Aplinkosaugos pažeidimai fiksuojami ir Kauno rajone – Babtų seniūnijoje, apleistose buvusiose fermose, rasta per 50 tonų pavojingų atliekų. Įtariama, kad nuošalioje vietoje atliekas galėjo sukrauti jas utilizuoti turėjusi įmonė, tačiau ji bankrutavo. Vietos seniūnas nerimauja, kad iš talpyklų talpyklas pavojingos medžiagos gali sunktis į gruntą.
Babtų seniūnas Jonas Praškevičius pasakoja, kad Piepalių kaime buvusiose fermose sukrautos pavojingos atliekos pastebėtos dar pavasarį, kai šalia žemę dirbantis ūkininkas iškirto krūmynus. Praėjus 8 mėnesiams per 50 plastikinių konteinerių ir 18 statinių tebestovi nuošalioje vietoje.
„Pašiūrėje sudėti plastikiniai konteineriai ir statinės suskaičiuotos ir sunumeruotos, tačiau per laiką kai kurie spėjo prakiurti. Iš šios statinės matosi, kad į gruntą sunkiasi, kaip spėjama, tepalai“, – sako reporterė Kristina Karlonė.
Kitose vietose ugniagesiams jau teko pilti sorbento, prakiurusias statines dengti. Seniūnas nerimauja, kad tarša nepasklistų. Spėjama, kad atokioje vietoje pavojingas chemines medžiagas galėjo sukrauti jas utilizuoti turinti įmonė. Seniūno minima įmonė bankrutavusi. Prieš bankrotą už pavojingas atliekas įmonė bausta, už gamtai padarytą žalą iš įmonės siekiama prisiteisti 3 milijonus eurų. Ikiteisminis tyrimas pradėtas ir dėl Babtuose rastų atliekų.
„Įtarimai niekam nepateikti. Yra atliekami objekto tyrimai bei kiti būtini proceso veiksmai“, – sako Kauno apygardos atstovė Izabelė Bočkienė.
Aptikus šias medžiagas sušaukta ekstremalių situacijų komisija. Nuspręsta talpyklose esančius skysčius ištirti.
„Norint jas utilizuoti pirmiausia reikia žinoti kas ten yra, tada galėsim svarstyti, kaip jas tvarkyti, ir sužinoti, kieno jos yra“, – teigia Kauno rajono savivaldybės aplinkos skyriaus vedėja Jurgita Rakauskaitė.
Aplinkos ministerija sako, kad tokių be priežiūros paliktų atliekų tvarkymas kainuoja milijonus, todėl įmonės rengiami nauji įpareigojimai.
„Mes galvojama keisti teisinę bazę, galvojant apie garanto įvedimą, kad būtų finansiniai svertai, jei verslas baigia savo veiklą, tai būtų lėšų už ką sutvarkyti ir išvalyti teritorijas“, – aiškina aplinkos viceministrė Justina Grigaravičienė.
Prezidentas Gitanas Nausėda po „Grigeo“ skandalo ir aplinkosaugininkėms pateiktų įtarimų Alytaus gaisro byloje pareiškė, kad aplinkosaugos departamentui reikalinga reforma.
