Šilta žiema kol kas palanki žieminių javų ir rapsų augintojams. Jei ir toliau nepateiks siurprizų, žemdirbiai gali tikėtis gero derliaus. Tačiau staiga užklupus šalčiams ar gausiam sniegui, dar vegetuojantys žiemkenčiai ko gero pražūtų. Mokslininkai pataria daugiau dėmesio kreipti į dirvožemio kokybę ir griežčiau laikytis sėjomainos.
Suvalkijos ūkininkai apžiūrintys vešliai žaliuojančius žiemkenčius sako, kad jeigu staiga atšaltų iki 10–15 laipsnių šalčio, jie nušaltų. O stipriai pasnigus be šalčio, kai augalai vegetuoja, gali užpulti grybinės ligos, ypač pelėsis, todėl javai sušustų.
Žemdirbiai sako, kad esant tokioms besikeičiančioms gamtos sąlygomis, dažniau įsiklauso į mokslininkų siūlymus.
„Mėginome taikyti technologiją beariminę, tiesiog į ražienas, nes jos yra nepiktžolėtos, nupurkštos, mėginome sutaupyti tą drėgmę ir matyti pasiteisino. Stengiamės tą sėjomainą ir vykdyti“, – pasakoja Vilkaviškio rajono ūkininkas Algimantas Totoraitis.
Pasak ūkininkų, žiemą vegetuojantys žiemkenčiai eikvoja maisto medžiagas, todėl pavasarį bus labiau išsekę.
„Nei trąšos, nei chemija nepadeda gauti didelių derlių, jeigu prastėja dirvožemis. Patys ūkininkai dabar žiūri kaip jį gerinti – naudoja humusines medžiagas, daugiau organines trąšas. Pavasarį reikės labai žiūrėti dėl tręšimo. Kad nepritrūktų maisto medžiagų, kad neatmestų stiebų javai“, – tikina Rumokų bandymo stoties direktorė Zita Brazienė.
Dzūkijos žemdirbiai, rudenį apsėję žiemkenčių daugiau nei įprastai, dažniau žvilgčioja į dangų ne dėl sniego, o dėl lietaus – čia sausra, anot jų, dar nesibaigusi.
„Matosi, kur kalneliai nedygę, kur trūksta medžiagų, o taip tai pusėtinai, laukiame, ką pavasaris parodys“, – sako Varėnos rajono ūkininkas Julius Bušniauskas.
Pasak mokslininkų, šylant orams ir siekiant gauti geresnį derlių, itin svarbu laikytis sėjomainos. Todėl kviečia atsižvelgti į jų pastabas.
Drėgmės pakanka Žemaitijoje ir Aukštaitijoje, o Suvalkijoje ir Dzūkijoje kritulių kiekis kai kuriuose rajonuose tesiekia 50 procentų metinės normos.
