Praėjusią savaitę prezidentas Gitanas Nausėda į Lietuvą pakvietė vieną didžiausių Lenkijos komercinių bankų, tačiau kurie ekspertai tai vadina viešųjų ryšių triuku ir sako, kad planas taip padidinti konkurenciją gali neišdegti.
Davose, Pasaulio ekonomikos forume, G. Nausėda susitiko su Lenkijos banko „Pekao“ vadovu Mareku Lusztynu ir pakvietė investuoti Lietuvoje. Tai – ne pirmasis valdžios kontaktas su Lenkijos bankų sektoriumi.
Prieš keletą metų galimybėmis investuoti Lietuvoje domėjosi lenkų bankas PKO. Tąkart su svečiais iš užsienio buvo susitikę Centrinio banko atstovai ir finansų ministras Vilius Šapoka. Pasak ministerijos, vizitą iniciavo pats PKO, tačiau pokalbio turinys taip ir liko už uždarų durų.
Lenkiškus bankus viliojo ir Lietuva. Dar vasarą Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda savo šalyje veikiantiems bankams pažadėjo perduoti G. Nausėdos pasiūlymą investuoti Lietuvoje. Apie lenkiškus bankus yra kalbėjęs ir premjeras Saulius Skvernelis.
„Viskas Lietuvoje ir Lenkijoje yra gana panašu. Greičiausiai dėl to yra sunkiau prisikviesti vokišką ar kokį nors prancūzišką banką, kuris nelabai supranta, kas vyksta Lietuvoje“, – aiškina finansų ekspertas Tautvydas Marčiulaitis.
Tačiau įkurti banką, kuris ir paskolas teiktų, ir indėlius priimtų, ir bankomatus statytų, nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti, sako jis.
„Bet koks bankas kainuoja brangiai. Yra įvairių vertinimų, bet iš esmės reikia įdėti bent pusę milijardo eurų, kad galėtum ką nors pradėti. Po to reikia sukurti komandą, sistemas, pradėti vilioti klientus mažesnėmis kainomis“, – pažymi T. Marčiulaitis.
Ekspertai sutaria, kad pagrindinė Lietuvos bankų sektoriaus problema – viena mažiausių konkurencijų Europos Sąjungoje. Trys didžiausi žaidėjai – „Swedbank“, SEB ir „Luminor“ – užima keturis penktadalius rinkos. Kritikai sako, kad tokia situacija leidžia bankams pelnytis klientų sąskaita.
Statistika rodo, kad bankų pelningumas Lietuvoje yra vienas didesnių, lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Tačiau, anot T. Marčiulaičio, taip tiesiog susiklostė istoriškai.
„Mūsų rinka nebuvo didelė, didesniems bankams nereikėjo didelių investicijų, jie gana pigiai nusipirko mūsų vietinius žaidėjus ir užaugino juos per ilgą laiką. Geras darbas, rinkos sąlygos, žema darbo kaina, nes, lyginant su užsieniu, mūsų bankai gerokai mažesnę pajamų dalį atiduoda atlyginimams – susideda daug faktorių, bet nėra taip, kad ta aplinka yra stebuklingai gera“, – teigia T. Marčiulaitis.
Vertina skeptiškai
G. Nausėda į Lietuvą pakvietė „Pekao“, kuris yra vienas didžiausių Lenkijoje. Banką valdanti bendrovė PZU jau viena koja Lietuvoje ir čia valdo kelias draudimo paslaugų įmones. Ekonomistas Vaidas Navickas į tokius prezidento kvietimus vertina kiek skeptiškai, esą tai gali būti tiesiog viešųjų ryšių kampanija.
„Nemanau, kad ten yra kas nors susitarta, nes pirmas žingsnis, sprendžiantis, ar verta įeiti į Lietuvos rinką, būtų įvertinti rinkos situaciją. Mano manymu, tai iš dalies yra viešieji ryšiai. Ar prezidentas, ar pats popiežius kviestų, jei nėra tam tikro ekonominio pagrindo, bankas ir neateis“, – pabrėžia V. Navickas.
Problema tai, kad dar vienam dideliam bankui Lietuvos rinka gali būti paprasčiausiai per maža. V. Navickas mato kitą išeitį: kartais pamirštamus mažuosius bankus, tokius kaip „Šiaulių“ ar „Citadele“. Be to, pastaraisiais metais patyliukais kuriasi specializuoti ir, žinoma, virtualūs bankai, tokie kaip „Revolut“.
„Jie susiras sau pelningas verslo sritis ir ten plėsis. Kadangi jie yra maži ir alkani, gali labiau išnaudoti Lietuvos rinkos potencialą nei tie didieji bankai, kuriems Lietuvos rinka sudarytų kelis procentus jų veiklos.
Fintechams galima žiūrėti, ar pasiteisins kai kurios idėjos, ar ne. Galimybės, kad pas mus ateis didesnis žaidėjas, ar visiškai neatmetu, tačiau manau, kad ji ateis ne taip, kaip mes norime: ne įsteigs naują banką, o pirks jau egzistuojantį“, – kalba V. Navickas.
Lietuvos bankas LRT RADIJUI pateiktame komentare sako, kad Lenkijos finansų įstaigos rodo tam tikrą susidomėjimą Lietuvos rinka, tačiau oficialių prašymų dėl licencijų kol kas negauta.
Parengė Gabrielė Sagaitytė.
