Verslas

2020.02.09 16:11

Vedybų sutartys – ekonomiškai saugios šeimos garantas ar išankstinis nepasitikėjimas sutuoktiniu?

Artūras Matusas, LRT RADIJO laida „Radijo byla", LRT.lt2020.02.09 16:11

„Santuokos metu gali paaiškėti, kad jūsų sutuoktinis yra linkęs rizikuoti: žaisti azartinius žaidimus ar investuoti į rizikingus projektus, o galbūt ir turi kažkokių tai skolų. Tokiu būdu (vedybų sutartimi – LRT.lt) kitas sutuoktinis saugo save ir savo turtą“, – LRT RADIJUI sako Vilniaus rajono pirmojo notarų biuro notarė Dalija Svirbutienė.


Lietuvoje kasmet daugėja porų, kurios savo turtinius santykius nusistato vedybų sutartimis. Notarė Dalija Svirbutienė primena, kad vedybų sutartis yra susitarimas dėl turtinių teisių ir pareigų tiek gyvenant santuokoje, tiek ir santuokos nutraukimo atveju. „Arba nustačius separaciją – tai reiškia sutuoktinių gyvenimą skyrium“, – priduria notarė.

Vedybų sutartys yra dviejų rūšių, primena notarė. „Yra ikivedybinės ir povedybinės sutartys. Ikivedybinę sutartį gali sudaryti bet kuris veiksnus pilnametis asmuo. Tokią sutartį gali sudaryti skirtingų lyčių asmenys. Ikivedybinė sutartis įsigalioja po santuokos sudarymo. Tuo tarpu vedybų sutartį gali daryti tik santuokoje esantys asmenys, nepriklausomai nuo to, kiek ilgai jie yra toje santuokoje“, – vedybų sutarčių tipus komentuoja D. Svirbutienė.

Svarbu, kad abu sutuoktiniai, arba ketinantys sudaryti santuoką asmenys, žinotų, kad jie tikrai nori sudaryti tokią sutartį, nes tai yra išimtinai asmeninio pobūdžio sutartis.

Notarė tikina, kad vedybų sutartį gali pasirašyti ir asmenys, santuokoje pragyvenę ne vieną dešimtmetį. „Tai gan dažna praktika, – pastebi pašnekovė. – Daugiausiai vedybos sutarčių sudaro asmenys nuo 30-ties iki 40-ties metų – santuokoje pragyvenę ne mažiau kaip penkis ar 10-mt metų.“

Skirtingai nuo kitų valstybių įstatyminio reglamentavimo, pasak D. Svirbutienės, mūsų valstybės įstatymai nenumato sutuoktinių tarpusavio neturtinių santykių reglamentavimų, santykių su tėvais, su vaikais, gyvenimo būdo apsprendimo ir panašiai.

Kai kuriems gėda, ypač sudarant ikivedybinę sutartį, pripažinti, kad tos sutarties labiau nori jų tėvai, nei kad jie patys.

D. Svirbutienė taip pat pastebi, kad vedybų sutartys kasmet vis labiau populiarėja. „Tai yra labai geras mechanizmas reguliuoti turtinius santykius: ir ekonominius savarankiškumo, ir taip pat tai yra greitumo garantas, užtikrinantis sutuoktinių turtines teises, – neabejoja notarė. – Santuokos metu gali paaiškėti, kad jūsų sutuoktinis yra linkęs rizikuoti: žaisti azartinius žaidimus ar investuoti į rizikingus projektus, o galbūt ir turi kažkokių tai skolų. Tokiu būdu (vedybų sutartimi – LRT.lt) kitas sutuoktinis saugo save ir savo turtą.“

Vedybų sutartys sudaromos tik notarine tvarka, primena D. Svirbutienė. „Notarą kiekvienas gali pasirinkti savarankiškai, – informuoja teisininkė. – Svarbu, kad abu sutuoktiniai, arba ketinantys sudaryti santuoką asmenys, žinotų, kad jie tikrai nori sudaryti tokią sutartį, nes tai yra išimtinai asmeninio pobūdžio sutartis. Šiuo atveju ypatingai yra svarbu, kad jie atskleistų notarui visas aplinkybes, kodėl jie nori tokią sutartį sudaryti, ko jie tikisi iš tos sutarties, kokias sąlygas jie norėtų numatyti toje sutartyje. Tik visiškai atskleidę savo lūkesčius ir norus, su notaro pagalba, asmenys gali pasirinkti patį optimaliausią ir tinkamiausią sau variantą.“

Notarė sako žinanti iš praktikos, kad neretai kartu gyventi nusprendę asmenys būna neatviri. „Gėdijamasi pasakyti, kad turima skolų, kad antstoliai jau juos ragina. Kai kuriems gėda, ypač sudarant ikivedybinę sutartį, pripažinti, kad tos sutarties labiau nori jų tėvai, nei kad jie patys. Būna, kad jaunuoliai apsigalvoja ir neateina. Žodžiu, gyvenimas margas“, – įvairias būtas situacijas komentuoja D. Svirbutienė.

Plačiau apie visa tai – radijo įraše

Parengė – Vismantas Žuklevičius


Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt