Verslas

2020.02.06 05:30

Deklaravimo kuriozai: esi skolingas – VMI išieškos, o kad susigrąžintum permoką, teks padirbėti pačiam

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2020.02.06 05:30

Jeigu esi skolingas valstybei – pinigai bus išieškoti, kartais tai padaryti netgi padės antstoliai, bet jeigu valstybė skolinga tau – jei pats nesikreipsi ir neįdėsi pastangų, gali likti nieko nepešęs. Tokia kurioziška situacija susiklosto, kai užpildai metinę pajamų deklaraciją. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paaiškina – viskas ne taip paprasta.

Kaip LRT.lt sako VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė, kasmet kovo mėnesį VMI nemažai daliai gyventojų parengia visiškai užpildytas pajamų mokesčio deklaracijas, jas gyventojams reikia tik pateikti ir sumokėti apskaičiuotą mokestį, jei toks yra.

Tai VMI gali padaryti iš trečiųjų šalių – bankų, kredito įstaigų, gyvybės draudimo bendrovių, aukštųjų mokyklų, formaliojo ir neformaliojo profesinio mokymo įstaigų ir kt. – kasmet gaudama vis daugiau ir vis tikslesnių duomenų.

Dėl to tikslias mokėtino gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sumas VMI gali apskaičiuoti vis didesnei aibei gyventojų.

„Kai gyventojui, remiantis trečiųjų šalių duomenimis, susidaro mokėtina GPM suma, jam atsiranda ir prievolė deklaruoti bei pajamų mokestį sumokėti iki gegužės 2 d. Tą padaryti įpareigoja įstatymas, kuris taip pat įpareigoja ir mokesčių administratorių GPM skolą išieškoti, jei gyventojas jos nesumoka“, – paaiškina S. Aliukonytė-Šnirienė.

Ji priduria – dauguma gyventojų mokesčius moka laiku ir tai daro teisingai, tačiau yra ir tokių mokesčių mokėtojų, kurie GPM nesumoka, į VMI priminimus nereaguoja, o dėl vėlavimo jiems dar ir kaupiasi delspinigiai.

„Siekiama lygiateisiškumo pareigingų ir savarankiškai mokesčius sumokančių gyventojų atžvilgiu. VMI jau trejus metus rudenį tokiems gyventojams mokėtinas GPM sumas apskaičiuoja savo iniciatyva ir apie tai gyventojus informuoja asmeniškai. Pranešimą apie apskaičiuotą mokėtiną GPM sumą gavusiam gyventojui jos nesumokėjus, VMI įgyja teisę ją išieškoti iš gyventojo lėšų“, – nurodo S. Aliukonytė-Šnirienė.

Norint atgauti permoką pasistengti teks labiau

Jeigu gyventojas sumokėti GPM negali ne dėl to, kad mokesčių vengia, o dėl patiriamų finansinių sunkumų, pašnekovė rekomenduoja kreiptis į VMI, ten gyventojui bus sudaryta mokestinė paskolos sutartis ir mokėjimai bus atidėti arba išdalyti dalimis.

Bet ką daryti, jeigu gyventojas nėra skolingas ir netgi sumokėjo per daug GPM? Čia reikės didesnės paties gyventojo iniciatyvos, nes, kaip paaiškina S. Aliukonytė-Šnirienė, susigrąžinti GPM permokos, skirtingai nei mokėti mokesčius, įstatymas neįpareigoja.

„Susigrąžinti GPM permokos įstatymas gyventojo neįpareigoja – tai yra jo teisė, bet ne pareiga. Tačiau mokesčių administratorius, siekdamas, kad kuo daugiau gyventojų pasinaudotų šia savo teise, jau nuo 2017 m. savo iniciatyva asmeniškai primena apie tokią jų galimybę“, – tvirtina S. Aliukonytė-Šnirienė.

Anot jos, kasmet rudenį VMI savo iniciatyva identifikuoja gyventojus, kurie gali susigrąžinti dalį GPM. Siekiant apie tokią galimybę priminti, jiems išsiunčiami priminimai elektroniniu paštu.

Mokesčių ekspertė: apie galimybę susigrąžinti VMI primena ne taip aktyviai, kaip apie skolas

Finansų ir kreditų valdymo asociacijos (FIKVA) narė, mokesčių ekspertė Asta Narvilienė stebisi tokiu VMI paaiškinimu. Ekspertė LRT.lt sako suprantanti, kad VMI negali už gyventoją pateikti deklaracijos, nes nėra garantuota, kad suformuotoje deklaracijoje pateikiamos visos gyventojo pajamos.

„VMI ne visada žino visas žmogaus pajamas. VMI neturi informacijos apie žmogaus gautas pajamas, sakykime, iš kito fizinio asmens už kažkokį neregistruotino turto pardavimą, nuomą. VMI nežino apie iš užsienio gautas pajamas“, – komentuoja A. Narvilienė.

Jos aiškinimu, pateikdamas deklaraciją gyventojas patvirtina, kad pateikė visą ir teisingą informaciją apie savo pajamas. Tik tada gali būti grąžinta permoka.

A. Narvilienė teigia pastebėjusi, kad VMI gyventojams primena apie galimybę susigrąžinti permoką, tačiau atkreipia dėmesį, kad tai daroma ne itin aktyviai.

„Esu susidūrusi, tikrai siunčia tiems žmonėms priminimus, kad galite susigrąžinti. Nelabai aktyviai, ne taip aktyviai, kaip tada, kai žmogui reikia susimokėti, bet primena nors kartą“, – tvirtina A. Narvilienė.

Paklausta, ar ateityje bus galimybė gyventojams pajamų deklaracijų apskritai neteikti ir šį darbą patikėti mokesčių administratoriui, kuris jau dabar kai kuriais atvejais gali suformuoti galutinę deklaraciją, A. Narvilienė komentuoti nesiryžta.

Ji atkreipia dėmesį, kad šiemet, teikiant deklaraciją už 2019 m., bus taikoma kitokia deklaracijos forma: nereikės pildyti pilkosios deklaracijos formos, reikės tik atsakyti į jau suformuluotus vedlio klausimus. Anot A. Narvilienės, derėtų pirmiausia įsitikinti, kaip veiks ši sistema.

Primenama, kad gyventojai pateikti ar tikslini deklaracijas gali už praėjusius penkerius metus.

Už 2018 m. pateikę deklaracijas 110 tūkst. gyventojų dar gali susigrąžinti 14,8 mln. eurų permokų. Už 2017 m. – 82,3 tūkst. gyventojų gali susigrąžinti 10,8 mln. eurų. Už 2016 m. – 78,2 tūkst. gyventojų gali susigrąžinti 8,1 mln. eurų, o už 2015 m. – 87 tūkst. gyventojų gali susigrąžinti 7,5 mln. eurų.

Iš viso gyventojai gali susigrąžinti daugiau kaip 41 mln. eurų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt