Kol naftos kainos tebečiuožia žemyn, degalų pardavėjai strimgalviais atsikrato brangesnių degalų likučių. Todėl atrodo, kad kai kuriose degalinėse, ypač pasienyje, dedasi protu sunkiai suvokiami dalykai. Žinoma, malonūs vairuotojams.
Kol naftos kainos tebečiuožia žemyn, degalų pardavėjai strimgalviais atsikrato brangesnių degalų likučių. Todėl atrodo, kad kai kuriose degalinėse, ypač pasienyje, dedasi protu sunkiai suvokiami dalykai. Žinoma, malonūs vairuotojams.
Lenktynės su laiku kartais nulemia ir ne visai logiškas kainas. Pavyzdžiui, vakar Akmenės rajone esanti „Kvistijos“ tinklo degalinė benziną pardavinėjo po 4,42 lito už litrą, visoje Lietuvoje – apie 30 centų brangiau.
Tiek pat Akmenėje buvo prašoma ir už litrą dyzelino. Kainų svyravimai, nors ir mažesni, pastebėti ir kai kurių kitų tinklų degalinėse.
Perka mažiau, bet dažniau
„Skubame išparduoti likučius. Kai taip krinta naftos kainos, degalų atsivežame ne daugiau kaip 2–3 dienoms“, – paaiškino lietuviško degalinių tinklo „Kvistija“ vadovas Virgilijus Eidimtas.
Atvirkščiai elgiamasi tais atvejais, kai naftos kaina kyla. Tuomet verslininkai stengiasi iš anksto įsigyti didesnį kiekį degalų.
V. Eidimtas neslėpė esąs nustebintas taip greitai smunkančių kainų. „Vasarą, kai visi važinėja automobiliais, tokių dalykų nebūdavo“, – sakė verslininkas.
Konkuruoja su latviais
Lietuvos pasienyje esančios degalinės paprastai priverstos atsižvelgti ne tik į konkurentus mūsų šalyje, bet ir Latvijoje. Vakar Rygoje „Lukoil“ už litrą benzino prašė 4,58 lito, nors Vilniuje ir Kaune jis kainavo apie 4,72 lito.
Tiesa, Latvijoje galioja mažesni akcizai benzinui nei Lietuvoje. „Juk turime kaip nors konkuruoti, kad ir kur ta degalinė būtų“, – aiškino „Kvistijos“ vadovas V. Eidimtas.
Vartoja vis daugiau
Naftos perdirbimo įmonės „Orlen Lietuva“ skelbiama didmeninė benzino kaina nusmuko iki buvusios metų pradžioje. Dyzelino didmeninė kaina nukrito žemiau 4 litų ribos dar prieš savaitę. Tokių žemumų šiais metais dar nebuvo.
Degalų prekeiviai jau atsargiai užsimena apie teigiamas vartojimo tendencijas.
„Benzino vartojimas pamažu auga. Tai lemia ir sezoniškumas“, – sakė V. Eidimtas.
Tačiau verslininkas daugiausia vilčių sieja su žemdirbiais, kurie perka žymėtą dyzeliną. Pasak jo, tai – stabiliausia ir mokiausia vartotojų grupė.
Naujienos – po rinkimų
Kainos mažmeninėje rinkoje turėtų mažėti ir toliau. Banko DNB vyresnysis analitikas Rokas Bancevičius įsitikinęs, kad pinganti nafta – geriausia naujiena šį pavasarį ir vasarą.
Kaip vieną priežasčių jis paminėjo amerikiečius, kurie šiuo metu turi daugiausia naftos atsargų per pastaruosius 21 metus. Todėl kaina, pasak jo, turėtų dar labiau mažėti.
„Rusijai gali iškilti bėdų, nes jos ekonomika labai priklausoma nuo naftos pinigų“, – pažymėjo R. Bancevičius.
Investicijų banko „Finasta“ analitiką Tadą Povilauską stebina žemiau 100 JAV dolerių ribos čiuožtelėjusi naftos kaina. Kaip ir 23 proc. per šiuos metus sumenkusi didmeninė benzino kaina tarptautinėje rinkoje.
Tiesa, taupesni vairuotojai šį savaitgalį turėtų stebėti, kaip pasibaigs rinkimai Graikijoje.
„Jei viskas susiklostys pagal teigiamą scenarijų, o finansų rinkos sureaguos palankiai, naftos kaina nustos kristi bent kurį laiką“, – įsitikinęs „Finastos“ Kapitalo rinkų departamento analitikas.
Prognozuoja krytį
Nors Lietuvos analitikai nedrįsta prognozuoti, iki kiek gali nusiristi naftos kaina, Vakarų šalių ekspertai rėžia drąsiai.
Vieno didžiausių Šveicarijos bankų „Credit Suisse“ ekspertai mano, kad nafta dar šiais metais gali atpigti perpus – iki 50 JAV dolerių už barelį.
Tiesa, tai atsitiktų tuo atveju, jei euro zonos skolų krizė dar labiau įsismarkautų. Vakar „Brent“ nafta kainavo 96,82 JAV dolerio už barelį.
