Verslas

2020.02.03 12:06

Nerį galimai teršianti „Ecso“ dokumentuose įvardyta kaip draugiška gamtai, pretenduoja į milijoninę paramą

Įtariama Neries teršėja – plastiko perdirbimo įmonė „Ecso“ – pretenduoja į europinę paramą ir siekia gauti pusantro milijono eurų. Nors dėl galimos taršos buvo pristabdyta bendrovės veikla, dokumentuose ji vis dar įvardijama kaip pavyzdingai aplinkosauga besirūpinanti įmonė.

Tokie dokumentai pateikti ir Europos paramą teikiančiai Lietuvos verslo paramos agentūrai.

„Dirbame tam, kad žemei kvėpuoti būtų lengviau“ – tokiu šūkiu skelbiasi besivadovaujanti „Ecso“ įmonių grupė, kuri įvardyta kaip galima Neries teršėja plastiko atliekomis. Dėl galimos taršos buvo pristabdyta vienos iš grupės „Ecso“ įmonės veikla.

„Tik iš spaudos sužinojome, kad mums stabdomas nuotekų priėmimas. Sužinoję nuėjome patikrinti, ar vamzdis yra tikrai užaklintas“, – kalbėjo „Ecso“ įmonių grupei priklausančios bendrovės „Granulės“ atstovė Justė Prunskienė.

Tačiau ta pati įmonė vis dar tebeturi galiojančius sertifikatus, kurie liudija, kad įmonė atitinka tarptautinį aplinkosaugos vadybos standartą. Tokį patį sertifikatą turėjo ir „Grigeo Klaipėda“, tačiau dokumentą išdavusi Suomijos bendrovės atstovybė mūsų šalyje tik kilus įtarimų apie galimą taršą jo galiojimą suspendavo.

„Jeigu mūsų Suomijos biuras sužino, kokia informacija vieša, pavyzdžiui, angliškai išversti tinklaraščiai, susipažinę su ta informacija tikrai rekomenduoja sustabdyti tą sertifikatą, tai yra nurodymas mums“, – teigia bendrovės DNV GL Lietuva generalinis direktorius Audrius Šileika.

Dirbame tam, kad žemei kvėpuoti būtų lengviau

Lietuvoje vadovaujamasi kitokia logika: kol neįrodyta kad teršė, dokumentuose teberašoma, kad aplinkosauga pavyzdingai rūpinasi.

„Manau, kad nekaltumo prezumpcija negalioja. Lygiai taip pat, kaip ir studentas, kuris nori gauti diplomą, jis negali pasakyti dėstytojų komisijai, kad „žinote, kol neįrodėte, kad aš nemoku, leiskite turėti man diplomą“. Jeigu yra rizika, kad organizacija naudojasi sertifikatu, jog pridengtų savo nuodėmę, sertifikavimo įstaigos turėtų į tai dėmesingai atsižvelgti“, – pabrėžia Suomijos bendrovės padalinio Lietuvoje vadovas Audrius Šileika.

Tačiau plastiko tarša įtartai bendrovei sertifikatus išdavė Lietuvos Akreditacijos biuro akredituota įmonė „Sistemų registras“. Įmonė tyli, sako nematanti reikalo savo išduoto dokumento galiojimo stabdyti. Nacionalinio akreditacijos biuro direktorius Jurgis Šarmavičius tikina, kad ne jų valioje situaciją pakeisti.

„Mums suformuluotos funkcijos yra orientuotos tik į mūsų akredituojamus subjektus“, – sako J. Šarmavičius.

Laukia milijoninės paramos

O tarša įtarta įmonė laukia, kada jai bus išmokėta Europos Sąjungos (ES) parama – pusantro milijono eurų. Dokumentai juk tvarkingi, net ir valstybinių institucijų išvados, kad įmonė neteršia, nesustabdytos.

Jeigu yra galimybė pasinaudoti europinėmis lėšomis, kodėl ne?

„Prieš pasirašydami sutartį ir vertinimą, prašome labai svarbių dokumentų, kuriuos išduoda Aplinkos apsaugos agentūra. Pirmiausia yra taršos leidimas, o kitas dokumentas – poveikio aplinkai vertinimas. Jeigu šių dokumentų nėra ir institucija nėra įsitikinusi, kad įmonė veikia neteršdama aplinkos, tik tokiu atveju gali būti teikiama parama. [...] Jeigu yra pasirašyta sutartis su projekto vykdytoju, be abejo, šie dokumentai yra gauti Lietuvos verslo paramos agentūroje“, – komentuoja Lietuvos verslo paramos agentūros atstovė Agnė Vaitkūnienė.

Tiesa, pinigai dar nepervesti, bet tai tik laiko klausimas.

„Agentūros turi turėti saugiklius, jais pasinaudoti, kad pinigai nebūtų išleisti ten, kur visiems reikėtų raudonuoti, kad įmonė, teršianti aplinką, daro sprendimus, dėl kurių kenčia aplinka, gyventojai ir pan. Tai turėtų būti įvertinta“, – akcentuoja aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

Nors ministrui atrodo, kad veikti reikia greitai, taip nebūtinai atrodo jo pavaldiniams – Aplinkos apsaugos agentūra LRT RADIJUI nepateikė jokio atsakymo.

Jeigu ir „Grigeo Klaipėda“ akreditavę Suomijos bendrovės atstovai būtų lygiai taip pat tylėję, „Grigeo Klaipėda“ iki dabar būtų galėjusi vadintis atitinkanti tarptautinius standartus aplinkosaugos vadybos srityje, nes kaltinimai teršus aplinką iki šiol neįrodyti.

O Lietuvos įmonės akredituota „Ecso“ įmonių grupės bendrovė, nors įvardinta kaip galima paviršinių vandenų teršėja plastiku, laukia ES paramos.

„Bendra projekto vertė yra apie keturi milijonai eurų. Mes norime gauti pusantro milijono eurų iš projekto. Mūsų tikslas – moderni įranga. Jeigu yra galimybė pasinaudoti europinėmis lėšomis, kodėl ne?“ – klausia bendrovės atstovė J. Prunskienė.

Bendrovės atstovė įsitikinusi, kad jiems suversta žala – konkurentų darbas. Prokurorai pradėjo tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl aplinkosaugos taisyklių pažeidimo, kai žemei, vandeniui, gyvūnams ar paukščiams yra padaryta didelė žala.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.