Verslas

2020.01.28 21:10

Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja apie aplinkosaugos gerinimą: tik įstatymų ir įsakymų neužtenka

Rita Miliūtė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2020.01.28 21:10

Seimas priėmė vadinamąjį Klaipėdos įstatymų paketą, pataisos leis aplinkosaugininkams tikrinti įmones be išankstinio įspėjimo. Taip pat panaikinti įmonių taršos leidimus, jeigu tris kartus per vienerius metus jos pažeis įstatymą arba kad ir vienas pažeidimas nebus pašalintas per pusmetį. Kilus įtarimams, kad viršijamos leidžiamos taršos normos, bus galima atlikti valstybinius laboratorinius tyrimus, o nustačius pažeidimus, už tuos tyrimus turės sumokėti teršusi įmonė.

Kartu padidinti mokesčiai už aplinkos taršą, taip siekiant skatinti investicijas į mažiau taršias technologijas. Prezidentui pasirašius pataisas, dalis įsigaliotų nuo gegužės, mokestinės – nuo kitų. Seimas taip pat pavedė Valstybės kontrolei atlikti aplinkosaugos auditą. „Dienos temos“ studijoje – Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Simonaitytė.

– Neplanuotą auditą Seimas pavedė jums atlikti iki gegužės 1 d., bet tai nebus pirmasis aplinkosaugos auditas, tiesa?

– Tikrai ne.

– Ar galima suskaičiuoti, kelintas jau čia bus per pastaruosius 20 metų?

– Turbūt keliasdešimtasis. Mes aplinkos apsaugos srityje kiekvienais metais turbūt ir ne po vieną, ir ne po du auditus atliekame. Tik dažniausiai, kai atliekame auditus, koncentruojamės į sritis, kurios yra susijusios su įvairiomis aplinkos apsaugos sritimis. Tai gali būti tiek gamtos išteklių tausojimo sritis, tiek ir verslo priežiūros, ūkio subjektų priežiūros sritis... O čia turbūt bus tas auditas, kuris yra labiau apibendrinantis ir kalbantis apie visą aplinkosaugos sistemą.

Dienos tema. Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja apie aplinkosaugos gerinimą: tik įstatymų ir įsakymų neužtenka

– Ar galėtumėte išskirti kokias nors išvadas, kurias Valstybės kontrolė jau yra pateikusi po bet kurio iš tų atliktų, jau paminėtų auditų?

– Tai turbūt ryškiausi yra keli pastarųjų metų auditai: vienas susijęs su pavojingų atliekų tvarkymu, kaip mes ir mūsų visa valstybinė priežiūros sistema prižiūri pavojingų atliekų leidimų išdavimą, tiek vėliau pavojingų atliekų saugojimą, tvarkymą ir nutraukus veiklą atliekų likvidavimą. Čia, deja, matėme tikrai tą situaciją, kad yra dalis įmonių, kurios saugo gerokai didesnius pavojingų atliekų kiekius, negu jiems yra išduoti leidimai.

Kas dar labiau mus nuliūdino, kad kiekviena, tarkime, įmonė, kuriai buvo išduotas leidimas tvarkyti pavojingas atliekas, turi išsipirkti garantą. Garantas yra užtikrinimas, kad jeigu įmonė nutraukė savo veiklą, tos atliekos bus vis tiek sutvarkomos. Per 5 metus bankrutavus 3 įmonėms, jos paliko daugybę nesutvarkytų atliekų ir, deja, jų garantų suma buvo tikrai gerokai per maža. Kas gal dar įdomiau, kad Lietuvoje iš viso veikia daugiau kaip 700 įmonių, kurioms leidžiama tvarkyti pavojingas atliekas. Jeigu paimtume net visų tų 700 įmonių garantus, neužtektų mums lėšų sutvarkyti būtent tų trijų bankrutavusių įmonių.

Taip pat neseniai atlikome gamintojo atsakomybės principo taikymo auditą, tai čia kalbame būtent apie pakuočių tvarkymą ir kaip mes tvarkomės, kai kalbame apie pakuotes. Taip skamba bendrąja prasme, bet čia kalbama apie visas pagrindines atliekas: padangas, buitines elektronines atliekas, šaldytuvus, skalbimo mašinas ir visas kitas.

– Radau vieną ankstesnių metų tyrimą ir išvadose buvo sakoma, kad neišnaudojamos galimybės apsaugoti vandens aplinką nuo taršos pavojingomis cheminėmis medžiagomis. Kaip yra reaguojama į Valstybės audito patikrinimų išvadas? Ar yra reaguojama?

– Tai mes kiekvieną kartą, kai atliekame auditą, teikiame rekomendacijas ir vėliau žiūrime, kaip institucijos jas įgyvendina. Visos mūsų pateiktos rekomendacijos ir kaip institucijoms sekasi jas įgyvendinti, yra skelbiamos ir jas galima matyti viešai. Tai su vienomis rekomendacijomis sekasi mums geriau, su kitomis kartais sunkiau.

