Verslas

2020.02.06 20:41

Rekordiškai šilta žiema neleidžia atsikvėpti – sąskaitos už šildymą tuština gyventojų kišenes

Mindaugas Laukagalis, LRT RADIJAS, LRT.lt2020.02.06 20:41

Oro temperatūrai mušant vis naujus rekordus, dalis sąskaitas už šildymą gavusių gyventojų skundžiasi didelėmis kainomis. Pasak jų, sąskaitos šiais metais tik keliolika eurų mažesnės nei pernykštės, nors žiema – daug šiltesnė.

Šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Valdas Lukoševičius sako, kad šiltėjant žiemoms, šilumininkai iš mokesčių nesurenka užtektinai pinigų darbuotojų atlyginimams ir tinklo priežiūrai, todėl šiuos pinigus atsiima kitais metais, pridėdami juos prie sąskaitų.

Vilnietės Renata tikina, kad jos namuose – kaip Ispanijos kurortuose. Nors temperatūra už lango vargiai siekia nulį, namuose radiatoriai plieskia visu pajėgumu.

„Visada renkuosi vasarišką suknelę arba šortus su marškinėliais. Visada yra atidarytas langas ir net su atidarytais langais vaikštau su marškinėliais ar suknele“, – teigia moteris.

Prieš daugiau nei tris dešimtmečius pastatytame nerenovuotame daugiabutyje gyvenančiai Renatai keista: nors pernai žiema buvo gerokai žvarbesnė, šių ir praeitų metų šildymo sąskaitos mažai besiskiria.

„Šiais metais žiemos neturime. Praėjusiais metais buvo 11 laipsnių šalčio ir sniego. Palyginus šių ir praėjusių metų kainas, jos yra mažesnes, skirtumas gal 10 eurų, bet šiemet lauke visada yra 0–6 laipsniai. Proporciškai mokame per daug“, – tikina Renata.

Tuo metu Šilumos tiekėjų asociacija teigia, jog šiųmetės šildymo sąskaitos mažai skiriasi nuo pernykščių, nes vidutinė šilumos kaina sumažėjo.

„2018-aisiais vidutinė temperatūra buvo 1,1 laipsnio šalčio, dabar 2,5. Vidutinė šilumos kaina Lietuvoje nuo 5,85 sumažėjo iki 5,08 centų už kilovatvalandę“, – aiškina asociacijos vadovas Valdas Lukoševičius.

Anot jo, sovietinės statybos daugiabutyje esančio 60 kvadratų buto šildymas per metus vidutiniškai atpigo beveik 25 eurais. Pasak asociacijos, kainos skirtinguose namuose gali skirtis dėl namo dydžio ir vietos, kurioje jis pastatytas.

Tačiau kyla klausimas, kodėl dalis žmonių šįmet gauna tokias pat sąskaitas, kaip ir pernai. V. Lukoševičius aiškinimu, į šilumos kainą įeina ir darbuotojų atlyginimai, įrangos išlaikymas ir jos remontas. Jeigu šiltą žiemą šilumos reikia mažiau, šilumininkai tiesiog nesurenka pakankamai pinigų ir kitais metais gali juos atsiimti iš klientų. Būtent taip nutiko ir pernai.

„Praėjusiai metais kilovatvalandžių buvo parduota gerokai mažiau nei įprastai dėl šiltos žiemos. Šilumos tiekimo įmonės einamiesiems kaštams padengti surinko 10–15 proc. pajamų. Vartotojai įsiskolino, nes reguliatorius, pagal savo metodiką, leidžia tas išlaidas susirinkti kitais metais“, – pažymi V. Lukoševičius.

Siūlo išeitį

Dalyje Europos mokesčiai už šilumos tinklų priežiūrą išskirstyti visiems metams. Anot V. Lukoševičiaus, įvedus tokią sistemą, mokesčiai pasiskirstytų tolygiau, o žiemą reikėtų mokėti mažiau.

Kai kurie ekspertai idėją iš dalies vertina teigiamai, tačiau kviečia pasvarstyti, ar centrinis šildymas apskritai nėra pasenusi technologija, esą kol karštas vanduo atkeliauja iki čiaupo, nemaža dalis šilumos iššvaistoma po žeme, vamzdžiuose.

„Centrinio šildymo sistema turėjo prasmę, kai energijos ištekliai buvo pigūs, kai juos parduoti, kad ir ilgu atstumu, buvo laikoma ekonomiškai naudinga. Dabar yra naujesnių technologijų. Naujas modelis galėtų būti kitoks, kur tinklas yra atviras visiems, norintiesiems gaminti ir vartoti šilumą“, – atkreipia dėmesį Vartotojų teisių aljanso vadovas Kęstutis Kupšys.

Alternatyva centriniam šildymui galėtų būti šalia namų statomi siurbliai, kurie šiluma aprūpintų visą gyvenamąjį namą ar nedidelį rajoną.

Tačiau šilumininkų asociacija nesutinka. V. Lukoševičius teigia, kad tai būtų per didelis projektas, o daug protingiau išnaudoti dabar po žeme esančius vamzdžius. Vartotojų teisių aljansas nepasiduoda, esą ką nors daryti reikia, nes dabar šildymo sąskaitose susigaudyti labai sunku.

„Norime paprastų kainų, suvokiamų tarifų ir konkretaus paskirstymo, už ką mes mokame. Jeigu tai yra šilumos gamyba, mes norime matyti, kad tai yra gamyba. Jeigu yra perdavimas šilumos iki namo, turėtų būti aiškiai išskirta, kaip yra išskirta ir elektros, ir dujų rinkoje“, – pastebi K. Kupšys.

Praėję metai buvo šilčiausi stebėjimų istorijoje. Sinoptikai įspėja – klimatas ir toliau šils, todėl problemos dėl šildymo bus vis aktualesnės.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.