Verslas

2020.01.31 11:33

Cukraus, druskos ir riebalų kiekius produktuose pasiryžo mažinti dar dvi įmonės

atnaujinta 12.35
Jūratė Skėrytė, Erika Alonderytė, BNS2020.01.31 11:33

Viena didžiausių Lietuvoje duonos kepyklų „Vilniaus duona“ bei riešutų ir džiovintų vaisių prekybos bendrovė „Arimex“ mažins cukraus, druskos ir riebalų kiekį produktuose – bendrovės penktadienį pasirašė tai numatantį susitarimą.

„Vilniaus duona“ įsipareigojo naudoti mažiau cukraus ir didinti skaidulinių medžiagų kiekį ruginėje bei kvietinėje duonoje, o „Arimex“ – dalyje riešutų ir džiovintų vaisių mišinių iš viso nebenaudoti cukraus. „Arimex“ vadovo Gražvydo Juknos teigimu, šiuo metu juose yra 5 proc. pridėtinio cukraus, tačiau ateityje jo neliks.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad į kvietimą prisijungti prie iniciatyvos atsiliepia vis daugiau įmonių.

„Džiaugiamės, kad mūsų verslas į visuomenės sveikatai svarbius dalykus žiūri atsakingai ir jungiasi prie iniciatyvos. (...) Gyventojai turi vis daugiau galimybių rinktis sveikesnių produktų“, – sutarčių pasirašymo ceremonijoje Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) sakė A. Veryga.

Dar keturios įmonės papildė ankstesnius susitarimus naujais įsipareigojimais: duonos, užkandžių, šaldytos tešlos gamintoja „Mantinga“ žada mažinti druskos ir cukraus, „Mars Lietuva“ – druskos kiekį ryžių produktuose.

„Orkla Foods Lietuva“ be pridėtinio cukraus gamins dalį pomidorų padažų, kečupų ir javainių, o Kėdainių konservų fabrikas mažins druskos padažuose, kečupuose ir užtepėlėse bei sočiųjų riebalų kiekį sriubose.

Asociacijos Lietuvos maisto pramonė vadovės Irmos Pilipienės teigimu, sveikesnės visuomenės link gali vesti savanoriški įsipareigojimai ir verslo savireguliacija, tačiau svarbus ir valdžios politikos tęstinumas.

„Verslui nepaprastai svarbu tęstinumas, tiek teisėkūros, tiek mitybos politikos, todėl ypač svarbu, kad tie darbai, kuriuos verslas pradeda, sulauktų palaikymo ir iš valdžios ir būtų tęsiami toliau“, – renginyje sakė I. Pilipienė.

Anot SAM, tai jau trečias kartas, kai pasirašomos tokios sutartys. Pirmą kartą jas pasirašė 11 įmonių, o vėliau – dar penkios.

A. Veryga sako, jog gyventojų įpročiai keičiasi, jie ieško sveikesnių produktų, tačiau ilgalaikis cukraus mažinimo poveikis pasimatys vėliau.

„Šnekame apie ilgalaikius poveikius sveikatai. (...) Sulauksime efektų truputį vėliau, pirmiausia nutukimo srityje, diabeto, onkologijai turėtų atsiliepti, nes produktai, kurie turės daugiau skaidulinio maisto, kur virškinimo traktui palankesni, tai ir storosios žarnos vėžio pamatysime kažkada mažiau, bet ne per dieną, ne per metus tas viskas pasimatys“, – teigė ministras.

Tikimasi, jog produktai nebrangs

Pasak „Vilniaus duonos“ komercijos vadovo Artūro Kokoškino, bendrovė nesiruošia radikaliai sumažinti cukraus, tačiau viskas vyks pamažu, kad vartotojai priprastų.

„Skonis, kiek bedarytume tyrimų, yra svarbiausias dalykas. Esame ne kartą paleidę į rinką, gavosi kaip eksperimentai, išleidžiam žymiai mažesnį cukraus kiekį turinčią duoną, ir tai yra nišinis produktas. Bet einant žingsnis po žingsnio vartotojai pripranta prie mažiau druskos ir cukraus“, – teigė A. Kokoškinas.

Jis pabrėžė, kad sumažinus cukraus duona tikrai nepabrangs.

Tuo metu „Arimex“ vadovas sakė tikintis, jog riešutų ir vaisių be pridėtinio cukraus kaina išliks panaši. Anot jo, cukrų keičiant kitais ingredientais naudojama sudėtingesnė technologija.

„Pavyzdžiui, spanguolės, kuriose šiandien yra pridėtinio cukraus, tai galima jas mirkyti tam tikrą laiką natūraliose obuolių ar ananasų sultyse ir tokiu būdu skonis nelieka kitoks. (...) Bet iš technologinės pusės procesas žymiai sudėtingesnis. Kokia kaina bus lentynoje, pažiūrėsime, bet noras mūsų, kad ta kaina būtų bent jau panaši“, – teigė G. Jukna.

2018 metais pranešta, kad palaipsniui bus mažinamas cukraus kiekis jogurtuose, skirtuose vaikams ugdymo įstaigose per programą „Pienas vaikams“.

SAM duomenimis, šiuo metu visose ES šalyse, įskaitant Lietuvą, cukraus suvartojama gerokai daugiau nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Tai sąlygoja didelį antsvorio, cukrinio diabeto, vėžio ir kitų susijusių lėtinių ligų paplitimą.

SAM duomenimis, tyrimai rodo, jog šalies gyventojai kasdien su maistu gauna 40 proc. druskos, 39 proc. riebalų, 29 proc. sočiųjų riebalų ir 22 proc. cukrų daugiau nei rekomenduoja PSO.