Verslas

2020.01.27 05:30

5 mėnesiai su Šeimos kortele neįtikino žinomo ekonomisto: nuolaidos skatina išleisti dar daugiau, o ne sutaupyti

Jonas Deveikis, LRT.lt2020.01.27 05:30

Šeimos kortelė tėra reklama prekybos tinklams ir niekaip neprisideda prie šeimų gerovės. Taip teigia ekonomistas Romas Lazutka. Jis taip pat tvirtina, kad tai tėra ženklas, jog šalyje neveikia modernios socialinės apsaugos priemonės. Tačiau su tuo nesutinka Šeimos instituto vadovė ir kortele besinaudojantys tėvai. Jų teigimu, Šeimos kortelė – verslo ir valstybės padėka daugiavaikėms šeimoms. 

Tris vaikus kartu su sutuoktine auginantis Rimas teigia, kad Šeimos kortelę jau panaudojo keletą kartų. Dažniausiai – apsipirkdamas maisto prekių parduotuvėse, po kartą – lankydamasis kavinėje ir užsisakydamas prekes internetu.

„Gauti kortelę prašymą užpildėme internetu. Dabar turime ją jau apie 3 mėnesius ir kartais panaudojame. Kažkokių stebuklų nesitikime, bet vienas kitas euras susitaupo“, – pasakoja Rimas.

Jo turima Šeimos kortelė Lietuvoje veikia jau nuo 2019 metų rugsėjo, tokią kortelę gali gauti 3 ar daugiau vaikų arba neįgalų vaiką auginančios šeimos. Pateikus ją vienoje iš 148 Šeimos kortelės partnerių parduotuvių, galima tikėtis sulaukti nuolaidų nuo 5 iki 100 proc.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjos viešiesiems ryšiams Eglės Samoškaitės teigimu, Lietuvoje yra apie 50 tūkst. šeimų, kurios atitinka keliamus reikalavimus gauti Šeimos kortelę. Tokia galimybe pasinaudojo jau apie 30 proc. šeimų – 14,3 tūkst.

Skaičiuojama, kad kortelės teikiamomis nuolaidomis naudojasi apie 84 proc. kortelės turėtojų. Remiantis atliktomis apklausomis pastebima, kad žmonės dažniausiai naudojasi nuolaidomis, kurios suteikiamos didžiuosiuose prekybos tinkluose, nuolaidomis kasdienėms prekėms, laisvalaikiui ir pramogoms bei kanceliarinėms prekėms.

E. Samoškaitės teigimu, Šeimos kortelės infrastruktūrai kurti (prašymų teikimo ir administravimo sistemai, kortelėms gaminti ir siųsti, svetainei, viešinimui, partnerių pritraukimui) skirta 182 tūkst. eurų, 2020 metams numatyta skirti 70 tūkst., 2021 metams – 50 tūkst., 2022 metams – 40 tūkst. eurų.

Aktyviausi – didžiųjų miestų gyventojai

Aktyviausiai Šeimos korteles užsisako didžiųjų šalies miestų gyventojai. Iš galimų kortelės turėtojų Vilniuje korteles jau turi 55,36 proc. (Vilniaus rajone – 43,01 proc.), Kaune – 47,38 proc. (Kauno rajone 44,54 proc.), Klaipėdoje – 46,64 proc. (Klaipėdos rajone – 43,84 proc.). Rekordiškai daug kortelių turėtojų ir Pagėgiuose – 60,48 proc.

Mažiausiai kortelių išdalinta šalies regionuose: Pakruojyje – 19,25 proc., Biržuose – 20,44 proc., Kelmėje – 21,04 proc., Kalvarijoje – 22,27 proc., Ignalinoje – 22,51 proc.

Priežastys, kodėl Šeimos kortelės yra mažiau populiarios šalies regionuose, gali būti kelios. Pavyzdžiui, E. Samoškaitė teigia, kad informacija apie Šeimos korteles prieinama vienodai visuose šalies miestuose, tačiau svarsto, galbūt miestuose gyvenančių šeimų kompiuterinis raštingumas yra geresnis, todėl jiems paprasčiau kortelę užsisakyti internetu ar rasti taikomas nuolaidas.

Lietuvos tėvų forumo tarybos pirmininkas Darius Trečiakauskas mano, kad skirtumas gali atsirasti dar ir todėl, kad didžiuosiuose šalies miestuose siūlomas didesnis paslaugų, kuriomis gali pasinaudoti šeimos, skaičius.

Šeimos kortelės – tik rinkodaros dalis?

Tikimasi, kad Šeimos kortelių projektas pasitarnaus socialiai atsakingoms įmonėms suvienyti, suteiks matomumą didelėms ir vaikus su negalia auginančioms šeimoms.

„Vystydami šį projektą siekiame, kad kartu keistųsi visuomenės požiūris į šias šeimas (daugiavaikes ir auginančias neįgalų vaiką), nes Šeimos kortelė – tai ne tiek parama, kiek šeimų stiprinimas, padėka joms ir galimybių plėtra“, – sako E. Samoškaitė.

Tačiau Šeimos kortelių idėją kritikuoja Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka. Šeimos kortelės atsiradimas, anot jo, rodo, kad modernios socialinės apsaugos priemonės nėra pakankamos, o šeimoms siūlomos nuolaidos skatina jas išleisti dar daugiau pinigų, o ne sutaupyti.

