Verslas

2020.01.30 10:19

Ko šiemet tikėtis darbuotojams: vadovų nuotaikos blogesnės, todėl atlyginimų taip sparčiai nekels

atnaujinta 10.43
Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2020.01.30 10:19

Net  88 proc. apklaustų Lietuvos įmonių vadovų šiemet ketina didinti savo darbuotojų atlyginimus. Tik 12 proc. tokių planų neturi. Tačiau nereikėtų tikėtis, kad atlyginimai augs taip sparčiai, kaip pernai. Tik 3 proc. apklaustų planuoja didinti algas daugiau kaip 10 proc. Pernai tokių buvo gerokai daugiau – 17 proc.

Anot „PwC“ vadovaujančio partnerio Rimvydo Jogėlos, didesnį vadovų santūrumą lemia lėtėjančios ekonomikos prognozės.

„Iš didžiulio optimizmo, kuris buvo prieš dvejus metus, šiuo metu turime rekordinį pesimizmą. Turime tokią situaciją, kad nuo 5 proc. iki 53 proc. šiemet paaugo vadovų skaičius, kurie mano, kad pasaulio ekonomikos augimas lėtės. (...) Niekas nekalba apie recesiją ar ekonominę krizė“, – akcentuoja R. Jogėla.

R. Jogėla atkreipia dėmesį, kad apklausa vykdyta dar tuo metu, kai nebuvo susitarimo tarp JAV ir Kinijos bei vis dar buvo neaiški situacija dėl „Brexito“. R. Jogėla neatmeta tikimybės, kad, vykdant apklausa šiuo metu, kai minėti klausimai jau yra išspręsti, rezultatai būtų kiek optimistiškesni.

Latvijoje ir Estijoje vadovai vis dėlto yra kiek optimistiškesni už lietuvius – jie labiau tikisi ekonomikos augimo.

Didesnė dalis atlyginimus didinti ketina iki 10 proc.

Kaip rodo bendrovės „PwC“ atlikta Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonių vadovų apklausa, didžioji dalis – 35 proc. – bendrovių darbo užmokestį didins iki 10 proc. Dar 15 proc. respondentų ketina atsižvelgti į metinę infliaciją.

Apklausa atskleidė, kad panašių planų turi Lietuvos ir Estijos vadovai, o latviai išlieka santūrūs – net beveik ketvirtadalis, 24 proc., Latvijos bendrovių vadovų neplanuoja kelti algų, o daugiau kaip pusė – 56 proc. – algas didinti tik iki 5 proc.

„Pagrindinė žinutė – Lietuvos vadovų noras sparčiai didinti atlyginimus labai stipriai vėsta. Matome, kad, lyginant su 2019 m., vadovų dalis, kurie neplanuoja didinti atlyginimų, padidėjo nuo 3 proc. iki rekordinių 12 proc. Tokios situacijos neturėjome nuo 2015 m.“, – komentuoja R. Jogėla.

Kvalifikuotų darbuotojų trūkumas išlieka didžiausia rizika verslo plėtrai Lietuvoje. Optimizmas pamažu blėsta ir dėl ekonomikos augimo – gerokai mažesnė vadovų dalis, lyginant su pernai metais, tikisi spartaus šalies ekonomikos augimo.

Kvalifikuotų darbuotojų stoka kelia nerimą visų Baltijos šalių vadovams. Ši tendencija pastebima jau ne pirmus metus. Tai skatina darbdavius konkuruoti ne tik didinant atlyginimus, bet ir gerinant darbuotojų sveikatą ir gerovę. Šio aspekto svarbą išskyrė beveik visi, net 97 proc., apklaustųjų įmonių vadovų.

Pastebima ir tai, kad Baltijos šalių vadovai, nepaisant talentų stokos, vis dar retokai žvalgosi į užsienį ir reikiamus darbuotojus siekia rasti vietinėje rinkoje.

Dėmesys kreipiamas ir darbuotojų išlaikymui: atsigręžiama į robotizavimą

Kaip rodo apklausa, darbdaviams aktualios ir kitos sritys. Technologinis išsilavinimas ir procesų robotizavimas tampa vienu iš būdų išlaikyti ir pritraukti talentus, gerinti jų savijautą darbe.

Tikimasi, kad diegiamos technologijos turėtų suteikti darbuotojams daugiau laisvių, todėl vadovams rekomenduojama toliau investuoti į darbuotojų technologinį išsilavinimą bei rinktis kitus, inovatyvius būdus, kurie suteiktų galimybes išlaikyti talentingus darbuotojus.

R. Jogėla pabrėžia – robotizavimas nereiškia, kad dalis darbuotojų privalo būti atleisti. Tai tėra būdas, kaip palengvinti darbą ir išnaudoti kitus dabruotojų talentus.

Apklausa taip pat atskleidė, kad darbdaviams itin didelį susirūpinimą kelia privatumo sauga. Absoliuti dauguma apklaustųjų vadovų, 72 proc., kaip prioritetines sritis, bendradarbiaujant su Vyriausybe, nurodė kibernetinį saugumą ir skaitmeninį privatumą.

Tokį požiūrį atskleidžia ir pasikeitusi darbdavių elgsena – 83 proc. vadovų pakeitė asmeninį skaitmeninį elgesį, peržiūrėjo programėlėms suteiktus leidimus (25 proc.), atnaujino privatumo nustatymus socialinėse medijose (13 proc.), mažiau naudojosi socialinių medijų tinklais (17 proc.) ir kt.

Likę 17 proc. vadovų savo skaitmeninio elgesio nepakeitė, nepaisant to, kad nurodė, jog privatumo saugumo sritis jiems svarbi.

Tarp grėsmių vadovai įžvelgia ir valdžios sprendimus

„PwC“ Mokesčių skyriaus direktorė Lina Banytė-Surplienė atkreipia dėmesį, kad neigiamos įtakos verslui turi ir priimami mokesčių pakeitimai. Ji atkreipia dėmesį, kad dalis mokestinių pakeitimų buvo priimti kartu su biudžetu, todėl verslo atstovai, anot L. Banytės-Surplienės, turėjo vos dvi dienas pasiruošti kai kuriems itin svarbiems mokestiniams pakeitimams.

„Didelį nerimą kelia tiek didėjanti mokesčių našta, tiek nuolat besikeičianti mokesčių sistemą. Tai vadovai šias dvi grėsmes įvardijo kaip pačias pagrindines, vertindami išorinius faktorius.

Čia, manau, reikėtų atkreipti dėmesį, kad, deja, bet mūsų Seimas pastaruoju metu yra įpratęs priimti mokestinius pakeitimus kartu su biudžetu, nors, pagal įstatymą, svarbūs mokesčių pakeitimai turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip prieš šešis mėnesius po jų paskelbimo. Tačiau įsatymas numato išimtį ir išimtimi Seimas ir naudojasi“, – sako L. Banytė-Surplienė.

„Manau, tai kelia didžiausią nepasitenkinimą ir dėl to šios grėsmės buvo įvertintos kaip pagrindinės“, – atkreipia dėmesį L. Banytė-Surplienė.

Ji priduria, kad klimato kaita, kuri dažnai aptariama žiniasklaidos priemonėse, Lietuvos bendrovių vadovų vis dėlto negąsdina. Iš 18 apklausoje nurodytų grėsmių ji užima vos 16 vietą.

L. Banytė-Surplienė svarsto, kad tam įtakos turi keli aspektai: Lietuva pasaulio masut yra gana maža valstybė, verslininkai dar nepastebi klimato kaitos keliamų pavojų.

Daug didesnį susirūpinimą kelia švietimo sistemos pokyčiai, kurie, anot apklausos dalyvių, nespėja prisitaikyti prie verslo poreikių.

Neigiamas prognozes lemia pasauliniai įvykiai

SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas, lygindamas apklausos rezultatus, su vyraujančiomis tendencijomis, pabrėžia, kad apklausa rodo daugiau pesimizmo dėl to, kad ji, kaip minėta, buvo atlikta esant neapibrėžtai situacijai tarp Kinijos ir JAV, „Brexito“ ir smunkančios automobilių pramonės.

„Jau rytoj Didžioji Britanija oficialiai gražiai palieka ES. Ta problema kaip ir laikinai išsisprendė. Prekybos kare įvyko paliaubos. Prieš kelias savaites buvo pasirašytas tarpinis susitarimas tarp JAV ir Kinijos. Automobilių pramonėje vis dar yra smukimas, bet jis lėtėja. Mums, kaip ekonomistams, tai yra gerai“, – pasaulines tendencijas komentuoja T. Povilauskas.

Jo pastebėjimu, situaciją gerino ir centrinių bankų veiksmai – daugiau nei 20 pasaulio centrinių bankų mažino palūkanų normas. „O pigūs pinigai visiems patinka“, – priduria ekonomistas.

„Yra sunkiai prognozuojamų įvykių. Sausis buvo įdomus ta blogąja prasme. (...) Irano JAV konfliktas, nukautas svarbus asmuo, šoktelėjo naftos kaina. (...) Dar prieš mėnesį niekas negirdėjo koronaviruso“, – dabartines trumpalaikes rizikas vardija T. Povilauskas.

Pagal nedarbo mažėjimą išsiskiriame iš Baltijos šalių

Anot ekonomisto, tikimasi, kad šiemet ekonomikos augimas bus panašus, koks buvo pernai ar net šiek tiek geresnis.

„Tikimės, kad ekonomikos augimas sulėtės, bet dramos nedarome. Tai tiesiog natūralus ekonomikos augimo sulėtėjimas po stiprių trejų metų“, – Lietuvos tendencijas apibūdina T. Povilauskas.

Jis priduria, kad atsargumą lemia du sektoriai: transporto ir pramonės.

„Dėl darbo situacijos, darbo rinkos, (...) praėjusiais metais nedarbas sustojo mažėjęs. Galvojome, kad eisime Estijos keliu, kur nedarbas yra 4 proc., bet mes sustojome“, – sako T. Povilauskas.

Jo teigimu, tai gali lemti ir tam tikrų sričių darbuotojų trūkumas, ir tai, kad kai kurie žmonės tiesiog nenori dirbti už jiems siūlomą darbo užmokestį.

„Būtų keista, kad Lietuvoje užstrigtume ties 6 proc., bet turbūt trečias veiksnys yra darbuotojai iš trečiųjų šalių. Galima įtarti, kad jie pristabdė tą nedarbo smukimą“, – svarsto T. Povilauskas.