Verslas

2020.02.04 12:41

Vaičiūnas: „Novatek“ sukelia spaudimą kainoms, įtakos šalies saugumui kol kas tikrai nėra

Justina Ilkevičiūtė, LRT.lt2020.02.04 12:41

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia nematantis grėsmės dėl glaudžiai su Rusijos valdžia susijusios bendrovės „Novatek“ į Lietuvą gabenamų suskystintų gamtinių dujų (SGD). Jis tikina, kad SGD terminalas Klaipėdoje puikiai atlieka savo funkciją, o „Novateko“ dujos suteikia konkurencinį spaudimą kainoms, dėl ko kol kas laimime.

Taigi kol kas ir grėsmių nacionaliniam saugumui jis nematantis, tačiau jeigu dujų kiekiai augs – gali tekti imtis priemonių ir peržvelgti įstatymus.

Taip pat jis komentavo, kad Lietuva nepraranda vilties ir dar bandys derėtis su Latvija, kad ši nepirktų elektros iš Rytų.

Vis dėlto kaip didžiausią ir svarbiausią prioritetą šio metu ministras įvardija elektros tinklų sinchronizacijos projektą.

Taip jis LRT.lt komentavo po antradienį Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento paskelbto grėsmių nacionaliniam šalies saugumui vertinimo.

Vaičiūnas: „Novatek“ suteikia konkurencinį spaudimą kainoms

Antradienį išplatintame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime pažymima, kad didžiausią riziką Lietuvos energetinei nepriklausomybei bei ekonominiam saugumui kelia Rusijos siekis išlaikyti energetinį dominavimą Baltijos šalių rinkose.

Teigiama, kad energetiniam saugumui didžiausia grėsme išliko Baltarusijos pasienyje statoma Astravo atominė elektrinė, o kaip dar viena grėsmė įvardijama ir glaudžiai su Rusijos valdžia susijusios kompanijos „Novatek“ bandymas įsilieti į suskystintų gamtinių dujų (SGD) rinką.

Grėsmių vertinime neabejojama, kad „Novatek“ strategija ir veiklos tikslai derinami su Rusijos aukščiausiosios valdžios atstovais. Pažymima, kad vienas „Novatek“ akcininkų – Rusijos oligarchas Genadijus Timčenka, kuriam JAV taiko sankcijas, o dalį „Novatek“ akcijų valdo Rusijos valstybės kontroliuojamas koncernas „Gazprom“.

Nors „Novatek“ dujų kroviniai pastaraisiais metais nuolat atgabenami į „Independence“ suskystintų dujų terminalą, ministras Ž. Vaičiūnas sako kol kas grėsmės tame nematantis.

„Mums akyliau reikėtų įvertinti faktus, kuriuos turime, pirmiausia, kad mes pilnai valdome infrastruktūrą – SGD terminalą, ir tokiu būdu infrastruktūra yra pilnai mūsų rankose. Antra, kalbant būtent apie SGD ir vamzdinių dujų santykį, svarbu pabrėžti, kad suskystintų dujų santykio dalis Lietuvoje nuosekliai auga, taigi rusiškų dujų dalis mūsų sistemoje nuosekliai mažėja. Tai akivaizdžiai parodė 2019 m., nes jei iki tol vamzdinių dujų dalis Lietuvos sistemoje sudarė apie 60 proc., tai 2019 m. situacija pasikeitė, dabar SGD dalis sudaro 60 proc., o būtent „Gazpom“ dujų dalis mažėja“, – sako jis.

Nors prezidento vyr. patarėjas Jaroslavas Neverovičius BNS yra teigęs, kad Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalas ilgalaikėje perspektyvoje neturėtų būti naudojamas dujų importui iš Rusijos, o esant palankioms suskystintų gamtinių dujų kainoms valstybės valdoma energetikos grupė „Ignitis“ bei kitos dujas importuojančios įmonės turėtų ieškoti galimybių pasirašyti naujas ilgalaikes suskystintų gamtinių dujų tiekimo sutartis, Ž. Vaičiūnas nėra toks kategoriškas.