Kalbant konkrečiai apie aplinkosaugos srities rekomendacijas, negalėčiau išskirti tendencijos, kad šioje srityje rekomendacijos, tarkime, yra įgyvendinamos gerokai silpniau, bet mes dažnai pastebime, kad rekomendacijos dažnai yra įgyvendinamos sisteminiu teisės aktų lygmeniu, bet vėliau, kai keliaujame į jų įgyvendinimą ir taikymą praktikoje, čia mums sekasi gerokai sunkiau.

– Dabartinis aplinkos ministras yra palyginęs dabartinę aplinkosaugos sistemą su perrūgusių agurkų stiklainiu. Ar galite sutikti su tokiu padėties įvertinimu?

– Matote, mes gal vertiname sistemas šiek tiek remdamiesi įvairių skaičių analogijomis, o ne elementų... Bet kaip pavyzdys, tarkime, tas pats Aplinkos apsaugos departamentas, nuo 2014 m. departamentas išgyveno 4 pertvarkas. Jie buvo skaidomi ir steigiami regioniniai aplinkos apsaugos departamentui. Vėl jungiami, vėl skaidomi. Natūralu, kad sistemoje stabilumo nėra. Bandymų nuolatos ją keisti ir prisitaikyti prie aplinkybių yra. Ir pastarojo meto tiek įvykiai, tiek keitimai vėl rodo, kad Lietuvoje egzistuojanti aplinkos apsaugos sistema dar tikrai nenusistovi ir neatranda to metodo, kaip veikti efektyviai, kad užtikrintų tą aplinkos apsaugą, kokios mes norėtume.

– O kas, jūsų manymu, gali būti pagrindinė priežastis? Ar nesuvokimas, kokia svarbi yra gamtos apsauga, ar per mažas noras apsaugoti gamtą, ar dar kokia nors trečia?

– Tų priežasčių gali būti įvairiausių. Mes turime įvairiausių ir unikaliausių situacijų. Yra tikrai nemažai situacijų, kaip, pavyzdžiui, Visuomenės sveikatos centras prieš išduodamas leidimą įmonei tvarkyti pavojingas atliekas turi įsitikinti, kad tas tvarkymas nekels pavojaus gyventojams ir gyventojų sveikatai. Kai mes nuvažiuojame į auditą, pamatome, kad Visuomenės sveikatos centras neturi nei priemonių, nei galimybių tuo įsitikinti. Jie tiesiog patikrina techniškai prielaidas, bet realiai to patikrinimo atlikti negali.

Tai gali būti priežastys dabar vėl analizuoti, kodėl kažkas nesikreipia kažkur, kodėl kažkas neinicijavo to prašymo ir įsakymo, kad mes negalime atlikti savo darbo, ar mes negalime jo atlikti taip, kaip jo reikia. Reikėtų analizuoti. Tai tų priežasčių tikrai yra daugybė ir sričių aplinkos apsaugos srityje yra daugybė, kiekvieną iš jų turbūt reikia analizuoti ir žiūrėti, kokios tos priežastys, ieškoti to teisingo rakto.

– Jūs minėjote, kad Aplinkosaugos departamentas gyvena tokioje ištisinėje reformuojamoje reformoje ir antradienį opozicijos parlamentaras Paulius Saudargas, pavyzdžiui, sakė norintis, kad Valstybės kontrolė išnagrinėtų valstybės aplinkos apsaugos reformą ir jam rūpi sužinoti, ar pasiteisino sprendimas sujungti 8 regioninius departamentus į vieną. Ar jūs tirsite tuos vėliausių laikų struktūrinius pokyčius?

– Tai Seimo nutarimas dėl pavedimo Valstybės kontrolei atlikti aplinkos apsaugos srities auditą yra priimtas. Jam įsigaliojus mes pradėsime auditą, įsitrauksime į savo valstybinio audito programą ir analizuosime, kurios sritys turėtų būti ir kurias mes analizuosime.

Natūralu, kad rizikų – kas yra susiję su Aplinkos apsaugos departamentu – kai veikia regioniniai padaliniai ir tų atgarsių, kad regioninis padalinys veikia tik savo teritorijoje ir neturi teisės keliauti į kito regioninio padalinio teritoriją, mes tikrai girdime ir girdėjome. Patys esame į tai atkreipę dėmesį, kad būtent turi būti užtikrinamas visų 8 departamentų bendradarbiavimas ir darbas kartu visoje Lietuvos teritorijoje. Bet konkrečiai apsispręsti dėl audito tikrai turėsime, kai pradėsime vykdyti Seimo nutarimą.

– Įstatymai antradienį buvo pakeisti, ar to užtenka, kad gamta būtų mažiau teršiama, ar aplinkosaugininkams reikia daugiau įrankių? 2012 m. tyrime, man atrodo, jūs pati jame dalyvavote, kai buvo tiriama, ar užtikrinamas žuvų išteklių atkūrimas ir vidaus vandenyse, jų apsauga, ataskaitoje yra parašyta: „Aplinkos ministro įsakyme nustatyta, kad dėl darbuotojų saugumo užtikrinimo reide turi dalyvauti ne mažiau kaip du pareigūnai, o reido metu pareigūnams draudžiama palikti transporto priemonę be priežiūros, neužtikrinus jos saugumo“, kas reikštų, kad tada vieną žmogų turi palikti saugoti automobilį, o kitas jau gali eiti pažiūrėti, kaip saugoma gamta.

Kitaip tariant, ką aš bandau pasakyti: ar užtenka įstatymų, jeigu žemesni dokumentai arba parėdymai, kartais prasilenkia ir su įstatymu, ir su logika?

– Neužtenka, neužtenka ne tik įstatymų ir ne tik žemesnių parėdymų. Visų pirma, turime kalbėti apie savo sąmoningumą. Tol, kol mes kiekvienas keliausime po gamtą pasivaikščioti ir mėtysime šiukšles, prie kiekvieno iš mūsų, kaip ir gyventojo, nepastatysi po aplinkosaugininką, kuris žiūrės, kaip mes tas šiukšles mėtome. Kol kiekvienas iš mūsų nepradėsime rūšiuoti atliekų, tol ir neužtikrinsime tos aplinkosaugos.

Be abejo, aplinkos apsaugos kontrolė – ta, kuri prižiūri ūkio subjektų veiklą – turi veikti efektyviai. Toje sistemoje dirba daugybė žmonių, kuriems reikia tiek labai aiškių tvarkų, kaip jie tą turėtų daryti, tiek ir pakankamos kompetencijos, kad jie tą galėtų daryti tinkamai, tiek ir tinkamų priemonių, ir galimybės tas priemones arba palikti, arba apskritai taikyti ir naudoti.

Ar mes galėsime kažkada sakyti, kad viskas jau yra dabar 100 proc. tobula ir labai gerai? Tikėtina, kad tikrai ne. Bet kokia sistema niekada neveikia tobulai ir visada yra vietų, kaip ją patobulinti ir būdų ją patobulinti. Bet šiuo momentu pasižiūrėti, kur ją galima patobulinti ir tuos pasiūlymus įgyvendinti, tai tikrai yra, jau esame skatinami Aplinkos ministerijai įgyvendinti ir tas rekomendacijas, kurias mes pastaruoju metu jai esame pateikę, kas yra susiję su atliekų tvarkymu, atliekų kiekių priežiūra, užtikrinimu, kad nesikauptų atliekos. Nes ir pastarojo meto įvykiai rodo, kad būtent per didelis atliekų kiekis dažnai sukelia tas nelaimes.

– Jūsų manymu, jeigu būtų buvusios įgyvendintos visos ankstesnės Valstybės kontrolės rekomendacijos šioje aplinkosaugos srityje, ar būtų reikėję dar vieno audito? Ir svarbiausia, ar būtų atsitikę tie dalykai, kaip Alytaus padangų gaisras arba „Grigeo“ vamzdžiai?

– Sunku gal labai spekuliuoti, žinot, kas būtų, jeigu būtų. Jeigu visi darytų ir norėtų dirbti gerai...

– Ir nemėtytų padangų į upelius.

– Tai nereiktų aplinkosaugos, nereikėtų ir auditų daryti, nes iš esmės šita sritis veiktų gerai ir visi veiktume efektyviai. Natūralu, kad mes visi turbūt tiek institucijose veikiantys, tiek kiekvienas asmeniškai kiekvieną kartą turime pagalvoti, ar padarėme viską, kad tas įvykis nenutiktų ir kad ta problema neiškiltų. Mes, beje, pernai patys savo ruožtu – nes atliekame rizikų analizės ir sprendžiame, kokius auditus atlikti – pradėjome vandens tiekimo ir nuotekų sistemos auditą ir būtent šito audito kontekste ir matėme tą problemą, kas yra susiję tiek su centralizuotų nuotekų tvarkymu, tiek su individualių nuotekų tvarkymu. Ir jau patys analizuojame šitą temą ir planuojame būtent šio audito kontekste pasižiūrėti, ar individualių nuotekų tvarkymo sistema užtikrina tinkamą sutvarkymą. Bet vėlgi, ir centralizuota, nes joje tikrai yra lygiai taip pat trūkumų.

– Be šio vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo audito dar šiemet turėtumėte baigti ir daugiabučių namų atnaujinimo auditą. Taigi, sėkmės Jums ir ačiū, kad atėjote pas mus į studiją.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt