Verslas

2020.02.02 07:00

Patekti į banką sunkiau nei pas gydytoją: tenka registruotis iš anksto, vykti į kitą miestą

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2020.02.02 07:00

Mieste veikia vos vienas banko padalinys, o net ir norint į jį patekti tenka iš anksto registruotis mokamu telefonu. Tokia informacija pasidalijo LRT.lt skaitytojas. Trakų gyventojas sakosi galiausiai buvęs priverstas dėl reikiamos paslaugos vykti į Vilnių.

Anot jo, Trakai – Lietuvos kultūros sostinė, tačiau visoje savivaldybėje veikia vos vieno banko vienas padalinys. Kaip sako anonimu norėjęs likti skaitytojas, nė vieno banko padalinio nėra nei Aukštadvaryje, nei Senuosiuose Trakuose, nei kitame rajono mieste ar miestelyje.

Negana to, vieninteliame banko „Swedbank“ padalinyje klientai privalo registruotis vizito.

„Trakai – Kultūros sostinė 2020 m., o į vienintelį banko skyrių – kaip pas gydytoją, su talonu. Tai 21 a. Lietuva“, – teigė skaitytojas.

Į banką „Swedbank“ jis kreipėsi dėl paslaugų atnaujinimo ir programėlės „Smart ID“ aktyvavimo. Ieškodamas detalesnės informacijos, ką derėtų tokiu atveju daryti, informacijos apie privalomą registraciją „Swedbank“ Trakų padalinyje tvirtina neradęs.

„Nors į skyrių patekome, ten sužinojome, kad būtina registracija, kaip pas gydytoją, kadangi tai vienintelis banko skyrius Trakų savivaldybėje. Kreipiausi banko telefonu 1884. Jie informavo, kad Trakai – mažas miestelis, kaimelis, vietų banke yra kitai savaitei“, – sako skaitytojas.

Galiausiai dėl banko paslaugų jis paprasčiausiai nuvyko į Vilnių. „Mes jauni, mums problemų į Vilnių nuvykti nėra, o ką daryti senjorams, kurių Trakuose dauguma? Kalbame ne apie Trakų miestą, o apie visą savivaldybę.“

Kiti bankai padalinių neturi

Į sostinę vykti tenka ir norint pasinaudoti kitų bankų paslaugomis. Kaip sako skaitytojas, sugedus kodų generatoriui SEB banko atstovai patarė atvykti tiesiai į banką, o jo Trakuose nėra. Čia galima rasti tik bankomatus.

Tik bankomatus Trakuose turi ir „Luminor“, „Šiaulių bankas“ bei „Citadelė“.

Skaitytojas dalijasi patirtimi, kad nuvykus į Vilnių „Swedbank“ padalinyje laukti teko 25 minutes, o dar 30 minučių užtruko paslaugų atnaujinimo ir kitos paslaugos. Kiek trumpiau – apie 20 minučių – jis sugaišo SEB banke.

„Luminor“ banko paslaugas skaitytojui pavyko užsisakyti, prisijungus per elektroninę bankininkystę.

Vis dėlto jis atkreipia dėmesį – negana to, kad Trakų savivaldybės gyventojams dėl banko paslaugų tenka vykti į kitą miestą, bankų skyriuose galima gauti ne visas paslaugas, pavyzdžiui, grynųjų pinigų operacijų bankų skyriai neatlieka.

„Į banką – kaip pas gydytoją: registruokis, lauk ir patekęs džiaukis“, – tvirtina skaitytojas.

„Swedbank“: prašymą vizitą planuoti iš anksto klientai vertina palankiai

Banko „Swedbank“ atstovas Saulius Abraškevičius LRT.lt teigia apgailestaujantis dėl kliento patirtų nepatogumų ir patvirtina, kad pasitaiko atvejų, kai klientų banko skyrius negali priimti tą pačią dieną.

„Apgailestaujame dėl kliento patirtų nepatogumų. Pagal jūsų pateiktą informaciją darome išvadą, kad tuo metu tiesiog nebuvo galimybės klientą aptarnauti išimties tvarka − visi konsultacijų laikai tądien buvo rezervuoti ir pirmenybė buvo teikiama iš anksto užsiregistravusiems klientams. Tokių situacijų pasitaiko, tačiau tuomet klientus darbuotojai užregistruoja vizito artimiausiam laisvam laikui, paprastai kitai dienai. Panašu, kad toks pasiūlymas klientui netiko, todėl jis pasirinko kitokį sprendimą“, – sako S. Abraškevičius.

Jis priduria, kad prašymas vizitą planuoti prieš vieną ar dvi dienas paprastai klientų sutinkamas palankiai. Anot pašnekovo, tai klientams leidžia planuoti savo laiką ir paprastai jie iš karto gali žinoti, kiek laiko užtruks vizitas.

„Be to, klientai, bendraudami su klientų konsultantu, turi daugiau privatumo, o ir darbuotojas nejaučia spaudimo dėl padalinyje nusidriekusios laukiančiųjų eilės“, – tvirtina S. Abraškevičius.

Šiuo metu banko „Swedbank“ padalinių tinklą Lietuvoje sudaro 56 padaliniai. Daugiausia jų – septyni – veikia Vilniuje. Kaune įsikūrę keturi, Klaipėdoje – du banko padaliniai.

„Trakuose yra svarbus vietos klientų aptarnavimo kanalas, todėl jokių planų jo atsisakyti ar perkelti kitur neturime“, – nurodo S. Abraškevičius.

Bankai teigia prisitaikantys prie klientų poreikių

SEB banko komunikacijos projektų vadovė Leontina Zabarauskienė LRT.lt teigia, kad bankas nuolat pertvarko padalinių tinklą, reaguodamas į besikeičiančią klientų elgseną, kintančius klientų srautus.

„Pastaruoju metu pastebime sparčiai besikeičiančius klientų įpročius, vis rečiau dėl kasdienių paslaugų klientai užsuka į banko skyrius, o banko paslaugomis naudojasi savarankiškai – elektroninėje erdvėje bankas veikia 24 valandas per parą, todėl gyventojai ir renkasi savo finansus tvarkyti nuotoliniu būdu. SEB bankas, prisitaikydamas prie kintančių klientų poreikių, atitinkamai pertvarko ir savo klientų aptarnavimo tinklą“, – nurodo L. Zabarauskienė.

Ji priduria, kad prie SEB banko galima prisijungti ne tik naudojantis kodų generatoriumi, bet ir kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, „Smart-ID“ programėle, ją palaiko ir kiti bankai.

Banko „Luminor“ viešųjų ryšių atstovė Giedrė Bielskytė nurodo, kad „Luminor“ neplanuoja atidaryti naujo klientų konsultavimo padalinio Trakuose, tačiau priduria, kad daugelį šio banko paslaugų klientai gali gauti, prisijungę per elektroninę bankininkystę.

„Noriu atkreipti dėmesį, daugiau nei 80 proc. „Luminor“ klientų Baltijos šalyse kasdienius finansinius reikalus tvarko naudodamiesi skaitmeniniais ir nuotoliniais kanalais. Šiais kanalais klientai atlieka 95 proc. bankinių operacijų, tad mūsų prioritetas yra nuotolinio konsultavimo ir klientų aptarnavimo stiprinimas. Esame atkreipę dėmesį, kad mažesnių miestelių klientai dėl kompleksinių sprendimų, pvz., būsto paskolos, verslo finansavimo, yra labiau linkę važiuoti konsultuotis į didžiuosius miestus, tad stipriname konsultavimą didžiuosiuose miestuose“, – sako G. Bielskytė.

Įtariant teisių pažeidimą pataria kreiptis į patį banką

Kaip LRT.lt pateiktame atsakyme nurodė Lietuvos banko atstovas Giedrius Šniukas, vertinti konkrečią situaciją sudėtinga, nežinant visų aplinkybių.

Tačiau, jeigu žmogus mano, kad buvo pažeistos jo, kaip vartotojo, teisės, jis pirmiausia turėtų kreiptis į banką. Jeigu bankas neatsakytų ar atsakymas žmogaus netenkintų, jis galėtų kreiptis į Lietuvos banką.

Vertinant bendrai, atkreipia dėmesį G. Šniukas, mokėjimo paslaugos visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, keliasi į skaitmeninę erdvę.

„Turime naują realybę, kad fizinių klientų aptarnavimo skyrių Lietuvoje mažėja, dalis jų neatlieka operacijų su grynaisiais pinigais. Tačiau Lietuvoje grynieji pinigai vis dar populiari atsiskaitymo ir taupymo priemonė, ir tinkamas grynųjų pinigų prieinamumas gyventojams turėtų būti užtikrintas, taip pat ir regionuose“, – nurodoma banko atsakyme.

Akcentuojama, kad bankams Lietuvoje savo paslaugas orientuojant į elektroninę erdvę, dalį mokėjimų grynaisiais pinigais rinkos perima kiti, nebankiniai, rinkos dalyviai. Dalies bankų klientai turi galimybę iš banko kortelės išgryninti pinigų nemokamai prekybos centrų ir kitų parduotuvių kasose, „Narvesen“ ir spaudos kioskuose, įsigydami prekių už tam tikrą sumą.

Taip pat pasiimti pinigų galima naudojantis bankų mokėjimo kortelėmis ir visoje Lietuvoje veikiančiuose „Perlo“ terminaluose. „Tai gerokai išplečia paslaugų geografiją. Tiesa, ši paslauga gali būti mokama, tai priklauso individualiai nuo kiekvieno banko“, – akcentuoja G. Šniukas.

Labiau už bankus traukia alternatyvos

Anot Lietuvos banko atstovo, statistika rodo, kad daugiau nei 90 proc. fizinėse klientų aptarnavimo vietose inicijuotų pervedimų 2019 m. I–III ketv. įvykdyta ne bankuose, o mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigose, pavyzdžiui, pašte, „Perlo“ terminaluose, prekybos centrų kasose ar spaudos kioskuose.

Kaimo ir mažesnių miestų gyventojai aktyviau naudojasi ne bankų tinklu norėdami pasiimti grynųjų pinigų iš sąskaitos ar sumokėti už komunalines paslaugas.

2019 m. trečiąjį ketvirtį kredito unijos turėjo 160 klientų aptarnavimo skyrių (bankų skyrių buvo 252) – regionuose jos tampa pajėgios iš dalies pakeisti bankų skyrius, nurodo Lietuvos bankas.

Banko atstovas taip pat atkreipia dėmesį, kad pamažu keičiasi ir pačių gyventojų įpročiai. Lietuvoje atliktų mokėjimų negrynaisiais pinigais skaičius didėja vis sparčiau.

2019 m. jų augimas sudarė 14 proc. Bet, net ir turėdami tokį augimą, vis dar nepasiekiame Europos vidurkio.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt