Verslas

2020.02.03 17:41

Daugiau nei 3 mėnesiai po gaisro Alytuje: kalnai padangų, nuostoliai ūkininkams ir neaiški ateitis

Praėjus daugiau kaip trims mėnesiams po gaisro Alytaus padangų perdirbimo gamykloje, miestas po truputį atsigauna nuo dešimt dienų trukusio košmaro. Savivaldybė sako baigianti išvežti pavojingas atliekas, ugniagesiai – grįžta iš reabilitacijos, o ūkininkai baiminasi dėl ateities.

Prieš tris mėnesius Alytaus pramonės rajonas buvo po padidinamuoju stiklu. Čia lankėsi aukščiausio rango šalies pareigūnai. Netrukus buvo uždrausta dirbti netoliese esančioms įmonėms, uždarytos mokyklos ir darželiai. Nuo gaisro pradžios praėjus daugiau nei savaitei, gaisras buvo pagaliau užgesintas.

Šiandien Alytaus pramonės rajonas, rodos, vis dar nėra savo vagose: užgesinus gaisrą liko gausybė atliekų, o užterštas vanduo nusėdo į pastato rūsius.

„Visas vanduo yra išvalytas, dabar vyksta sudegusių atliekų išvežimas. Visos yra išvežtos, išskyrus padangas, kurias Vokietijos laboratorija pripažino esančias pavojingas. Dabar pradedama jas smulkinti ir per keturias dienas planuojama išvežti. Klausimas dėl griunto, esančio kartu su padangomis, ar jis yra užterštas, ar ne ir kur jį reikėtų dėti“, – svarsto Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis.

Gaisras, nors ir užgesintas, paliko daug klaustukų: įmonės patalpos yra avarinės būklės, ten dar vis sukrauti kalnai padangų, kurios, pagal įstatymus, yra įmonės nuosavybė. Pati „Ekologistika“ algų nemoka jau kelis mėnesius, o kas bus toliau – atsakymų mažai.

„Matome, kiek teisiniuose procesuose yra reiškinių. Žinant įmonės finansinius srautus, mano nuomone, ji bankrutuos ir visi nuostoliai liks valstybei. Kas bus su patalpomis ir padangomis, irgi klausimas, nes įmonė turėjo savo patalpas, bet ir nuomojosi. Klausimas, kaip dabar tarpusavyje tos įmonės išsiaiškins santykius, bet, tikėtina, kad tas patalpas teks griauti“, – sako N. Cesiulis.

Pasak Alytaus miesto mero, per gaisrą patirtus nuostolius valstybė žada kompensuoti. „Įmonės teikia prašymus, įrodančius dokumentus, kokius nuostolius patyrė“, – teigia meras.

Labiau nukentėjo rajonas

Tačiau Alytus, nors ir jo teritorijoje yra įsikūrusi „Ekologistika“, patyrė mažiau nuostolių nei rajonas – būtent čia keliavo visi teršalai. Daugiausia nuostolių ūkininkams, negalėjusiems parduoti ten besiganančių karvių pieno. Ūkininkai sako esantys neužtikrinti dėl ateities, pavyzdžiui, jei rudenį paaiškės, kad užauginti javai yra užteršti.

„Ūkis nepasidaro per vienus metus ar dieną. Buvo problemų su gyvulių pardavimais, nes reikėjo pasiekti ir ministrą, ir veterinariją Vilniuje“, – pasakoja greta Alytaus karves laikanti Nijolė Slavinskienė.

Nors šeimos ūkiui taršos tyrimo rezultatai buvo palankūs ir nuodingų medžiagų piene nebuvo rasta, aplink gyvenantys ūkininkai pasekmes dar jaučia – neseniai nurodyta paskersti 12 gyvulių. LRT RADIJO pašnekovė pripažįsta bijanti rudens, kai ateis metas nuimti derlių.

„Dar yra daug klausimų. [...] Pasėliuose buvo rasta penkis kartus padidėjusi leistina norma. Liepė viską daryti, kaip esame įpratę, prižiūrėti javus, bet nukūlus bus paimti mėginiai. Jeigu grūduose nieko neras, tik tada juos ims“, – kalba moteris.

Slavinskams, kaip ir kitiems ūkininkams, kurį laiką buvo draudžiama parduoti aplink gamyklą besiganančių karvių pieną ir teko jį utilizuoti. Nors moteris teigia, kad kompensacijas už tai gavo, kai kuriems ūkininkams valstybė vis dar skolinga.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.