimo vidurkis siekė 1 229 eurus į rankas. Moterų – 982 eurus.

Statistikos departamento ir Užimtumo tarnybos duomenys vis dėlto rodo kiek kitą situaciją.

Vidutinis atlyginimas į rankas nepriartėjo prie 1 000 eurų. Remdamasis išankstiniais duomenimis, Statistikos departamentas apskaičiavo, kad 2019 m. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis iki mokesčių, įskaitant individualiąsias įmones, sudarė 1 296,2 euro ir, palyginti su 2018 m., pašalinus darbo užmokesčio indeksavimo dėl įsigaliojusių mokesčių pasikeitimo įtaką, padidėjo 8,8 proc.

Taigi vidutinis mėnesinis darbo užmokestis į rankas siekė 822 eurus ir buvo 14,2 proc. (102 eurais) didesnis nei prieš metus.

Be to, vidutiniškai dar mažesnes algas gavo moterys, nors jų darbo užmokesčio augimas ir buvo spartesnis. Kaip rodo Statistikos departamento duomenys, moterų atlyginimas per pastaruosius penkerius metus padidėjo maždaug 36 proc. ir 2019 m. trečiąjį ketvirtį, atskaičius mokesčius, siekė apie 788 eurus.

Vyrų darbo užmokestis per tą patį laikotarpį augo maždaug 33 proc. ir 2019 m. trečiąjį ketvirtį į rankas siekė apie 880 eurų.

2019 m. darbo užmokestis popieriuje sparčiau didėjo viešojo sektoriaus darbuotojams. Per metus jis padidėjo 12,2 proc. ir sudarė 1 368,2 euro, o privačiajame sektoriuje padidėjo 7,4 proc. ir sudarė 1 265 eurus, neatskaičius mokesčių.

2019 m., anot Statistikos departamento duomenų, darbo užmokestis didėjo visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse ir įstaigose, ypač švietimo (apie 14 proc.), žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (apie 13 proc.) bei viešojo valdymo ir gynybos; privalomojo socialinio draudimo (apie 11 proc.).

Didžiausią darbo užmokestį neatskaičius mokesčių gavo informacijos ir ryšių (apie 2 354 eurus), finansinių ir draudimo įmonių darbuotojai (apie 2 323 eurus), profesinės, mokslinės ir techninės veiklos įmonių darbuotojai (apie 1 660 eurų).

2019 m. Lietuvos darbdaviai Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje daugiausia registravo laisvų darbo vietų parduotuvių pardavėjams, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojams, lengvųjų automobilių vairuotojams, virėjams, reklamos ir rinkodaros specialistams.

Kaip nurodo Užimtumo tarnyba, pastaruosius penkerius metus paklausių profesijų dešimtuke tendencija išlieka panaši, persiskirsto tik eiliškumas.

Dažniausiai pastaruosius penkerius metus darbdaviai ieško parduotuvių pardavėjų, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojų, virėjų, reklamos ir rinkodaros specialistų.

Tarnybos duomenimis, 2019 m. tarp paklausių profesijų didžiausias darbo užmokestis, registruojant laisvą darbo vietą, buvo siūlomas sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojams.

Statistikos departamento duomenimis rekomenduoja pasitikėti labiau

Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyriausioji ekspertė Indrė Genytė- Pikčienė teigia, kad labiau pasitikėti derėtų Lietuvos statistikos departamento ir Užimtumo tarnybos duomenimis. Paprastai įvairios bendrovės ar darbo skelbimų svetainės išvadas daro iš bendrovėje surinktų duomenų, kurie neatspindi darbo rinkos visavertiškai.

„Portalai orientuojasi šiek tiek į kitus darbo rinkos segmentus. Kitas dalykas yra užimtumo tyrimų apklausų metu nustatomas darbo užmokestis. Vis dėlto apklausos yra vykdomos Statistikos departamento. Jų imtys yra didelės ir jos piešia tikslesnį vaizdą“, – akcentuoja I. Genytė-Pikčienė.

Vis dėlto ji priduria, kad tam tikras tendencijas nusako ir darbo skelbimų, personalo paieškos portalai.

Anot I. Genytės-Pikčienės, pastaruosius penkerius metus buvo galima matyti teigiamas darbo užmokesčio tendencijas – pastaruosius porą metų buvo galima stebėti dviženklį atlyginimų augimą.

„Iš vienos pusės, natūralu, kad tam įtakos turėjo rinkos situacija, nes, kai ekonomika kyla, verslai plečiasi, investuoja tiek į plėtrą, tiek į ambicingesnius planus, tai ir tų papildomų darbo jėgos rankų reikia. Tai sutapo su vis dar sparčia emigracija ir nuo tos emigracijos nukraujavusios darbo rinkos situacija“, – atkreipia dėmesį I. Genytė-Pikčienė.

Jos aiškinimu, specialistų trūkumas ir išaugusi jų paklausa, natūralu, programuoja darbo užmokestį augti gana sparčiai. Iš dalies tam įtakos turėjo didinama minimalioji mėnesinė alga (MMA), ji per pastaruosius metus nuo 2015 m. padidėjo 40 proc.

„Tai uždavė toną visai rinkai ir atitinkamai nuvilnijo per aukštesnius pajamų slenkstelius. Atskirų profesijų, atskirų sektorių darbo užmokesčio tendencijos taip pat pasižymi specifika, bet natūralu, kad tam tikrų IT sektoriaus specialistų trūkumas yra labai ryškus ir tai sutampa taip pat su ateinančių užsienio investuotojų auginama paklausa. Visa tai lemia darbo užmokesčio augimą“, – nurodo I. Genytė-Pikčienė.

Moterų atlyginimai sparčiau didėti galėjo dėl kitos priežasties

Vertindama vyrų ir moterų atlyginimų skirtumus, I. Genytė-Pikčienė daro išvadą, kad statistiškai spartesniam moterų atlyginimų augimui įtakos galėjo turėti dvi priežastys. Pirmoji – moterų darbo užmokestis ir anksčiau buvo gerokai mažesnis.

„Ta palyginamoji bazė yra žemesnė. Matyt, turi vykti prisivijimas, nes, kokybiniais kriterijais matuojant, nėra tyrimų, kurie rodytų, kad moterų darbas kokybiškai kitoks. Tiesiog dabar šios tendencijos stumia moterų atlyginimus ir jie artėja prie vyrų atlyginimų lygio“, – teigia pašnekovė.

Antroji priežastis – moterų atlyginimai didėjo sparčiau, nes ne tokiam sparčiam vyrų atlyginimų didėjimui įtakos turėjo iš trečiųjų šalių atvykstantys darbuotojai, kurie dažnai užima būtent vyrų darbo vietas.

„Kadangi tų darbo vietų padaugėjo ir jos, kaip žinia, dažnai yra nekvalifikuoto darbo vietos, tai taip pat, matyt, šiek tiek tą vyrų darbo užmokesčio augimą pristabdė“, – pastebi I. Genytė-Pikčienė.

Ji priduria – kiekvienas žmogus susiduria su savo individualia situacija, tačiau bendra statistika džiugina, nes spartus darbo užmokesčio augimas tokiai didėjančiai ekonomikai, kaip Lietuva, yra užprogramuotas.

Pasak pašnekovės, Lietuva anksčiau ar vėliau turėtų priartėti prie Vakarų valstybių: „Tiesiog tai kelia iššūkių Lietuvoje veikiančioms įmonėms, nes atitinkamai tai yra didžiulis kaštų spaudimas, prie kurio reikia ieškoti būdų taikytis, ir kitų struktūrinių iššūkių. Bet kokiu atveju tai yra teigiama tendencija, kuri gerina mūsų gyventojų perkamąją galią ir atitinkamai gerina gyvenimo kokybę.“

Dirbti vienam darbdaviui ar net vienoje srityje – neapsimoka

Paklausta apie tendenciją, kad, pasiekus dešimties metų stažą, atlyginimas sumažėja, I. Genytė-Pikčienė tvirtina – tai atspindi Lietuvos ekonomikos jaunystę. Lietuvoje vis dar itin vertinamas jaunas, ypač išsilavinimą Vakarų valstybėse įgijęs specialistas.

Pačiuose Vakaruose vis dėlto situacija atvirkščia – geriausiai vertinami ir aukščiausias pajamas gauna nemenką darbo stažą sukaupę darbuotojai. Kaip tvirtina I. Genytė-Pikčienė, Lietuvoje išlieka tendencija, kad aukščiausias pajamas uždirba 30–40 metų amžiaus darbuotojai. Vakaruose šis vidurkis pasislinkęs ir siekia 40–50 metų.

„Visa tai siejasi su gebėjimu mokytis visą gyvenimą. Lietuvos situacija atitinkamai skiriasi nuo Vakarų, nes ten darbo užmokesčio pikas ir yra tuose vėlesniuose laikotarpiuose iki pensijos – 40–50 metų amžiaus grupėje. Lietuvoje būtent nuo 30 iki 40 metų aukščiausias atlyginimų pikas“, – komentuoja I. Genytė-Pikčienė.

Anot jos, būtent didelį darbo stažą turintiems ir tarsi vienoje vietoje užstrigusiems darbuotojams derėtų pagalvoti apie savo galimybes įsidarbinti.

Jeigu dabartinėje darbovietėje tobulėjimo perspektyvų nebėra, atlyginimas nebekyla, o gal netgi mažėja, ekspertė pataria tiesiog pasidairyti į kitus darbdavius.

Jeigu vis tiek netenkina darbo rinkoje matomos galimybės, pastebi I. Genytė-Pikčienė, derėtų pasvarstyti ir apie persikvalifikavimą.

„Pakeisti darbdavį vis dėlto labai sudėtinga mažesniuose miesteliuose gyvenantiems žmonėms, nes lietuviai yra sėslūs ir ta švytuoklinė migracija iš darbo į darbą Lietuvoje nėra labai paplitusi. Bet Lietuva vis dėlto yra maža ir ilgainiui tai daryti tikrai prireiks“, – atkreipia dėmesį pašnekovė.

Dažniau laimėti gali pasirinkę dirbti didesniame mieste

Ji akcentuoja, kad didelės tarptautinės bendrovės, galinčios mokėti konkurencingus atlyginimus, paprastai telkiasi ekonominiuose centruose – didžiuosiuose miestuose, todėl būtent čia įsidarbinti galintys specialistai laimi.

„Jie čia turi didesnę galimybę rinktis, didesnę derybinę galią negu mažesniuose miesteliuose gyvenantys žmonės, kur yra tik keli darbdaviai ir kur belieka tik susitaikyti su tuo, ką jie siūlo“, – sako I. Genytė-Pikčienė.

Apie specialybę dar tik svarstantiems arba kaip tik būtent persikvalifikuoti norintiems žmonėms pašnekovė pataria pirmiausia atsižvelgti ne į darbo rinkos statistiką, bet savo polinkius ir sugebėjimus. Ir, jeigu tokia galimybė yra, tuomet vis dėlto atkreipti dėmesį, kad tendencijos rodo, jog ateityje vis labiau bus reikalingi informacinių technologijų, duomenų valdymo ir panašių sričių specialistai.

„Per ateinantį dešimtmetį mūsų laukia gana rimti darbo rinkos perversmai. Specialybės netgi bus išstumtos robotizacijos procesų. Žinoma, atsiras naujų, susijusių su visuomenės senėjimu, medicininių paslaugų ir panašių paslaugų poreikiu. Jeigu norima save atrasti konceptualiai, būtina pasižiūrėti į ilgalaikes tendencijas ir stengtis investuoti ilguoju laikotarpiu“, – tvirtina I. Genytė-Pikčienė.