Verslas

2020.01.23 10:29

Mažeika: kai kurie aplinkosaugininkai gyvena 5 aukštų namuose ir tai nėra daugiabučiai, o jų privatūs namai

Jonas Deveikis, LRT.lt 2020.01.23 10:29

3 savaitės – trys galimi gamtos teršimo atvejai, kada įmonių nevalytos nuotekos tekėjo į Lietuvos vandens telkinius. Situaciją dėl gamtos teršimo Seime aptaria Aplinkos apsaugos ministras Kęstutis Mažeika.

Aplinkos apsaugos ministras K. Mažeika Seime pristatė naują aplinkos apsaugos reguliavimo paketą. Jame – daug griežtesnės sankcijos už gamtos teršimą, verslo veiklos stabdymas, aplinkosaugininkų galimybė tikrinti galimus pažeidėjus be jokio įspėjimo.

Mažeika: nepriekaištinga aplinkosaugininkų reputacija yra ne siekiamybė, o būtinybė

K. Mažeika tikina, kad dabartinė sistema neveikia, o tokios įmonės, kaip „Grigeo“ ir kitos, kurios daug kartų viršija taršos normatyvus, sumoka „baudeles“ ir toliau niekas nesikeičia. Tačiau K. Mažeika siūlo, kad kartu su nauju aplinkos apsaugos paketu, teršimo pažeidimą padarius 3 kartus, būtų stabdoma įmonės veikla.

Dabartinėje sistemoje buvo pastebėta ir daugiau spragų.

„Laboratorinė kontrolė yra neefektyvi, o tikroji tarša nėra fiksuojama. Kyla daug klausimų, kodėl taip buvo daug metų. Tačiau, priėmus naują įstatymą, inspektoriai galės patikrinimus daryti be jokio įspėjimo“, – naują Aplinkos apsaugos ministerijos projektą pristato K. Mažeika.

Jis tikina, kad dabartinė sistema neveikia, todėl teršimo atvejų bus užfiksuota ir daugiau. „Liūdna sakyti, kad apie aplinkosaugos votis ir sopulius dar išgirsime. Mano ne tikslas, o pareiga išpjauti ir išgydyti tą sistemą“, – tikina aplinkos apsaugos ministras.

Sulaukė kritikos

K. Mažeika teisinosi, kad tokie siūlymai atsiranda tik dabar, nes lobistai pasiekė savo. Tačiau tikino, kad tai yra Vyriausybės prioritetinis klausimas, o nauji pasiūlymai buvo paruošti dar vasarą. „Buvo tikėtasi didesnės koncentracijos ir Seimo narių susitelkimo. Tačiau lobistai ir ta veikla, kuri vyko komitetuose ir už uždarų durų, trukdė tuos sprendimus priimti gerokai anksčiau“, – teisinasi K. Mažeika.

Jis ragina Seimą pritarti naujam aplinkos apsaugos paketui, kad, kaip kai kurie sako, sugriuvusi ir supuvusi sistema turėtų įrankius įrodyti, kad sistema gali veikti.

K. Mažeika pastebi, kad dabar aplinkosauga vis dar primena 1991–1994 metų policijos sistemą, kai pareigūnai gyvendavo ne iš atlyginimo.

„Kyla klausimų, kada aplinkosaugininkai kai kuriais atvejais gyvena 5 aukštų name ir tai nėra daugiabučiai, tai yra jų privatūs namai. Tai turime išsiaiškinti. Šioje periferijoje nepriekaištinga reputacija yra būtina sąlyga“, – tikina K. Mažeika.

Ministras taip pat skundžiasi, kad aplinkosaugininkų atlyginimai yra labai maži, todėl tai galėtų būti viena iš priežasčių, kodėl yra korupcijos apraiškų.

Tačiau Seimo narys Paulius Saudargas tikina, kad visų pirma ministras nepastebi, jog aplinkosaugininkai tiesiog nespėja vykdyti visų funkcijų.

„O jūs atiminėjate tas funkcijas iš miškininkų, visuomenininkų. Norite viską sukoncentruoti vienose rankose, kai tos rankos nepaveža. Ne aplinkosaugininkai pirmu smuiku groja, bet visi kiti, prokurorai, žurnalistai. Tai yra jūsų reformos, sujungiant viską į vienas rankas, pasekmė. Tai yra dar vienas profesionalų Vyriausybės fiasko“, – piktinasi P. Saudargas.

Socialdemokratų partijos frakcijos narys Linas Balsys pastebi, kad aplinkosaugos srityje yra labai svarbūs poįstatyminiai teisės aktai. Vienas iš tokių – Nuotekų reguliavimo reglamentas.

„Jame buvo rašoma, kad nuotekos negali būti toksiškos, kurios yra išleidžiamos į aplinką, tačiau 2014 metais tokia nuostata buvo panaikina. 2019 metais K. Mažeika taisė reglamentą, tačiau tos nuostatos taip pat nepakeitė“, – stebisi L. Balsys ir klausia, kodėl iki šiol toks sprendimas nėra priimtas.

K. Mažeika sakė, kad kol kas negali atsakyti į šį klausimą, tačiau tai padarys vėliau – asmeniškai.

Konservatorius Mykolas Majauskas pastebi, kad „Grigeo Klaipėda“ atvejis buvo išsiaiškintas tik todėl, kad apie tai pranešė privatus asmuo.

„Tik vidinio informatoriaus dėka, o ne aplinkosaugininkų, buvo užkardyta žala valstybei. Per metus tokių pranešimų yra vos 3–4, tačiau nė vienam iš jų nebuvo atlyginta. Ar galite paaiškinti, kodėl jūs teigiate, kad jiems nereikia tinkamai atlyginti ir keisti Pranešėjo apsaugos įstatymo?“ – klausia M. Majauskas.

Tačiau K. Mažeika tikina, kad jau dabar galioja įstatymas, kuris numato atlyginti žmonėms, kurie praneša apie teršimo atvejus. „Jeigu tai yra, kaip jūs teigiate, tokių atvejų nulis, tai aš būsiu vienas iš tų iniciatorių, kaip ir jūs, padaryti teigiamą žingsnį už tą patiriamą moralinę, emocinę žalą, nes tai yra sąžininga ir teisinga“, – tikina K. Mažeika ir žada peržiūrėti atvejus, kada informatoriai nesulaukė jokios kompensacijos už suteiktą informaciją.

Seime pasisakė ir daugiau Seimo narių, kurie K. Mažeiką kaltino dėl lyderystės stokos bei įvykių stebėjimo iš šalies.

Užfiksuoti mažiausiai 3 teršimo atvejai

Sausio 7–ąją atlikus patikrinimą bendrovėje „Grigeo Klaipėda“ nustatyta, kad įmonė galimai tyčia leido nevalytas nuotekas į Kuršių marias. Aplinkos apsaugos ministro Kęstučio Mažeikos teigimu, įmonė nevalytas nuotekas į Kuršių marias galėjo leisti jau nuo 2012 metų, o žala gamtai gali siekti 60 mln. eurų.

Įmonei bei dar 3 asmenims pareikšti įtarimai dėl gamtos teršimo ir dokumentų klastojimo.

Sausio 20–ąją dieną nustatyta, kad į Nerį „Vilniaus vandenų“ vamzdžiu leidžiamos plastiko drožlės. Patikrinus šalia plastiko perdirbimu užsiimančios įmonės „Ecso“ aptiktas šulinys, jame rasta plastiko drožlių, panašių į tas, kurios leistos į Nerį.

Patikrinime dalyvavęs Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas teigė, kad į šulinį nuotekos galėjo patekti per vamzdį, kuris veda į „Ecso“ teritoriją. Vėliau plastiko drožlės galėjo patekti į „Vilniaus vandenų“ nuotekų valymo sistemą ir ją užteršti. Įvykį tiria aplinkosaugininkai.

Bendrovė „Ecso“ po patikrinimų išplatino pranešimą, kuriame rašoma, kad įmonė neturi jokio finansinio motyvo teršti gamtą, o jų nuotekas turi išvalyti „Vilniaus vandenys“. Tačiau nuotekas valanti savivaldybės įmonė tvirtina, kad jie nevalo plastiko drožlių.

Sausio 22–ąją po aplinkosaugininkų patikrinimų Kėdainiuose rastas nedeklaruotas cukrų gaminančios bendrovės „Nordic Sugar Kėdainiai“ nuotekų leistuvas su tekančiomis nuotekomis.

Nustatyta, kad nuotekos iš bendrovės teritorijoje esančių tvenkinių, kuriuose laikomos gamybinės nuotekos, į bevardį upelį tekėjo per atidarytą sklendę, prie kurios buvo prijungta šakomis bei gruntu uždengta lanksti 100 milimetrų diametro žarna.