Verslas

2020.02.04 06:20

Grėsmių šalies ekonomikai sąraše – Rusija, investicijos į finansų technologijas ir 5G ryšys

atnaujinta 10.05
Jonas Deveikis, LRT.lt 2020.02.04 06:20

Didžiausią riziką Lietuvos energetinei nepriklausomybei bei ekonominiam saugumui kelia Rusijos siekis išlaikyti energetinį dominavimą Baltijos šalių rinkose. Taip pat pavojų šalies ekonominiam saugumui kelia Astravo atominės elektrinės projektas bei investuotojai iš trečiųjų šalių, siekiantys investuoti finansų ir kredito sektoriuje.

Tokias grėsmes šalies energetiniam ir ekonominiam saugumui išskiria antradienį Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie KAM pateikta grėsmių nacionaliniam saugumui 2020 metais ataskaita.

Baltarusijos atominė elektrinė: didėja incidentų rizika

Ataskaitoje rašoma, kad didžiausią pavojų šalies energetiniam saugumui kelia Baltarusijoje, Astrave, įgyvendinamas atominės elektrinės projektas. Akcentuojama, kad projekto užsakovai bei vykdytojai ir toliau nepaiso tarptautinių standartų. Minima, kad statybos buvo pradėtos tinkamai neatlikus aikštelės parinkimo procedūrų bei poveikio aplinkai vertinimo, o ekspertai, išanalizavę Astravo AE streso testų ataskaitą, nustatė reikšmingų trūkumų.

Atominę elektrinę statanti Rusijos valstybinė atominės energetikos korporacija „Rosatom“ prioritetą teikia tiksliam darbų grafikui, bet ne Astravo AE saugumui. Mažiausiai nuo 2018 metų vidurio Baltarusijos institucijos spaudžiamos leisti atvežti branduolinį kurą, nors Astravo AE patalpos tinkamai tam nebuvo parengtos.

Net ir tais atvejais, kai Baltarusijos ekspertai (už projekto priežiūrą atsakinga Baltarusijos tarnyba „Gosatomnadzor“) pareikšdavo griežtesnę poziciją, „Rosatom“ įmonės nebuvo linkusios atsižvelgti į jų rekomendacijas, priešingai – reiškė pretenzijas projekto užsakovams, dėl kurių kaltės neva vėluoja statybos, darė spaudimą Baltarusijos institucijoms bei ieškojo politinio užtarimo.

Ataskaitoje kritikuojama ir pati už projekto priežiūrą atsakinga Baltarusijos tarnyba „Gosatomnadzor“, kuriai trūksta ne tik kompetencijos, bet ir valios tinkamai prižiūrėti „Rosatom“ įmonių atliekamus darbus.

Pažymima, kad dėl paskubomis vykdomų statybos darbų, atsainaus požiūrio į branduolinę saugą bei žemos darbo kultūros statomoje Astravo AE įvyko ne vienas incidentas, ateityje galintis turėti neigiamos įtakos saugiam elektrinės eksploatavimui. Pavyzdžiui, 2019 metais birželio pabaigoje dėl darbininkų aplaidumo kilo gaisras Astravo AE pirmajame bloke (šalia reaktoriaus pastato).

Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis pastebi, jog, nepaisant to, kad pirmasis blokas jau rengiamas branduoliniam kurui, informacijos apie minėtą incidentą Baltarusijos institucijos nepateikė. Vengiama viešumo, bandoma slėpti informaciją apie tikrąją padėtį elektrinėje.

„Tai buvo nemažas gaisras, Tai buvo nuslėpta nuo visuomenės ir pasaulinės bendruomenės. Jeigu tu tokius dalykus slepi, yra priežastis, kodėl tu tai darai. Norime kiekvieną incidentą nuslėpti. Darbų sauga ir tai, kaip buvo vykdomas šitas projektas, kelia labai daug abejonių dėl elektrinės patikimumo“, – tikina D. Jauniškis.

Manoma, kad, vengiat atsakomybės dėl ankstesnių incidentų bei tolimesnių nesklandumų, 2019 metais liepos pradžioje iš pareigų, prasidėjus svarbiausiems pirmojo bloko parengimo eksploatacijai darbams, pasitraukė Astravo AE statybų vadovas Dmitrijus Romaniecas.

Rusijos energetikos kompanijos aktyviai siekė įgyvendinti savo interesus Lietuvoje

Kaip antroji grėsmė šalies ekonominiam saugumui ataskaitoje įvardijama Rusijos energetikos sektoriaus kompanijos aktyvūs veiksmai siekiant išlaikyti ir stiprinti savo pozicijas Baltijos šalių rinkoje, domėjimasis strateginiais Lietuvos energetikos sektoriaus projektais.

Pavyzdžiui, Nuo 2019 metų pradžios į Lietuvos suskystintų gamtinių dujų (SGD) rinką bando įsilieti Rusijos kompanija „Novatek“, kartu su „Gazprombank“ pradėjusi eksploatuoti Vysocko gamtinių dujų skystinimo terminalą.

Prioritetinė kompanijos veiklos kryptis – SGD tiekimas Baltijos šalims per Klaipėdos terminalą mažiausia rinkos kaina (žema SGD kaina daro „Novatek“ pasiūlymus komerciškai patrauklius). Mažą kainą „Novatek“ galėjo pasiūlyti tik dėl Rusijos valdžios, turinčios tikslą užimti vis didesnę SGD rinkos dalį, SGD eksportui sudarytų sąlygų.

Neabejojama, kad „Novatek“ strategija ir veiklos tikslai derinami su Rusijos aukščiausiosios valdžios atstovais. Vienas „Novatek“ akcininkų – Rusijos oligarchas Genadijus Timčenka, kuriam JAV taiko sankcijas. Dalį „Novatek“ akcijų valdo Rusijos valstybės kontroliuojamas koncernas „Gazprom“.

Valstybės saugumo departamento direktorius D. Jauniškis kalbėdamas apie tai, kokius pavojus „Novatek“ kelia šalies energetiniam saugumui, mini, kad „Novatek“ tėra tarpinė kompanija, kuri perka dujas iš „Gazprom“ ar kitų įmonių ir vėliau jas tiekia Lietuvai.

„Tai tėra tarpinė įmonė, kuri prekiauja rusiškomis dujomis. Yra rizika, nes tai yra Rusijos kompanija. Rizika, kad, pateikus tam tikrą kiekį arba prisipratinus prie jo, gali būti pradėtos diktuoti sąlygos. Tik tiek“, – aiškina D. Jauniškis.

„Gazprom“ įtaka šalies verslininkams

Taip pat pastebima, kad didžiausia Rusijos bendrovė ir didžiausia pasaulyje gamtinių dujų tiekėja „Gazprom“ nors ir vengė daryti tiesioginę įtaką ar imtis agresyvių priemonių, tačiau savo veiklą Lietuvoje stiprino per lojalius tarpininkus – ryšių „Gazprom“ turinčius verslininkus, dalyvaujančius „Gazprom“ dujų prekybos schemose per Lietuvoje ir užsienyje registruotas kompanijas.

„Gazprom“ lojalūs tarpininkai organizuoja „visuomenines“ iniciatyvas, skirtas stiprinti Kremliaus režimui artimų asmenų įtaką. Tokių renginių metu stiprinami Rusijai naudingi ryšiai, mezgami nauji kontaktai, aptariami aktualūs verslo klausimai ir ateities planai.

Payvzdžiui, 2019 metų rugpjūtį „Gazprom“ prekybos schemose dalyvaujanti Lietuvoje registruota bendrovė organizavo renginį – šventę-koncertą, kuriame dalyvavo buvęs „Gazprom“ valdybos vicepirmininkas Aleksandras Riazanovas, „Gazprom“ Tarptautinio verslo departamento prekybos su NVS ir Baltijos regionu viršininko pavaduotojas Denisas Jemeljanovas, buvęs G. Timčenkos verslo partneris Anatolijus Oruževas.

VSD direktorius D. Jauniškis mini, kad dėl šiuo metu vykdomų tyrimų jis negali atskleisti, kokios šalies įmonės ar asmenys bendrauja su „Gazprom“ atstovais.

„Galiu tik patvirtinti. Taip buvo“, – trumpai į klausimą, kokios šalies įmonės ar asmenys bendrauja su „Gazprom“ atstovais, atsakė D. Jauniškis.

Investuotojai, neatitinkantys nacionalinio saugumo interesų

Dar viena grėsmė šalies ekonomikai – įtartini investuotojai į strateginius ūkio sektorius, kurie tariamai pasitraukia iš įmonės valdymo, tačiau ir toliau bando išlaikyti įtaką įmonių veiklai.

