Verslas

2020.02.05 07:12

Neliupšienė: didžiausia bėda derantis dėl kitos finansinės programos – jos dydis

Kornelija Mykolaitytė, ELTA2020.02.05 07:12

Lietuvos ambasadorė Europos Sąjungoje (ES) Jovita Neliupšienė sako, kad susitarti dėl 2021–2027 daugiametės finansinės programos nebus lengva, o derantis didžiausių bėdų kelia programos dydis.

„Derybos vyksta ir įgauna pagreitį. Didžiausia bėda derantis dėl kitos finansinės perspektyvos yra jos dydis, kadangi iš ES ką tik išstojo Jungtinė Karalystė, tai yra didelis ES biudžeto mokėtojas“, – žurnalistams Briuselyje sakė J. Neliupšienė.

„Manau, kad nebus lengva susitarti. Lietuvos galimybės susiderėti kaip visada yra kompromiso klausimas. (...) Galbūt nėra didelio entuziazmo iš kitų šalių mus gelbėti dėl 27 proc. (mažesnio finansavimo Sanglaudos fondams – ELTA) arba vis dar neįvykusios konvergencijos, bet to, kad kažkas sakytų, kad tikrai nereikia spręsti šitų problemų, taip pat nėra“, – pridūrė Lietuvos ambasadorė ES.

Paklausta, ką reiškia 27 proc. galimai mažėsiantis finansavimas Sanglaudos fondams, ji sakė, kad „Lietuvai tai reiškia beveik 2 mlrd. eurų mažesnį Sanglaudos paketą“.

Jos teigimu, Lietuva turėtų derėtis dėl visų savo prioritetų – Sanglaudos, žemės ūkio, Ignalinos atominės elektrinės uždarymui skiriamų lėšų, Kaliningrado jungčių projekto.

„Kalbant apie Sanglaudos fondus ir žemės ūkį, (šios sritys. – ELTA) tų šalių, kurios norėtų kitokio biudžeto, yra kritikuojamos, bet kritikuojamos nepagrįstai. Visi dabar kalba apie žalią kursą. Mes suprantame didžiulės klimato kaitos iššūkius, bet, jeigu pažiūrėsime į šalis nares, kokiais pinigais finansuojamos iniciatyvos, tai dauguma atvejų tai yra Sanglaudos pinigai. Tai reiškia, kad mes tuos gaunamus pinigus galime panaudoti ir siekiant ES tikslų“, – sakė J. Neliupšienė.

ES šiuo metu veda derybas dėl ilgalaikio 2021–2027 metų biudžeto plano, kurias sunkina antros pagal dydį ekonomikos Didžiosios Britanijos išstojimas iš bloko.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen teigė, kad siūlymai smarkiai apkarpyti ES biudžetą gali pakenkti ambicingiems gynybos ir klimato kaitos užmojams. Pagal pristatytą planą, per artimiausią dešimtmetį siekiama investuoti iki trilijono eurų, kad būtų įgyvendinti kovos su klimato kaita tikslai, kurių svarbiausias – pasiekti, kad ekonomika iki 2050-ųjų būtų neutrali klimatui.

Lietuva ir kitos Rytų Europos šalys taip pat nepritaria planams sumažinti biudžetą, nes tai lemtų Sanglaudos fondams skirtų lėšų mažėjimą.

Vasario 20 dieną Europos Vadovų Taryba rinksis į neeilinį susitikimą, kuriame aptars 2021–2027 metų daugiametę finansinę programą.