Rusijos energetikos įmonė „Novatek“ domisi mažos apimties infrastruktūriniais suskystintų gamtinių dujų (SGD) projektais Lietuvoje, tačiau tai nėra minima grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje, teigia Vilniaus universiteto TSPMI dėstytojas bei energetikos ekspertas Romas Švedas. Jis taip pat pažymi, kad Baltarusijos atominė elektrinė Lietuvai kelia net 7 grėsmes.
Antradienio rytą Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie KAM pateikė grėsmių nacionaliniam saugumui 2020 metais vertinimą.
Taip pat skaitykite
Jame kaip pagrindiniai pavojai Lietuvos ekonominiam ir energetiniam saugumui įvardijami rusų energetikos įmonės „Novatek“ bandymai įsitvirtinti Lietuvos SGD rinkoje ir rusų projektuota, statoma bei finansuojama Astravo atominė elektrinė (AE).
Nors energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia nematantis grėsmės dėl „Novatek“ į Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalą tiekiamų dujų, tačiau energetikos eksperto R. Švedo teigimu, „Novatek“ yra tiesioginė Rusijos ranka Lietuvoje.
Taip pat skaitykite
Baltarusijos atominė elektrinė, anot R. Švedo, taip pat Lietuvai kelia daug didesnius pavojus, negu yra pateikiama grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje.
Rinkoje įstvirtins siūlydami mažiausią kainą
Energetikos ekspertas R. Švedas stebisi, kad grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje nė žodeliu nėra užsimenama apie „Novatek“ didėjančią įtaką mažos apimties infrastruktūros projektuose (angl. – small scale infrastructure projects).
„Geriausias to pavyzdys yra Lenkija. Įmonė investuoja į mažos apimties infrastruktūros projektus šioje šalyje. Tai yra tokia infrastruktūra, kuri panaudojama SGD produkcijai. Tai yra SGD kolonėlės, įvairi išdujinimo įranga nutolusiems regionams, kuriuose nėra dujų infrastruktūros.
„Novatek“ Lenkijoje įkūrė įmonę „Cryogas“ ir ši įmonė sparčiai plečia mažos apimties SGD infrastruktūros projektus, diegiamos SGD kolonėlės visoje Lenkijoje, čia vilkikai gali įsipilti degalų. Maža to, vis labiau populiarėja mobilios SGD panaudojimo infrastruktūros. Vadinasi, čia yra dominavimo įtvirtinimas per infrastruktūrą“, – pastebi M. Švedas.
Jo teigimu, „Novatek“ siūlomos kainos yra labai konkurencingos, todėl bendrovei nesunku įsitvirtinti SGD infrastruktūros tiekimo projektuose.
„Novatek“ yra susijusi su Kremliumi, o jis siekia ne tik ekonominių, bet ir geopolitinių tikslų. Kadangi yra siekis dominuoti rinkoje, įmonės yra palaikomos finansiniais ištekliais, susijusiais su Kremliumi, tam, kad nelygioje ir nesąžiningoje kovoje būtų siekiama nugalėti ir įsitvirtinti rinkoje“, – įspėja energetikos ekspertas.
Tačiau energetikos ministras Ž. Vaičiūnas LRT.lt teigė, kad šiuo metu į Lietuvą atkeliaujantys „Novatek“ SGD kroviniai nėra dideli, valstybinės įmonės jų neperka, o Lietuva dėl bendrovės siūlomų žemų kainų tik išlošia.
Švedas: nepastebimai šalyje gali atsirasti rusiškų SGD projektų
Vis dėlto R. Švedas įspėja – jei nebūsime atsargūs, Lietuvoje gali būti pradėti vystyti SGD projektai. Jo žiniomis, „Novatek“ ir „Cryogas“ Lietuvoje turi didelį interesą vystyti mažos apimties SGD infrastruktūros projektus.
„Tai yra grėsmė, kad su Kremliumi susijusi energetikos įmonė nepradėtų dominuoti Lietuvoje. Lietuva ir Lenkija tik išsprendė gamtinių dujų tiekimo klausimą. (...) Galvojome, kad atsikratėme priklausomybės nuo Rusijos dujų, tačiau tokie faktai rodo, kad Kremlius nesnaudžia, prisitaiko prie rinkos ir toliau rodo stiprų interesą tiek Baltijos šalims, tiek ir Lenkijai“, – įspėja R. Švedas.
Jis įsitikinęs, kad uždrausti Lietuvai pirkti rusiškas dujas negalima, kadangi Lietuva turi laikytis tarptautinių prekybos taisyklių.
Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad rusiškos įmonės veikia ne rinkos sąlygomis, galima būtų pagalvoti ir apie tam tikras sankcijas.
7 Baltarusijos atominės elektrinės pavojai
Komentuodamas Astravo atominės elektrinės grėsmes Lietuvai R. Švedas teigia pasigendantis išvadų dėl rizikų, kurias kelia šis objektas. Taip pat jis išskiria 7 sritis, kurios kelia riziką šalies saugumui. Jos yra susijusios su: 1. geopolitika, 2. tarptautine teise, 3. poveikiu aplinkai, 4. branduoline sauga, 5. atvirumu bei visuomenės informavimu, 6. ekonomika, 7. elektros sistema.
Ataskaitoje minimas tik saugumo aspektas, tačiau pats svarbiausias, anot R. Švedo, geopolitinis aspektas grėsmių ataskaitoje neminimas: „Šis objektas yra Rusijos. Yra priklausomybės nuo Kremliaus grėsmė, ne tik Lietuvos, bet ir Baltarusijos. Kadangi projekte naudojama Rusijos technologija, Rusijos įmonė („Gazprom“) ir Rusijos finansai. Rusai dominuoja šiame projekte ir neaišku, ką jie paliks baltarusiams. Taip mums yra sukuriama priklausomybės nuo Rusijos grėsmė, o kartu su Baltarusija atsiduriame vienoje barikadų pusėje“, – pagrindinę Baltarusijos AE grėsmę Lietuvai įvardijo R. Švedas.
Kalbant apie tarptautinę teisę, pažymima, kad Baltarusija projektą vykdo pažeisdama Espo konvenciją. Todėl kyla klausimas, kiek galima šį objektą laikyti teisėtu. Poveikis aplinkai, anot R. Švedo, esant Espo konvencijos pažeidimams, reiškia, kad jis nebuvo tinkamai įvertintas, o tai kelia pavojų.
Branduolinė sauga taip pat yra problema. Lietuva turi nepriklausomą bei kompetentingą Valstybinės atominės energetikos saugos inspekciją, o Baltarusija turi „Gosatomnadzor“. Tačiau, kaip pažymi pašnekovas, ji nėra nepriklausoma institucija bei nesugeba užtikrinti saugumo.
Visuomenės informavimas, pažymi energetikos ekspertas, taip pat nėra užtikrinamas. „Branduoliniai objektai negali būti uždari nuo visuomenės. Yra būtina užtikrinti maksimalų skaidrumą. Tačiau matome, kas vyksta ten, nuo visuomenės slepiama“, – pažymi R. Švedas.
Anot jo, reikia pažymėti ir tai, kad Baltarusijoje nėra rinkos ekonomikos sąlygų, todėl Astravo AE galėtų iškreipti rinką: „Baltarusijoje pagaminta elektra būtų tokia, kuri gaminama neveikiant rinkos sąlygoms. Kodėl tuomet mes turėtume įsileisti tą elektrą, jei ji pažeidžia lygiateisiškumo principą“, – ekonominę elektrinės grėsmę pateikia M. Švedas.
Paskutinis jo minimas grėsmės aspektas Lietuvai – pavojus elektros sistemai ir tinklų sinchronizavimui. Baltarusijos AE turės įtaką ir Lietuvos elektros sistemoms, mano M. Švedas. „Sistemos yra jungtys ir laidai. Tokio didelio generatoriaus turėjimas šalia Lietuvos darys įtaką mūsų sistemoms ir siekiui sinchronizuoti mūsų sistemą su kontinentinės Europos sistema“, – tvirtina M. Švedas.
Siūlo bet kokiu atveju susilaikyti nuo Baltarusiškos elektros
M. Švedo teigimu, Astravo AE pagamintai elektrai patekus į Latviją ar Estiją, nebus jokių abejonių, kad baltarusiška elektra atsidurs ir Lietuvoje.
Vis dėlto, laikantis geopolitinių motyvų, net ir tokiu atveju M. Švedas siūlo Lietuvai susilaikyti nuo baltarusiškos elektros pirkimo.
„Šiuo atveju Lietuva turi išlaikyti savo poziciją dėl nepirkimo, kadangi projektas yra neteisėtas. Tai yra principinė pozicija su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Dabar Lietuvos užduotis yra dar kartą įvardinti savo poziciją tiek Latvijai, tiek ir Estijai bei pasakyti grėsmes, kurios kyla iš neteisėto projekto. Taip pat priminti geopolitinę grėsmę, kuri yra sukurta mūsų kaimynystėje. Būtent priklausomybė nuo Kremliaus ir jos didėjimas yra didžiausia grėsmė“, – tikina M. Švedas.
LRT.lt primena, kad Lietuva yra priėmusi sprendimą nepirkti elektros energijos iš trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių.
Nors dar 2019 metų vasarą trys Baltijos šalys pasirašė susitarimą nuo 2025 metų nepirkti Baltarusijos AE gaminamos elektros, vėliau Latvijos Vyriausybė pranešė, kad pirks elektros energiją iš trečiųjų šalių, kai prekybą su Baltarusija nutrauks Lietuva.