Pavyzdžiui, jie vykdo fiktyvius akcijų pardavimo sandorius su neva nesusijusiais asmenimis. Pasitelkdami viešuosius ryšius, skelbia apie tariamą pasitraukimą iš veiklos trečiosiose šalyse ir (arba) akcijų pardavimą neva nesusijusiems asmenims; didina akcininkų skaičių slėpdami galutinius naudos gavėjus (per ofšorines struktūras, investicinius fondus ir valdymo įmones).

2019 metais didžiausią potencialių investuotojų srautą sudarė asmenys, siekę investuoti finansų ir kredito sektoriuje. Buvo pastebėtas didėjantis investuotojų iš trečiųjų šalių susidomėjimas steigti finansinių technologijų, mokėjimų ir elektroninių pinigų įmones.

Paaiškėjo, kad nemaža dalis trečiųjų šalių piliečių, siekusių investuoti finansų ir kredito sektoriuje, tiesiog tikrino savo galimybes bei užsienio investicijoms taikomus „saugiklius“. Kai kurie investuotojai, sužinoję apie pradėtą patikrą dėl jų atitikties nacionalinio saugumo interesams arba po neigiamo ncionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos sprendimo, nedelsdami atsisakydavo savo investicinių planų.

5G pavojus šalies kibernetiniam saugumui

Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime taip pat išskiriama grėsmė kibernetiniam saugumui. Pažymima, kad nauju rizikos veiksniu Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, gali tapti penktosios kartos (5G) ryšio technologija.

Teigiama, kad planuojamos 5G technologijas naudojančios jautrios sistemos gali tapti potencialiais kibernetinių atakų taikiniais. Tokiomis atakomis bus įmanoma perimti informaciją, kuri anksčiau nebuvo pasiekiama internetu, ir sutrikdyti naujai susikurtą ypač svarbią infrastruktūrą.

Saugumo grėsmių ataskaitoje minima 5G technologija, tačiau ji nėra tapatinama su konkrečiu gamintoju. LRT.lt primena, kad 5G technologijos lydere laikoma „Huawei“, kurios įrangos naudojimas ribojamas kai kuriose Vakarų šalyse, pavyzdžiui, JAV, Australijoje.

Europos Komisija, reikšdama poziciją dėl 5G technologijos saugumo, taip pat nėra išskyrusi gamintojo „Huawei“ kaip nepatikimo.

Valstybės saugumo departamento direktorius D. Jauniškis mini, kad Kinija siekia dominuoti technologijų srityje, todėl tai kelia grėsmę šalies saugumui.

„Kibernetinis saugumas turi nerimą keliančių tendencijų“, – pažymi jis.

Tiesa, D. Jauniškis nemini, kokie konkretūs Kinijos prekių ženklai gali kelti grėsmę kibernetiniam saugumui.

Tačiau Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos vadovas Remigijus Baltrėnas mini, kad rizikos dėl „Huawei“ technologijų išlieka nepakitusios.

„5G „Huawei“ technologijų vertinimas lieka nepakitęs. Yra rizika ir buvo konstatuota tai, kas ir praėjusiais metais. „Huawei“ yra įgaliota dalintis informacija su Kinijos žvalgybos tarnybomis. Tai rizika išlieka ir pokyčių nėra.

Primenu, kad 2019 metais buvo oficialiai pasakyta, jog buvo rekomenduojama (imtis – LRT.lt) ypatingos svarbos saugumo sektoriuose, infrastruktūroje, kad rizikingos kompanijos, tokios kaip „Huawei“, neturėtų dalyvauti. Ta rizika, kaip ir sakiau, išlieka. Atsižvelgiant į paskutinį Jungtinės Karalystės pareiškimą apie tai, kad jie įsileidžia „Huawei“ dalyvauti 5G technologijos steigimuose, tai yra susiję su jų gebėjimu rizikas valdyti viena ar kita apimtimi“, – sako R. Baltrėnas.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas tvirtina, kad kol nėra 100 proc. įsitikinta, jog Kinijos bendrovių tiekiama įranga saugi, bus imtasi priemonių, kad šios šalies technologiniai produktai nepatektų į šalies strateginius objektus.