Verslas

2020.01.28 17:04

Ketinant sumažinti ES lėšas, ekspertai siūlo peržiūrėti mokesčių sistemą: visi mokėsime daugiau?

Raigardas Musnickas, LRT TELEVIZIJOS laida „LRT Forumas“, LRT.lt2020.01.28 17:04

Daug kas prisipirko dramblių, o atėjus laikui juos šerti, paaiškėjo, kad tai yra brangu, o turėti dramblį – nenaudinga. Taip ES investicijas Lietuvoje apibūdina parlamentaras, liberalas Kęstutis Glaveckas. Ekonomistas Vaidas Navickas taip pat situaciją apibūdina gana vaizdžiai – Lietuva primena trisdešimtmetį, vis dar gaunantį kišenpinigių iš mamos.

Kiti ekspertai taip pat kritiškai vertina ES lėšų, kurios turėtų mažėti, panaudojimą.

Lietuvai pasiekus 75 proc. Europos Sąjungos (ES) lygio, Lietuva turėtų netekti dalies ES paramos.

Vis dėlto laidoje „LRT forumas“ kalbinti ekspertai atkreipia dėmesį, kad toks skaičiavimas – gana klaidinantis. ES ne tik nevertina lėšų pasisavinimo efektyvumo, bet ir vertina bendrą šalies vidurkį. Taigi neatkreipiamas dėmesys į atskirtį tarp didžiųjų Lietuvos miestų ir regionų.

Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimundo Kuodžio, Vilniaus apskritis sukuria daugiau nei 40 proc. bendrojo vidaus produkto ir Lietuvos sostinė, vertinant statistiškai, gyvena geriau nei ES vidurkis.

LRT forumas. Briuselio parama Lietuvai gali sumažėti ketvirtadaliu – kaip šalis atlaikys tokią šoko terapiją?

„Sakome, kad vidutiniškai – kaip Suomija. Tai reiškia, kad visi kiti dar yra tikrai nepasiekę tų 75 proc. Yra regionų ir apskričių, kurios atsilieka du kartus ir daugiau pagal BVP vienam gyventojui. Kitas dalykas, kad gal šiek tiek save apgauname dėl to gero gyvenimo lygio, nes menkai mokame viešajam sektoriui ir visuomenei atrodo, kad švietimą, sveikatos apsaugą jie gauna labai pigiai“, – sako R. Kudodis.

Jo tvirtinimu, į statistiką nepatenka nei korepetitoriai, kuriuos tenka samdyti, nei medikams įteikiami vokeliai, todėl ES statistika neatitinka realios situacijos.

Skaičių galima pakoreguoti, bet partneriai gali ir nepadėti

Anot Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojo Kęstučio Glavecko, Lietuva turėtų ieškoti politinių partnerių ir daugiau kalbėti.

„Prie stalo sėdi 28 prezidentai, o ne 42 mln. žmonių. Prezidentas, ministras pirmininkas – jie atstovauja šaliai. Taigi pozicija dalinai priklauso ir nuo mūsų pačių“, – teigė K. Glaveckas, atkreipus dėmesį, kad Lenkija ES daug svaresnė šalis dėl savo dydžio.

K. Glaveckas įsitikinęs – pakoreguoti nustatytus procentus iš tiesų galima: „Galų gale, eina kalba apie naujų šalių priėmimą, apie tą balsą, kurį mes visada turėjome. Visada sakiau – balsuodami už kitus narius, būdami solidarūs su jais, visada pagalvokime, kiek tai kainuos.“

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka vis dėlto akcentuoja, kad spaudimas kitoms šalims narėms gali būti ne visada naudingas, net ir turint partnerių.

J. Rojaka pateikia pavyzdį – jeigu Lietuva siekia pakoreguoti rodiklį, bet tai būtų nepalanku, pavyzdžiui, latviams, jie mūsų pozicijos vis tiek nepalaikys.

„Jeigu mums palankus rodiklio perskaičiavimas nepalankus mūsų broliams latviams, automatiškai iškyla konfliktas. Tokių šalių yra ne viena. Iš tiesų, jeigu propaguojame perskaičiavimą taip, kad būtų galima gauti šiek tiek didesnę paramą iš ES, yra daugybė šalių, kurių nuotaika tuo pačiu gadinama. Vienas ir kariauji“, – sako J. Rojaka.

Ji pabrėžia, kad tokiu atveju labiau derėtų koncentruotis ne į pinigų kiekį, bet į efektyvų jų panaudojimą. Kaip argumentuoja viceministrė, kai kuriose srityse Lietuvos pozicija nėra bloga. Pavyzdžiui, kai kurios verslo įgyvendinamos programos vėliau pasiūlomos kitoms valstybėms kaip teigiama praktika, sako J. Rojaka.

K. Glaveckas lėšų panaudojimą lygina su dramblių pirkimu: gavęs drablį už dyką labai džiaugiesi

Kreipti didesnį dėmesį į efektyvumą siūlo ir kiti „LRT forumo“ dalyviai. Anot ISM universiteto rektoriaus Daliaus Misiūno, iki šiol dalis ES lėšų buvo panaudojama neefektyviai. Jos buvo skiriamos estetiniams pataisymams, kurie ilgalaikėje perspektyvoje neatneša didelės naudos.

„Mažų miestelių aikštės, nuotekų surinkimo sistemos, kurios, nors tuo metu ir labai patraukliai atrodo kaip investicijos, vėliau sukuria išlaikymo kaštus“, – vardija D. Misiūnas. – Negali sakyti, kad viso to nereikia. Daugelis dalykų atėjo iš tų pačių ES reikalavimų tam tikriems standartams: aplinkosauginiams, energetiniams, viešosios infrastruktūros.“

D. Misiūno vertinimu, vis dėlto didelė lėšų dalis, skirta verslui, nuėjo tiesiogiai verslui, o ne konkurencingumo skatinimui. ISM universiteto rektorius atkreipia dėmesį, kad tam įtakos turi ir pačios ES taikomas vertinamas – pagrindiniu matavimo rodikliu laikomas lėšų įsisavinimas, o ne konkurencingumo padidinimas.

Kaip vaizdžiai paaiškina Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas, daugelis susiviliojo pasiūlymu įsigyti dramblį.

„Paprastai tariant, daug kas prisipirko dramblių, praėjo laikas, kai jais buvo grožimasi, o dabar juos jau reikia šerti. O tam reikia labai daug dirbti ir, pasirodo, dramblys nenaudingas. Su daugeliu infrastruktūrų, projektų taip ir buvo. Kai tau duoda už dyką dramblį, tai tu labai džiaugiesi“, – tvirtina K. Glaveckas.

Ekonomistas Vaidas Navickas įsitikinęs, kad Lietuvai pirmiausia derėtų susitvarkyti savo mokestinę sistemą. Ekonomisto teigimu, derėtų nepamiršti, kad ne ir ES lėšų vis dėlto mokamos pensijos.

Jis priduria – vis dėlto Lietuvai reikia pripažinti, kad auksinė galimybė susitvarkyti švietimo, medicinos, socialinės apsaugos sistemas, buvo praleista.

„Niekas kol kas nėra padaryta ir, žinoma, kad tie pinigai bus mažinami. Mes esame kaip trisdešimtmetis, kuriam mamytė seniai sakė „kai tu, vaikeli, užaugsi, kai daugiau uždirbsi, aš tau duosiu mažiau kišenpinigių.“ Dabar atėjo tas laikas, mums mamytė pasako, kad „duosiu mažiau kišenpinigių“, tai mes klykdami lekiam į Briuselį ir visiems skundžiamės. Jokios derybinės pozicijos iš to neišspausime“, – neabejoja V. Navickas.

„LRT forumo“ dalyviai sutinka – prarandamos lėšos nėra tokios didelės, kurių Lietuva negalėtų kompensuoti susitvarkiusi šalies vidaus problemas. Tačiau tam dažnai pritrūksta politinio pasiryžimo.

Įžvelgia politikų kaltę: atstovauja ne Lietuvai, o vietos rinkėjams

Anot prezidento Gitano Nausėdos patarėjo Simono Krėpštos, Lietuva, sumažinus ES finansavimą, neprarastų nė 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Mūsų mokestinės pajamos, lyginant su mūsų ekonomika nuo Europos vidurkio atsilieka 10 proc. BVP. Tikrai turime visus instrumentus išspręsti tas finansavimo problemas patys. Be abejo, finansavimas mažės. Be abejo, pinigų bus mažiau, bet tikrai turime galimybių, reformuodami mokestinę sistemą, surinkti gerokai daugiau pinigų, nei neteksime“, – tvirtina S. Krėpšta.

K. Glaveckas antrina – visi jau dabar žino, kaip derėtų reformuoti Lietuvos mokestinę sistemą, kad problemos būtų išspręstos, bet tam neužtenka valios.

„Manau, dar kartą, kad svarbus daug geresnis dabartinių mokesčių surinkimas. Ta vienas dalykas. Antras dalykas – mokestinės bazės peržiūrėjimas. Galų gale – nekilnojamojo turto ir kitų dalykų korekcija, kuri kitose šalyse normaliai atliekama. Svarbiausias dalykas, ką kalba kolegos, – efektyvumas“, – vardija K. Glaveckas.

Būtent efektyvumą pabrėžia ir Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimundas Kuodis. Jo tvirtinimu, kartais pasirenka lėšas skirti projektams, kurie primena žolės dažymą: „Taip, jie sukuria laikiną narkotinį poveikį ekonomikai, kažkas gauna darbą beprasmiam dalykui, bet po to tai paskirsto per visą ekonomiką. Turime labai didelių projektų, kurie abejotinos vertės.“

R. Kuodis sutinka – prarandami pinigai, vertinant makroekonominiu aspektu, nėra dideli. Jie sudarys apie 0,5 proc. BVP ar net mažiau, tačiau vis dėlto teks pasukti galvą, kaip lėšas paskirstyti, kad jos galiausiai atneštų kuo didesnę grąžą.

Ekonomistas taip pat atkreipia dėmesį į politinės valios trūkumą. Jo pastebėjimu, neretai parlamentarai pasirenka atstovauti savo vietos rinkėjams, o ne visai Lietuvai. Tai galiausiai lemia dideles problemas.

„Jiems turi paskatą atverkti kuo daugiau europinių pinigų, kad ir beprasmėms trinkelėms regionuose, kur nebėra jaunimo, kur galbūt reikėtų įsteigti pensionatus, kas būtų prasminga. Ko reikia seniems žmonėms, kurie ten lieka? Kokių paslaugų jiems reikia? Uždarome krūvas mokyklų, kurios prieš kelerius metus buvo renovuotos, nes tiesiog nebuvo mechanizmo, kuris sustabdytų šias nesąmones“, – sako R. Kuodis.

Kaip ir kiti laidos dalyviai jis ragina kreipti didesnį dėmesį į esamą Lietuvos mokestinę sistemą. Tai, pašnekovų skaičiavimu, biudžetą galėtų papildyti 2 mlrd. eurų.

V. Navickas: jeigu įsivestume amerikietišką mokesčių sistemą, surinktume milijardu daugiau

R. Kuodžio vertinimu, derėtų galiausiai suvokti, kad didelė dalis nesurenkamų mokesčių susideda iš pridėtinė vertės mokesčio (PVM) grobstymo, vartojant per įmones ir kt.

„Čia tiesiog reikia kovoti su mokesčių slėpimu, ką kolegos, kaimynai lenkai, daro. Rusai netgi giriasi savo elektroninėmis sistemomis. Kitas milijardas daugiau ar mažiau yra tas gyvulių ūkis – visokios lengvatos tiems, kurie jaučiasi labai specifiniai ir nusipelnantys lengvatų, nors nė velnio jų dažniausiai nenusipelno“, – sako R. Kuodis.

Jo vertinimu, neproporcingą naštą mūsų valstybėje neša tie, kas mokesčius iš tiesų sąžiningai moka. Ekonomistas išskiria viešojo sektoriaus darbuotojus, kurių darbas neretai menkai apmokamas.

„Jie sumoka didžiąją dalį gyventojų pajamų mokesčio, „Sodros“ ir PVM, nes verslas dar moka pavartoti per įmones, viską susirašo į sąnaudas. Pabaigus šitas nesąmones, galėtume grįžti prie estiško lygio, kuris yra beveik geras, kuris daugiau ar mažiau panašus į mūsų“, – neabejoja R. Kuodis.

V. Navickas siūlo pažvelgti į vakarietišką ekonomikos, mokesčių modelį: „Pasižiūrėkime į bet kokią vakarietišką ekonomiką, bet kurią Vakarų valstybę ir mes pamatysime, kokios pas juos yra mokesčių sistemos. Pas mus yra rusiška sistema, kur oligarchai nemoka mokesčių, o vidurinė klasė išlaiko visą valstybę. Pereikime prie vakarietiškos sistemos, kur ir vieni, ir kiti mokės. Tai labai paprasta.“

J. Rojaka abejoja, ar Vakarų ekonominė sistema – geras pavyzdys. Anot viceministrės, Vakarų valstybės lygiai taip pat pasižymi tendencija, kad oligarchai mokesčių išvengia, nes jiems taip pat suteikiami instrumentai.

„Jeigu įsivestume amerikietišką mokesčių sistemą, apie kurią jūs kalbate, – argumentuoja V. Navickas – surinktume milijardu daugiau vien iš gyventojų pajamų mokesčio progresyvumo. Taip kad pas mus tikrai yra anomalija, o ne vakarietiškas aspektas.“

Vis dėlto J. Rojaka laikosi pozicijos, kad derėtų situaciją vertinti ne per mokesčių prizmę, bet per jau minėto efektyvumo.

Visi „LRT forumo“ dalyviai galiausiai sutiko, kad prarandama ES paramos dalis nėra itin reikšminga Lietuvai, todėl svarbu gerinti tiek lėšų pasisavinimo efektyvumą, tiek atkreipti dėmesį į efektyvesnį mokesčių surinkimą.

Planuojama, kad 2021–2027 m. mūsų šalis gaus beveik ketvirtadaliu mažiau pinigų, nei gavo 2014–2020 m.

Lietuvoje daugiau nei pusė regioninių investicijų ir beveik visa viešoji politika yra finansuojama iš ES paramos.

Parengė Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė.