Verslas

2020.02.15 16:28

Kur dėti pinigus, kai jie nebetelpa po pagalve, – siūlo investuoti į obligacijas

Jonas Deveikis, LRT.lt2020.02.15 16:28

Dažnas lietuvis pinigus laiko po pagalve, taip kasmet dėl infliacijos prarasdamas apie 2 proc. pinigų vertės. Tačiau finansų analitikas Tautvydas Marčiulaitis atkreipia dėmesį, kad yra būdas, kuris gali generuoti 5–15 proc. finansinę grąžą kasmet, – tai įmonių obligacijos. Vis dėlto jos lietuviams yra dar labai svetimos, sako jis.

Pranešimą kasmetinėje „Investuok“ organizuojamoje investuotojų konferencijoje „Rinkų ženklai, kodėl neateina krizė“ T. Marčiulaitis pradėjo pastebėjimu, kad, pasauliui įžengus į nulinių palūkanų erą, darosi vis sunkiau rasti finansinių priemonių, kurios generuotų didesnę nei 0 proc. grąžą.

Tai lėmė, jog Centriniai bankai palaiko labai žemas, o kai kur netgi nulines palūkanų normas: „Jas sumažinus iki nulio, tikimasi, kad gyventojai, mažos ir vidutinės įmonės pradės skolintis, skirs didesnę dalį pinigų vartojimui ir tada ekonomika užsisuks iš naujo“, – teigia T. Marčiulaitis.

Rodos, esant labai mažoms palūkanoms, įmonės turi galimybę pigiai iš bankų pasiskolinti pinigų. Tačiau taip nėra. Lietuvos banko duomenys rodo, kad skolintis pinigų verslui Lietuvoje darosi vis sunkiau. Didėja ir skolinimosi kaina: „Jei žiūrėsime į gyventojų paskolų kainą, tai ji sukasi aplink tuos pačius rėžius jau ilgą laiko tarpą. Kartais padidėja, kartais sumažėja, priklausomai nuo to, kas vyksta rinkoje, bet per penkerius metus niekas iš esmės nepasikeitė.

Tačiau paskolos įmonėms nuo 2017 metų ėmė augti. Ir tai turbūt jaučia visi, kurie turi verslus. Darosi sunkiau dirbti, vystyti projektus ar plėstis, nes negalima prieiti prie kapitalo“, – teigia finansų analitikas.

Vienas iš būdų įmonėms gauti finansavimą – išleisti obligacijų. Tačiau tai kartu, anot jo, ir galimybė vartotojams gauti nematytą finansinę grąžą.

Rizikos ir grąžos lygis yra neprotingai aukštas

Obligacija – tai skolos vertybinis popierius, patvirtinantis jo turėtojo teisę gauti iš obligaciją išleidusio asmens joje nustatytais terminais nominalią obligacijos vertę, metines palūkanas.

T. Marčiulaitis pasakoja, kad obligacijų rinka Lietuvos investuotojų dar nėra atrasta, tačiau ji gali generuoti finansinę grąžą, siekiančią net 5–15 proc.

Pavyzdžiui, turite įmonę, kuri kepa picas. Jums reikia įsigyti naują picų kepimo krosnį, kuri leis iškepti daugiau picų ir uždirbti jums daugiau pinigų. Tačiau jos kaina siekia 100 tūkst. eurų. Tiek pinigų jūs neturite, todėl išleidžiate obligaciją – vertybinį popierių ir jį parduodate investuotojui pasižadėdami po metų iš jo nupirkti obligaciją už didesnę kainą, negu pardavėte.

T. Marčiulaitis pasakoja, kad obligacijų rinka Lietuvos investuotojų dar nėra atrasta, tačiau ji gali generuoti finansinę grąžą, siekiančią net 5–15 proc.

„Obligacijų pajamingumas Baltijos šalyse siekia 5–15 proc., o rizikų ir premijų lygis yra neprotingai aukštas. Techniškai jūs galite labai neblogai iš to pasipelnyti. Tačiau dėl įvairių Europos Komisijos direktyvų ir reguliavimų investuotojams yra sunku prieiti prie šitų obligacijų.

Pažiūrėjus į tai, kiek tu gali uždirbti kitose rinkose iš įvairių Europos įmonių obligacijų ir palyginus su vietine rinka, tai rizikos ir premijos lygis yra tikrai solidus. Ir tai ne tik dėl to, kad įmonės yra daug rizikingesnės. Įmonės susiduria su ta problema, kad yra nedaug paklausos, rinka sekli, o dėl šių priežasčių sudominti pirkėjus galima tik obligacijų kaina. Todėl Baltijos šalių įmonės permoka už savo riziką vien tam, kad pritrauktų savo investuotojus. Kiekvienam smulkiam investuotojui tai yra puiki galimybė susirasti įmonę, kurią jūs puikiai žinote, naudojatės jos paslaugomis, ir investuoti būtent į ją su ypač gera rizikos premija“, – pasakoja T. Marčiulaitis.

Kitas svarbus aspektas, reikia atsiminti, kad Baltijos šalių obligacijos yra neilgo laikotarpio – 12–36 mėnesių. Tačiau yra viena bėda – obligacijų likvidumas bus labai mažas, todėl gali tekti skolos popierėlį laikyti, kol ji bus išpirkta.

„Likvidumo rizika yra nemaža, todėl prieš perkant reikėtų įsivertinti, ar jūs galėsite įšaldyti savo pinigus 1–3 metus“, – pataria finansų analitikas.

Daugeliui kyla klausimas, kodėl įmonės leidžia obligacijas ir tokiu būdu skolinasi pinigus, kai banke tai būtų galima padaryti pigiau. T. Marčiulaičio įsitikinimu, skolintis išleidžiant obligacijas atsiranda didesnė laisvė.

„Laisvė ramiai įgyvendinti savo projektą, laisvė finansuoti sudėtingesnius projektus, kurių bankai bijo. O investuotojams atsiranda galimybė dalyvauti besikuriančioje rinkoje, pirkti aukštos kokybės finansinius produktus, suvokiant riziką, bet gaunant daug didesnę grąžą negu užsienyje“, – mano T. Marčiulaitis.

Lietuvos obligacijų rinka – mažiausia

Lietuva, lyginant su kitomis Baltijos šalimis, turi mažiausiai privačių įmonių išleistų obligacijų. Jų suma siekia vos 36 mln. eurų.

„Jeigu žiūrėtume į visą bankinį finansavimą, tai sudarytų vos 0,44 proc. Todėl šita rinka yra tik užgimusi ir tik pradedanti augti“, – tikina T. Marčiulaitis.

Rekordiškai daug privačių įmonių obligacijų yra išleista Estijoje, ten obligacijų suma siekia net 372 mln. eurų, Latvijoje – 53 mln. eurų.

T. Marčiulaitis įsitikinęs, kad Lietuva taip pat juda Estijos kryptimi ir šalyje daugės įmonių, kurios siūlys įsigyti jų obligacijų.

„Tai yra labai didelė galimybė, nes tikėtina, kad nulinės palūkanų normos niekur nedings. Tai yra galimybė uždirbti įdomią grąžą“, – įsitikinęs T. Marčiulaitis.

Vis dėlto, nors obligacijos generuoja 5–15 proc. finansinę grąžą, didžiausia problema Lietuvoje – jų sunku įsigyti. Šalyje veikia vos dvi finansų įstaigos, kurios gali tarpininkauti įsigyjant obligacijų.

Kaip išleisti obligaciją?

T. Marčiulaitis pasakoja, kad labai paplitęs mitas, jog obligacijas leidžia tik tos įmonės, kurioms neskolina bankas. Tačiau tai netiesa, obligacijas leidžia bendrovės, kurios nori būti mažiau priklausomos nuo bankų.

Norint išleisti savo obligacijų, visų pirma reikia turėti įmonę su veiklos istorija. Tai yra signalas, kad įmonė nebijo atskleisti finansinių duomenų, susitikti su investuotojais ir atsakyti į jų klausimus.

„Negali bet kokia įmonė ateiti ir pasiskolinti pinigų išleisdama obligacijų. Nors dažnai yra manoma, kad obligacijų išleisti įmonėms, kurios nėra stiprios finansiškai, kurios neturi patirties rinkoje, istorijos, yra lengva. Tačiau tai nėra tiesa“, – sako T. Marčiulaitis.

Mitas yra ir tai, kad įmonė išleidžia obligacijas tik tada, kai bankai nebeskolina. Priešingai, obligacijas leidžia tik tos įmonės, kurios yra bene stipriausios savo segmentuose.

Antras svarbus aspektas – obligacijas įmonės leidžia tada, kada nori finansuoti įdomų ir patrauklų projektą. Pavyzdžiui – įsigyti konkurentą ar pastatyti fabriką, kurio nenori finansuoti bankai.

Trečias aspektas – obligacijų emisija gali būti vieša arba privati. „Įmonės yra skatinamos leisti kuo daugiau viešų obligacijų. Pastaruoju metu tokias obligacijas Lietuvoje platino „Auga“, „Baltic Mill“, „Čili pica“, „Airbaltic“. Viešoji obligacija reiškia tai, kad tu nuolatos turėsi rinkos dalyviams teikti įmonės audituotas ataskaitas. Įmonė taip pat turi atitikti labai rimtus skaidrumo kriterijus, apskaitą vesti pagal tam tikrus principus. Kalbant apie privačias emisijas, tai į jas investuoja privatūs asmenys, todėl jie tikrai pinigų bet kam ir bet kaip nedalija“, – pasakoja T. Marčiulaitis.

Ketvirtas svarbus elementas – leidžiant obligacijas turi dalyvauti finansiniai ir teisiniai patarėjai. „Nėra taip, kad įmonės vadovybė vieną dieną atsibudo ir sako savo analitikams, eikite paruoškite popierius ir dabar išleisime obligacijų. Čia dalyvauja daug žmonių, licencijuotos įmonės, kurios turi patirties ir žino, kaip tai daryti. Joks licencijuotas patarėjas, kuris turi vardą ir reputaciją, nepadės į rinką išeiti kreivai obligacijų emisijai“, – žingsnius, norit išleisti įmonės obligaciją, vardija finansų analitikas.

Jis taip pat siūlo atkreipti dėmesį, kad labiausiai apsimoka obligacijas leisti 1–20 mln. eurų sumai pasiskolinti. Jei bus skolinamasi mažiau – tikėtina, kad patiriami kaštai obligacijai leisti neatpirks gaunamos laisvės. Skolintis daugiau nei 20 mln. eurų Baltijos rinkoje – sudėtinga, nes paklausa nėra didelė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.