„Reikia labai aiškiai pabrėžti, kad šeimų gerovė yra užtikrinama perkant iš privataus sektoriaus prekes ir paslaugas. (...) Šeimos kortelė suteikia nuolaidas tik tam tikrai žmonių grupei, jas daro verslo įmonės. Tos verslo įmonės siekia pelno, todėl bet kokios nuolaidos, daromos tų įmonių, turi rinkodaros tikslų. Padidinti apyvartą ir gauti didesnį pelną.

Kitas aspektas, kada yra taikomos prekybininkų nuolaidos, galima pastebėti, kad atsiranda neracionalus vartojimas. Tarkime, žmogus, pamatęs, kad kažkuriai prekei taikoma nuolaida, pradeda tą prekę pirkti dažniau negu iki tol. Žmogus yra suviliojamas“, – tikina R. Lazutka.

Norinčios prisidėti prie šeimų rėmimo verslo grupės, anot profesoriaus, galėtų tai daryti per labdaros organizacijas. Tačiau ir pati labdara yra dar viduramžių tradicijas menanti sistema, kuri nebūtinai tinka 21 a., o žmogaus gerovė turi būti grindžiama jo teisėmis, o ne parama: „Žmonių gerovė negali priklausyti nuo kažkieno geros valios ar pasiryžimo paremti ar neparemti. Mane netgi erzina, kada organizuojamas koncertas ir renkama parama vaikams, kurie serga vėžiu. Tai absurdas, šiuolaikinėje visuomenėje tai yra patyčios iš žmogaus teisių“, – piktinasi R. Lazutka.

Anot jo, šeimos politika turi būti vykdoma per paslaugas, pinigines išmokas ir mokesčių lengvatas. Tik tokia šeimos politika atneša didžiausią naudą.

Padėka šeimoms

Nors R. Lazutka Šeimos kortelę kritikuoja, Šeimos instituto vadovė Jolanta Ramonienė sako, kad kortelės pagrindinis tikslas nėra finansinė pagalba. Visų pirma, tai yra ženklas daugiavaikėms ir neįgalų vaiką auginančioms šeimoms, kad jos rūpi valstybei.

„Kortelės atsiradimas rodo, kad šeimos jaučia ne tik valstybės, bet ir verslo dėmesį. Tai rodo, kad mes kažkuo esame reikšmingi. Juk svarbu, kad valstybėje kuo daugiau žmonių jaustųsi gerai. Kad tas gausių šeimų indėlis į valstybės gyvenimą būtų įvertintas. (...) Svarbu paminėti, kad kortelė yra skirta gausioms šeimoms, o ne nepasiturinčioms. Tai nėra paramos priemonė. Jeigu šeimos kortele būtų sprendžiamos nepasiturinčių šeimų finansinės problemos, pati kortelės idėja būtų devalvuota“, – įsitikinusi J. Ramonienė.

Vis dėlto, ji neneigia, kad kortelė kai kurioms šeimoms suteiks didesnes galimybes pasinaudoti pigesnėmis paslaugomis. Anot jos, išloš tos šeimos, kurios yra šiek tiek aukščiau ribos, kada šeima gali gauti valstybės paramą.

„Joms finansiškai tai pasijaus labiausiai. Kartu su Šeimos kortele joms atsirado galimybė įsigyti daugiau, išbandyti naujas veiklas, kadangi su kortele yra taikomos nuolaidos ir įvairioms paslaugoms“, – pastebi J. Ramonienė.

Teigiamai Šeimos kortelių atsiradimą vertina ir Lietuvos tėvų forumo tarybos pirmininkas D. Trečiakauskas. Tačiau jis pažymi, kad vis dar reikia daugiau laiko, norint įvertinti, ar kortelių projektas yra pasisekęs.

„Vertinti reikėtų teigiamai. Viskas, kas pagerina šeimos padėtį, palengvina naštą tėvams, yra gerai“, – sako D. Trečiakauskas. Vis dėlto jis priduria, kad kol kas iš šeimų dar neteko girdėti „didelių džiaugsmo šūkių“, tačiau neteko girdėti ir nusiskundimų.

Nuolaidos 148 vietose

LRT.lt primena, kad Šeimos kortelėmis galės naudotis gausios ar neįgalius vaikus auginančios šeimos. Gausi šeima – tai tokia šeima, kurioje auga 3 ir daugiau vaikų.

Šiuo metu kortelė turi 148 partnerius, iš jų 17 – nacionaliniai, kurie siūlo nuolaidas nuo 5 iki 100 proc. Pavyzdžiui, Šeimos kortelės turėtojams taikoma 20 proc. nuolaida kelionėms vietinio susisiekimo traukiniais Lietuvoje. Šeimos kortelės suteikiama nuolaida yra sumuojama su kitomis nuolaidomis.

Daugiausia partnerių galima rasti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse, atitinkamai – 86, 39 ir 35. Mažiausiai – Utenos, Telšių, Alytaus ir Tauragės apskrityse.

Prašymą gauti Šeimos kortelę galima užpildyti interneto svetainėje www.spis.lt arba parašytą siųsti Socialinių paslaugų priežiūros departamentui (SPPD) adresu A. Vivulskio g. 13, Vilnius. Prašymą pateikti galima ir atvykus nurodytu adresu.

Šeimai išduodama viena nemokama kortelė – ja gali naudotis visi šeimos asmenys, kurių vardai ir pavardės nurodyti kortelėje.