Verslas

2020.01.23 14:30

„Vilniaus vandenų“ vadovas: prisiimsime atsakomybę, kad nebuvome pasiruošę tokiam „teroro aktui“

atnaujinta 15.41
Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, Jonas Deveikis, LRT.lt2020.01.23 14:30

Aptikus ne vieną atvejį, kai smulkintos plastiko atliekos patekdavo į Neries upę, „Vilniaus vandenys“ žurnalistus pakvietė apsilankyti Vilniaus nuotekų valykloje ir apžiūrėti, kaip nusodinamos ir vėliau filtruojamos plastiko dalelės.

„Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas prieš teritorijos apžiūrėjimą LRT TELEVIZIJAI teigė, kad šiuo metu siekiama sustabdyti taršą iš pirminio šaltinio.

„Visos pajėgos nukreiptos lokalizavimui ir paieškai taršos šaltinių. Kol nerasime visų taršos šaltinių, negalėsime 100 proc. sustabdyti“, – kalbėjo M. Švaikauskas.

Anot Vilniaus vicemero Valdo Benkunsko, pagal gautą informaciją buvo patikrinti nuotekų šuliniai, kuriuose buvo aptiktos į masę sušokusios plastiko atliekos. Mėginiai buvo atiduoti laboratorijai.

V. Benkunskas teigė turintis įtarimų, kokios bendrovės galėjo teršti gamtą, tačiau jų neatskleidė.

„Vilniaus vandenų“ atstovai žurnalistams tvirtino taršą savo nusodintuvuose, kuriuose plastiko ar panašių atliekų neturėtų būti, pastebėję dar penktadienį.

Kaip paaiškino ekspertai, minėti nusodintuvai skirti antriniam valymui, nusodinti dumbliui, todėl vanduo jau turėtų būti tinkamas išleisti į Nerį. Tai reiškia, kad šiame vandenyje teršalų neturėtų būti.

Kaip sakė M. Švaikauskas, smulkių, pavienių plastiko gabalėlių būdavo pastebima ir anksčiau, tačiau jų koncentracija niekada nebuvo tokia didelė. Tai patvirtino ir kiti „Vilniaus vandenų“ ekspertai. Jie svarsto, kad tokią didelę taršą galėjo lemti nebūtinai piktybinis elgesys, bet ir technologiniai sutrikimai, avarijos bendrovėse.

Šiuo metu „Vilniaus vandenys“ savo valymo įrenginiuose montuoja savadarbius smulkaus tinklo filtrus, kuriais siekiama sugaudyti kitus valymo procesus praeinančias plastiko drožles. Anot atstovų, tinklelio tankis siekia vos 2–3 mm.

„Tarpinius lygius bandome, išradinėjame“, – situaciją komentavo M. Švaikauskas.

Vis dėlto pastarosiomis dienomis stebimas plastiko atliekų sumažėjimas.

„Laukiame vakaro, nes du vakarus buvo padidėjimas. Negaliu pasakyti, ar padidėja vartojimas žmonių, kurie naudoja daugiau vandens, galbūt padidėja spaudimas ir išplaunama“, – svarstė M. Švaikauskas.

Anot jo, šiuo metu surenkamos atliekos analogiškos rastoms anksčiau.

M. Švaikauskas susirinkusiems žurnalistams teigė, kad bendrovė ketina prisiimti atsakomybę už tai, kad nebuvo pasiruošusi tokiai situacijai, tačiau vėliau ketinanti situaciją aiškintis ir su kaltininku.

„Prisiimsime atsakomybę, kad nebuvome pasiruošę tokiam „teroro aktui“, tačiau viską išsiieškosime iš įmonių, kurios mums tai surengė“, – teigė M. Švaikauskas.

Jis nekomentavo, ar plastikas galėjo į vandentiekį ir Nerį patekti dėl tyčinių veiksmų, ar tai galėjo nutikti dėl techninio gedimo ir kito netyčinio veiksmo.

„Ar tai buvo tyčia, ar neatsargumas, atsakys prokuratūra. (...) Nemanau, kad tokios frakcijos, ką gauname, yra žaliava. Manau, kad tai yra plastiko atlieka“, – nurodė M. Švaikauskas.

Jis akcentavo, kad šiuo metu bendrovė bando mechaniniu būdu išgaudyti į valymo įrenginius patenkančias plastiko drožles, tačiau tai tėra vandens valymo įrenginiai, kurie nėra pritaikyti atliekų rūšiavimui ar perdirbimui.

Paklaustas, ar bendrovė gali užtikrinti, kad į Nerį patenka švarus vanduo, M. Švaikauskas teigė, jog bendrovė deda visas pastangas, kad vanduo būtų kuo švaresnis.

„Mes negalime užtikrinti 100 proc. išvalymo šiandien. Situacija kardinaliai pasikeitusi. (...) Negalime užtikrinti, nes įrenginys tam, atliekų perdirbimui, nepritaikytas. Čia yra nuotekų valykla, ne atliekų perdirbimo gamykla“, – sakė M. Švaikauskas.

Bendrovė įrengė devynis savadarbius filtrus, kuriais mechaniškai bandoma sugaudyti plastiko atliekas, darbuotojai dirba visą parą.

Šiuo metu M. Švaikauskas teigia negalintis pasakyti, kokie plastiko kiekiai pateko į vandenį. Surinktą plastiką bendrovė sandėliuoja, kad aplinkosaugininkai galėtų įvertinti padarytą žalą. Vėliau šios atliekos turės būti utilizuotas.

Kaip paaiškina M. Švaikauskas, anksčiau dumblas iš valymo įrenginių būdavo perdirbamas, tačiau dabar ir dumblas, ir riebalai „kaip virusu užkrėstas plastiku“.

„Vilniaus vandenų“ vadovas: Neryje dar niekada nebuvo tokio didžiulio plastiko srauto

LRT.lt primena, kad šią savaitę buvo nustatyti du atvejai, kai nuotekos su smulkintomis plastiko dalelėmis patenka į Neries upę.

Vienas šių atvejų buvo nustatytas pirmadienį, kitas – ketvirtadienį.

Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas, vertindamas pirmąjį atvejį, tvirtino, kad plastiko drožlės į upę galėjo patekti iš įmonės „Ecso“ teritorijos. Tačiau pati įmonė teigė, kad už jų nuotekų tvarkymą yra atsakinga bendrovė „Vilniaus vandenys“.

Antradienį „Vilniaus vandenys“ sustabdė taršos plitimą. Stengiamasi, kad iš nuotekų tinklo bei Vilniaus valymo įrenginių būtų pašalintos smulkinto plastiko atliekos.

Ketvirtadienį taršos neleistinomis atliekomis atvejis nustatytas nuotekų šulinyje šalia Savanorių prospekto ir Liepsnos gatvės sankryžos Žemuosiuose Paneriuose. Manoma, kad įmonės taip gali atsikratyti atliekų, po to kai aplinkosaugininkai viešai paskelbė apie jų patikrinimus.

Taip pat tikėtina, kad plastiko atliekomis atsikratoma Malaizijai atsisakius priimti ir netgi grąžinus konteinerius su plastiko atliekomis.

Dėl aplinkos teršimo atliekomis kreiptasi į prokuratūrą.

Raginama visuomenę pranešti apie į nuotekų vamzdyną išpilamus teršalus, draudžiamas pilti medžiagas, taip pat nelegalius prisijungimus prie nuotekų tinklo telefonu 1889.

Vilniaus vicemeras Benkunskas apie plastiko atliekas vandenyse: mes patys vieni atliekame detektyvų, teisėjų ir tyrėjų darbus

Taip pat skaitykite