Verslas

2020.01.23 09:32

Valstybės pinigai nuo šiol kaip ant delno: visi galės matyti, kiek surenkama mokesčių ir kur šios lėšos keliauja

atnaujinta 09.37

Nuo ketvirtadienio internetinėje svetainėje www.lietuvosfinansai.lt pradedama skelbti, kiek mokesčių ir kitų pajamų surenkama į šalies biudžetą ir kur šios lėšos išleidžiamos, kiek vertas yra šalies turtas bei kokie yra įsipareigojimai.

Finansų ministras Vilius Šapoka tikisi, kad tai ne tik padės visuomenei geriau suprasti valstybės finansus, bet ir suteiks skaidrumo, veiks kaip korupcijos prevencijos priemonė ir augins pasitikėjimą savo šalimi.

„Siekiame padidinti skaidrumą, įtraukti visuomenę, kad lėšos būtų naudojamos efektyviau, kad Lietuvoje sumažėtų korupcija. Tai nėra galutinė versija, tai bandomoji versija. Kviečiame visus teikti siūlymus, kokius duomenis reikia papildomai įkelti, ką padaryti suprantamiau, efektyviau. Nuolat lauksime pasiūlymų. Įgyvendinus šį projektą, Lietuvoje tampa lyderiaujančia šalimi ne tik Lietuvoje, bet visame pasaulyje. Lietuva tampa viena iš daugiausiai pasaulyje atvėrusių finansinių duomenų“, – sakė V. Šapoka.

Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Žydrūnas Bartkus įsitikinęs, kad svetaunė lietuvosfinansai.lt bus didžiulis postūmis į priekį.

„Šis žingsnis yra išeinantis iš institucijos ribos ir padedantis kurti antikorupcinę aplinką visoje valstybė. (...) Tikiuosi, kad nesustosime šioje vietoje ir tai tęsis“, – viliasi Ž. Bartkus.

Jis tikisi, kad šią sistemą būtų galima sujungti su viešųjų pirkimų bei kitomis sistemomis, kas dar labiau padidintų antikorupcijos prevenciją.

Nuo šiol vienoje sistemoje pateikiami visos šalies viešųjų finansų struktūrizuoti duomenys, surinkti iš skirtingų duomenų šaltinių. Atverdama tokios plačios apimties svetainę Lietuva tampa viena iš daugiausiai finansinių duomenų atveriančių šalių, teigia ministerija.

Pirminėje informacinės sistemos „Atviri Lietuvos finansai“ versijoje šiuo metu galima rasti 3563 viešojo sektoriaus subjektų finansines ataskaitas, 479 valstybės biudžetinių įstaigų biudžeto vykdymo duomenis, tarp kurių – beveik 291 tūkst. mokėjimų pavedimų ir daugiau kaip 13 tūkst. prekių ar paslaugų teikėjų, taip pat visų savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo (SODROS) bei Privalomojo sveikatos draudimo (PSDF) fondų biudžetų vykdymo duomenis. Ateityje planuojama papildyti statistiniais, makroekonominiais, demografiniais rodikliais, viešajame sektoriuje dirbančių darbuotojų ir valstybės tarnautojų skaičiaus ir kitais duomenimis.

Projekto „Atviri Lietuvos finansai“ vadovės Rasos Kavolytės aiškinimu, kuriant šią sistemą buvo siekiama aiškiai, suprantamai pateikti anksčiau po skirtingas internetines svetaines išsimėčiusius duomenis.

„Pirmiausia buvo išanalizuoti poreikiai, visuomenės poreikiai, bendravome su nevyriausybinėmis organizacijomis, buvo analizuota kitų šalių patirtis. (...) Visą tai įvertinę sukūrėme rodiklių architektūrą, kuri apibrėžia, kokiu detalumu, kokie duomenys turi būti atveriami, kaip dažnai jie turi būti atnaujinami“, – pasakojo R. Kavolytė.

Anot jos, netrukus bus paleistas ir analizės įrankis, kuris sudarys galimybę kurti vizualizacijas pagal ieškančiojo poreikius.

Be to, jau dabar gyventojai gali matyti, kiek mokesčių jie sumoka patys ir kam tie mokesčiai panaudojami. Sistemoje tereikia suvesti gaunamas pajamas, išlaidas degalams, būstui, alkoholiui, rūkalams, vaistams, drabužiams, maistui ar kitoms prekėms. Sistema automatiškai apskaičiuos, kiek mokesčių gyventojams sumokėjo ir kam jie buvo paskirti.

Finansų ministerija pabrėžia, kad svetainė startuoja bandomuoju režimu ir ateityje ji bus tobulinama, todėl visuomenė kviečiama susipažinti, išbandyti bei aktyviai dalyvauti toliau sistemą tobulinant, teikti pasiūlymus ir rekomendacijas.

„Tai iš tikrųjų yra pirminė versija. Siekiame atverti pirmiausia duomenis, kuriais patys disponuojame, kuriuos galime atverti greičiausiai. (...) Tikimasi surasti viską iki detaliausių duomenų, tačiau šiuo metu sistemoje detaliausi duomenys yra apie valstybės biudžetą“, – sako finansų viceministras Darius Sadeckas.

Kaip juokauja viceministras, šiuo metu sistemoje nėra informacijos, kiek tušinukų ir už kokią sumą buvo įsigyta, tačiau galima rasti informaciją, iš kokių bendrovių ir už kokią sumą buvo užsakytos prekės ar paslaugos.

„Galbūt kai kas bus ne taip patogu, kaip tikėtumėtės, (...) bet turime suplanuotą ir kitą etapą, kur pateiksime ir pasiūlysime daugiau analizės įrankių“, – tvirtina D. Sadeckas.

Projekto kūrėjai taip pat pabrėžė, kad dėl saugumo sumetimų kai kurių įstiagų duomenys pateikiami agreguoti.

Informacinę sistemą Finansų ministerija kartu su partneriais – Informacinės visuomenės plėtros komitetu, Specialiųjų tyrimų tarnyba bei Lietuvos savivaldybių asociacija – kūrė ketverius metus.

Buvo analizuota įvairių šalių geroji praktika, atveriant finansinius duomenis visuomenei – JAV, Jungtinės Karalystės, Estijos, Slovėnijos, Čekijos, Nyderlandų, Australijos, Naujosios Zelandijos.

Kilus klausimams analizuojant ar interpretuojant duomenis, visi kviečiami kreiptis į Finansų ministeriją ir konsultuotis su projekto ekspertų komanda. Pasiūlymai ir klausimai laukiami adresu lietuvosfinansai@finmin.lt.

Projektas įgyvendintas ES paramos lėšomis.