„Svarbu pabrėžti, kad šiuo metu valstybės valdomos įmonės dujų iš „Novatek“ neperka, ir tai pirmiausia parodo, kad SGD terminalo kaip instrumento užtikrinti konkurenciją strategija buvo nuosekli, jis tą konkurenciją užtikrina. O kalbant plačiau, reikia suprasti, kad grėsmes yra svarbu valdyti iš užkirsti kelią bet kokiam jų pasireiškimui. Šiuo požiūriu situacija sekama.

Šiai dienai „Novatek“ dujos duoda konkurencinį spaudimą kainoms, bet kažkokios įtakos Lietuvos saugumui tikrai kol kas nėra. Jeigu tie dujų kiekiai didėtų, tada be abejo, reikėtų imtis tam tikrų teisinių pataisų, nes pagal šiuo metu veikiantį įstatymą, jo yra pilnai laikomasi. Jeigu būtų įvertinta, kad jis nėra pakankamas, be abejo, būtų galima jį tobulinti“, – sakė jis.

VSD direktorius antradienį surengtoje spaudos konferencijoj teigė, kad „Novatek“ yra tarpinė įmonė, kuri prekiauja rusiškomis dujomis, o dėl to kyla rizikų.

„Yra rizika, nes tai yra Rusijos kompanija. Rizika, kad, pateikus tam tikrą kiekį arba prisipratinus prie jo, gali būti pradėtos diktuoti sąlygos. Tik tiek“, – aiškina D. Jauniškis.

Tačiau Ž. Vaičiūnas sako tokios grėsmės neįžvelgiantis: „Tokios rizikos nematau, nes turime visiškai skirtingą situaciją lyginant su tuo, kas buvo iki terminalo veikimo. Tuomet buvo monoplinė infrastruktūra, pirkdavome dujas iš „Gazprom“. Šiuo atveju – tai yra Lietuvos pasirinkimas – ne tik valstybės valdomų įmonių, bet ir privačių įmonių pasirinkimas, iš kurių kompanijų pirkti dujas. Ir jos tai daro – naudojasi alternatyvomis.“

Dar turi vilties įtikinti Latviją

Ž. Vaičiūnas teigė, kad VSD grėsmių vertinimas dar kartą pademonstravo, kad Baltarusijoje statomos Astravo elektrinės projektas nėra saugus.

„Susipriešinimas ir įtampa tarp „Rosatom“, kuri stato šį projektą, ir Baltarusijos institucijų, pirmiausia, jų branduolinės energetikos reguliatorių yra akivaizdi. Ta įtampa geriausiai ir iliustruoja patį faktą, kad tikrai viskas nėra gerai su šiuo projektu, yra daug problemų tiek su šio projekto sauga, tiek su kitais dalykais. Ir tas faktas, kad mes ilgą laiką keliame streso testų įgyvendinimo būtinybę, tą patvirtina. Šis klausimas, beje, taip pat yra keliamas šiuo metu Baltarusijoje viešinčio užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus“, – sako jis.

Ž. Vaičiūnas pažymėjo neįsivaizduojantis ES ir Baltarusijos santykių pagerėjimo, jeigu šie streso testai ir kitos Lietuvos rekomendacijos nebus įgyvendintos.

Ministras taip pat tikino turintis vilčių, kad Latvija dar apsigalvos ir po Astravo atominės elektrinės paleidimo neimportuos elektros iš trečiųjų šalių.

„Dialogas toliau tęsiasi kartu su Europos Komisijos pagalba ir manau, kad mes tikrai turėsime vieną ar kitą rezultatą, o siekiame, be abejo, maksimalaus rezultato. Negalėčiau komentuoti, koks jis bus, bet susitikimai numatyti ir matysime, kokią pažangą turėsime“, – viliasi jis.

Ministras neslėpė dar turintis viltį įtikinti Latviją, tačiau priešingu atveju sakė, kad tai dvišalių Lietuvos ir Latvijos santykių neturėtų paveikti neigiamai, mat pačiu svarbiausiu uždaviniu šiuo metu išlieka elektros tinklų sinchronizacijos regione projektas.