Verslas

2020.01.30 09:17

Ekspertai kraipo galvas: ekonomika augo beveik rekordiniu tempu, tačiau bedarbių skaičius padidėjo

Jonas Deveikis, LRT.lt2020.01.30 09:17

2019 metų šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 48,3 mlrd., ir augo 3,9 proc. remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Ekonomistai teigia, kad tai spartus augimas, tačiau nesupranta, kodėl šalyje 2,3 proc. iki 92 tūkst. padidėjo bedarbių.

Palyginti su 2018 metais, realus BVP pokytis sudarė 3,9 proc.

Anot Statistikos departamento vadovės Jūratės Petrauskienės, didžiausią teigiamą įtaką BVP augimui turėjo pramonės ir paslaugų sektoriaus įmonių sukurta pridetinė vertė.

„Buvo daugiau pagaminta pramonės produkcijos, pervežta keleivių, krovinių. Žemės ūkis išlipo iš duobės ir sukūrė penktadaliu daugiau vertės nei praėjusiais metais. (…) Mažiau buvo ekonomiškai neaktyvių gyventojų“, – ekonomikos augimo priežastis vardija J. Petrauskienė.

2019 metais šalies BVP augo šiek tiek sparčiau nei 2018 metais, o BVP augimas ketvirčiais siekė: 1 ketv. – 4,3 proc., II ketv. – 4 proc., III ketv. – 3,7 proc.. IV ketv. – 3,7 proc.

2014 metais šalies BVP augo – 3,4 proc., 2015 metais – 2,1 proc. 2016 metais – 2,4 proc., 2017 metais – 4,4 proc., 2018 metais – 3,7 proc., 2019 metais – 3,9 proc.

2019 metais šalyje užfiksuota metinė (2019 m. gruodį, palyginti su 2018 m. gruodžiu) 2,7 proc. infliacija.

Bendrąjį metinį kainų pokytį daugiausia lėmė maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainų padidėjimas 3,5 proc., transporto prekių ir paslaugų – 3,1 proc., sveikatos priežiūros prekių ir paslaugų – 6,1 proc., viešbučių, kavinių ir restoranų teikiamų paslaugų – 6 proc. bei su būstu susijusių prekių ir paslaugų, vandens, elektros, dujų ir kito kuro kainų sumažėjimas – 2,3 proc.

Per 2019 metus, prekės pabrango 1,8 proc., paslaugos – 4,8 proc.

Nesupranta, kodėl didėjo nedarbas

Vilniaus universiteto ekonomistas Romas Lazutka teigia, kad ekonomika augo sparčiau, negu prognozuota.

„Europos Komisija teigė, kad ekonomika augs – 2,7 proc., „Swedbank“ – 2,6 proc. Tačiau ekonomika augo sparčiau“, – sako R. Lazutka.

Nors šalies BVP augo kone sparčiausiai per pastaruosius 6 metus bedarbių skaičius didėjo ir siekė 92 tūkst.

2019 metais šalyje buvo 1 mln. 378 tūkst. užimtų gyventojų, 92 tūkst. bedarbių ir 898 tūkst. ekonomiškai neaktyvių 15 metų ir vyresnių gyventojų. 2019 metais palyginti su 2018 metais, užimtų gyventojų skaičius padidėjo 3,1 tūkst., arba 0,2 proc., bedarbių – 2,1 tūkst., arba 2,3 proc.

Anot R. Lazutkos, tai didelis paradoksas – ekonomika auga, tačiau bedarbių skaičius didėja. Ekonomistas svarsto, kad galbūt darbo vietas užima iš trečiųjų šalių atvykę užsieniečiai.

Ekonomistas Vaidas Navickas atkreipia dėmesį, kad BVP augimo tempas buvo beveik 4 kartus spartesnis, negu ES augimo prognozės vidurkis.

„Buvo kalbų, kad lėtėja ekonomikos augimas, ateina nuosmukis. Tačiau ką mes matome, kad augimas sulėtėjo tik šiek tiek. (...) Tačiau labai sunku suprasti, jei mes augome greičiau, kodėl pas mus didėjo nedarbas. Jis dabar siekia 6,3 proc. Labai sunku pasakyti, kodėl sakoma, kad yra darbuotojų trūkumas, jei mes turime tokį aukštą nedarbo lygį“, – stebisi ekonomistas.

V. Navickas tikina, kad šalyje vis daugiau žmonių iš trečiųjų šalių, o 99 proc. jų dirba mažai kvalifikuotus darbus. Anot jo, statybos pelnai, lyginant su praėjusiai metais, kone padvigubėjo, tačiau statybos sektoriuje dirbančių žmonių atlyginimai taip sparčiai neaugo.

„Tai trukdo mūsų ekonomikai pareiti į aukštesnę pridėtinę vertę“, – sako ekonomistas.

Daugiausiai uždirbo IT darbuotojai

2019 metais vidutinis mėnesinis bruto (iki mokesčių) darbo užmokestis, įskaitant individualiąsias įmones, sudarė 1 296,2 eurų ir, palyginti su 2018 metais, pašalinus darbo užmokesčio indeksavimo dėl įsigaliojusių mokesčių pasikeitimo įtaką, padidėjo 8,8 proc.

Vidutinis mėnesinis neto (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis sudarė 822 eurų ir buvo 14,2 proc. (102 eurais) didesnis nei prieš metus.

Realusis darbo užmokestis (neto darbo užmokestis atsižvelgus į vidutinį vartotojų kainų pokytį – 2,3 proc.) per metus padidėjo 11,6 proc.

Tačiau ekonomistas V. Navickas pastebi, kad vidutinis darbo užmokestis dar neparodo, kiek iš tikrųjų uždirba žmonės. Todėl reikia žiūrėti į darbo užmokesčio medianą.

„Tai yra daug mažiau. Vietoje vidutinio atlyginimo, kuris siekia beveik 1,3 tūkst. vidurinis žmogus popieriuje gauna 1,007 tūkst. eurų, o į rankas gauna 656 eurus. Štai taip gyvena vidurinis šalies žmogus ir tai tikrai nėra tiek daug pajamų“, – tikina V. Navickas

2019 m. bruto darbo užmokestis sparčiau didėjo viešajame sektoriuje. Per metus jis padidėjo 12,2 proc. ir sudarė 1 368,2 eurus, o privačiajame sektoriuje padidėjo 7,4 proc. ir sudarė 1 265 eurus.

2019 metais bruto darbo užmokestis šalies ūkyje didėjo visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse ir įstaigose, ypač švietimo (apie 14 proc.), žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (apie 13 proc.) bei viešojo valdymo ir gynybos; privalomojo socialinio draudimo (apie 11 proc.).

Didžiausią bruto darbo užmokestį gavo informacijos ir ryšių (apie 2 354 eurai), finansinės ir draudimo įmonių darbuotojai (apie 2 323 eurai), profesinės, mokslinės ir techninės veiklos įmonių darbuotojai (apie 1 660 eurai).

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt