Verslas

2020.01.23 15:45

Aleksandras Izgorodinas. Lėtėjant pasaulio ekonomikai, Lietuvos gamintojai priversti mažinti produkcijos įkainius

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 m. gruodį, palyginti su 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu, Lietuvos apdirbamosios gamybos (be naftos pramonės) produkcijos apimtys padidėjo 4,8 proc. – o tai reiškia, kad ketvirtąjį 2019 m. ketvirtį, palyginti su 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu, Lietuvos pramonės produkcijos apimtys išaugo 4,1 proc.

Praėjusių metų pirmą, antrą ir trečią ketvirtį Lietuvos pramonės produkcijos apimtys didėjo 8,2 proc.; 5,3 proc.; ir 5,5 proc.

Techniškai žiūrint, ketvirtą 2019 m. ketvirtį Lietuvos pramonės produkcija augo lėčiausiai per visus 2019 m., tačiau ketvirtą praėjusių metų ketvirtį pasiektą gamybos prieaugį reikėtų vertinti pozityviai ir teigiamai.

Pirma, labai tikėtina, kad ketvirtą ketvirtį koją spartesniam Lietuvos pramonės gamybos apimčių augimui pakišo statistiniai aspektai, t. y. vienkartiniai veiksniai, kurių įtaka buvo labai didelė spalio mėnesį, kai Lietuvos pramonės produkcijos apimtys išaugo vos 2,4 proc.

Vienas iš techninių niuansų – aukšta palyginamoji bazė, kadangi 2018 m. spalį Lietuvos pramonės produkcijos apimtys padidėjo net 8 proc.

Antras galimas variantas – vienkartinių užsakymų svyravimai ir jų poveikis galutinei Lietuvos pramonės statistikai.

Lietuvos gamintojų apklausos rodo, kad 2019 m. ketvirtą ketvirtį Lietuvos pramonės „savijauta“ buvo gera, o gamintojai turėjo nemažai užsakymų nepaisant visų turbulencijų pasaulio ekonomikoje ir besitęsiančio Vokietijos pramonės nuosmukio.

Pavyzdžiui, „Eurostat“ apklausos rodo, kad ketvirtą ketvirtį Lietuvos pramonė buvo tarp lyderių Europoje pagal eksporto prognozių dinamiką. Lyginant su 2018 m. ketvirtu ketvirčiu, Lietuvos gamintojai labai nežymiai pagerino (+0,1 punktu) eksporto prognozes, o apskritai ketvirtą 2019 m. ketvirtį eksporto prognozes pagerino tik keturių ES valstybių gamintojai.

Negana to, 2019 m. gruodį pramonės pajėgumų panaudojimo lygis Lietuvoje siekė 76,3 proc. ir toliau svyravo tiek visų laikų istoriniu 77,9 proc. maksimumu, pasiektu 2017 m. pabaigoje. Taigi, Lietuvos gamintojų apklausos aiškiai rodo, kad ketvirtą 2019 m. ketvirtį gamintojai turėjo nemažai užsakymų.

Tikėtina, kad didelės įtakos užsakymų gausai Lietuvos pramonėje kaip tik turėjo turbulencijos pasaulio ekonomikoje ir mažėjančios pasaulinės prekybos apimtys. Pasaulio ekonomikai augant lėčiausiai nuo pasaulio finansų krizės pabaigos, stambesnių ES valstybių gamintojai buvo priversti susispausti ir kažkiek sumažinti eksportuojamos produkcijos kainas siekiant išsilaikyti eksporto rinkose. Atitinkamai, dalis gamybos funkcijų galėjo būti atiduota Lietuvos gamintojams dėl mažesnių gamybos įkainių Lietuvoje.

Iš kitos pusės, jeigu euro zonoje eksportuojamos produkcijos įkainiai 2019 m. mažėjo ne itin stipriai, Lietuvoje pramonės produkcijos kainos metams einant į pabaigą stipriai šovė žemyn: jeigu pirmąjį 2019 m. ketvirtį Lietuvos pramonės produkcijos kainos dar augo 2 proc., trečią ir ketvirtą ketvirčius jau turėjome 0,5 ir 1,4 proc. metinį kainų nuosmukį. Lietuvos pramonės eksportuojamos produkcijos kainos 2019 m. trečią ir ketvirtą 2019 m. ketvirtį mažėjo 1,6 ir 2,5 proc. Palyginimui, euro zonos pramonės eksportuojamos produkcijos kainos trečią 2019 m. ketvirtį sumažėjo 0,4 proc.

Šiuo atveju įtakos Lietuvos pramonės kainų mažėjimui galėjo turėti ne tik sumažėjusios pasaulinės žaliavų kainos, bet ir gamybos užsakovų iš užsienio prašymas Lietuvos gamintojams pakoreguoti žemyn kontraktinės gamybos įkainius. Siekdami išsilaikyti eksporto rinkose, euro zonos gamintojai buvo priversti susimažinti eksporto produkcijos įkainius, o tai turėjo įtakos ir visai gamybos grandinei – gali būti, kad savo įkainius buvo priversti susimažinti ir kontraktinės gamybos partneriai Lietuvoje.

Taigi, nors Lietuvos pramonė 2019 m. pabaigoje turėjo nemažai eksporto užsakymų, šiokį tokį nerimą kelia spartus gamybos įkainių nuosmukis – mažėjantys įkainiai gali neigiamai paveikti Lietuvos pramonės pelningumą ir atitinkamai sulėtinti investicijas, kurios yra būtinos siekiant toliau didinti produktyvumą.

Europos Komisijos apklausos rodo, kad kitų ES valstybių kontekste Lietuvos verslas investicijų prasme yra itin priklausomas nuo nuosavo kapitalo ir nepaskirstyto pelno – bet mažėjantis pelningumas gali atitinkamai pakoreguoti žemyn ir pinigų investicijoms kiekį Lietuvos pramonėje.

Komentare pateikiama asmeninė autoriaus nuomonė.