Verslas

2020.01.25 12:31

Išėjimo mokestis Lietuvos vežėjų negąsdina, tačiau jie baugina, kad biudžetas neteks 24 mln. eurų pajamų

Irma Janauskaitė, LRT RADIJO laida „Aukso amžius“, LRT.lt2020.01.25 12:31

Iš Lietuvos į kitą šalį išsikeliantiems verslams nuo šių metų galioja vadinamasis išėjimo mokestis. Šalies vežėjų įmonės vis garsiau pasisako, kad savuosius verslus kels už šalies ribų.

Į užsienį verslą iškeliančios įmonės nuo šių metų turi sumokėti pelno mokestį nuo Lietuvoje sukurtos turto vertės. Apmokestinamas šio turto vertės prieaugis – skirtumas tarp jo įsigijimo ar sukūrimo išlaidų ir rinkos kainos iškėlimo metu.

Mokesčiuose – integraliniai koeficientai

LLRI vyriausioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė neslepia liūdesio, kad tokiu metu, kuomet Lietuva išgyvena ekonominį pakilimą, reikia kalbėti apie išėjimus ir išeinančio verslo stabdymą.

„Lietuva dar nėra pasiekusi tokio stipraus lygio ateinančių verslų, kad galėtų sau leisti kažkuriems verslams išeiti, – sako LLRI vyriausioji ekspertė. – Mūsų prioritetas yra pritraukti užsienio verslus, tapti ekonominio pulso traukos šalimi. Visos kalbos apie išeinantį verslą ir bandymą jį sustabdyti mokesčiais, pripažinkime, skamba keistai“.

LLRI vyriausioji ekspertė sako, kad mūsų šalis, kol dar nepasiekė tinkamo investuotojų masto, turėtų kaip tik lengvinti mokestinę naštą verslininkams, o ne ją sunkinti. Pasak jos, vežėjai yra rimtas mūsų ekonomikos sektorius, kuris Lietuvą ištempė ne vienoje kritinėje situacijoje. „Jeigu šitas sektorius balsuoja kojomis, tai jau yra signalas, – įspėja I. Genytė-Pikčienė. – Ir tas signalas yra nepalankus mūsų šaliai, siunčiantis rimtą žinutę ne tik vietos verslininkams, bet ir tiems, kurie nori ateiti dirbti į mūsų šalį“.

Darosi linksma, kuomet integraliniai koeficientai pradedami naudoti gyventojų pajamų mokesčių tarifui nustatyti.

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) prezidentė Daiva Čibirienė sako, kad Lietuvą galima vadinti mokesčių skaičiavimo sudėtingumo čempione. Pasak jos, paskutinis pasiūlymas e raidę, kuri naudojama elektronų krūviui žymėti, naudoti gyventojų pajamų mokesčių skaičiavimui, liūdina, o kartu ir prajuokina. „Darosi linksma, kuomet integraliniai koeficientai pradedami naudoti gyventojų pajamų mokesčių tarifui nustatyti. Linksma darosi iš to liūdesio, kad žmonės nesupranta, jog mokesčiai turėtų būti skaičiuojami paprastai“, – stebisi D. Čibirienė.

Pasak jos, viena iš šešėlio priežasčių, kodėl mes jį tokį turime, yra sudėtingas mokesčių skaičiavimas. „Kuo sistema yra sudėtingesnė, žmogus tiesiog ima nebeskaičiuoti mokesčių. Ir tai daro ne dėl to, kad jis jų nenori mokėti, o jam tiesiog per sudėtinga, ir jis bėga nuo tokios situacijos. Žmogus bijo būti išjuoktas kvaileliu, todėl svarsto, kad galima kažkaip viską sutvarkyti, jog niekas nežinotų apie gautas pajamas“, – sudėtingus mokesčius ir šešėlio ekonomiką koreliuoja LBAA prezidentė.

Sumoka kitur, o paslaugų nori čia

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Teisės departamento vyresnioji patarėja Alina Gaudutytė sako, kad yra populiaru savo akcijų valdymą perkelti į tokias šalis kaip Nyderlandai, Kipras ar Lichtenšteinas.

„Tose šalyse įmonės gauna dividendus, ten juos išsimoka ir ten susimoka mokesčius. Tačiau matome tendencijas, kad verslai, kurie akcijų valdymą pernešė į tas šalis, jau po truputį sugrįžta atgal – išlaikyti visa tai svetur, jei nevykdai veiklos, taip pat kainuoja, o pasislėpti galimybių nėra. Informacija bet kokiu atveju mus pasiekia“.

Mes klausiame verslininkų, kodėl jie yra linkę sumokėti mokesčius kitoje šalyje, o ne Lietuvoje. Juk jie gyvena Lietuvoje, čia jų tėvai gyvena, jiems reikalingos pensijos, čia auga jų vaikai, jie eina į mokyklas.

A. Gaudutytė stebisi, kad transporto srities atstovai taip jauriai reaguoja į mokestinius pakeitimus. „Labai liūdna, kuomet taip pesimistiškai pasisako transporto įmonės. Pažiūrėkime pelno mokestį. Juk yra ir investicijų lengvata, ir lengvata įsigyjant transporto priemones, kad ir tuos pačius vilkikus – tai yra investicija, kuri neapmokestinama“, – tikina VMI atstovė.

Jos teigimu, verslai, iškeliantys savo akcijų valdymą svetur, meškos paslaugą daro ne tik Lietuvai, bet ir sau patiems. „Mes klausiame verslininkų, kodėl jie yra linkę sumokėti mokesčius kitoje šalyje, o ne Lietuvoje. Juk jie gyvena Lietuvoje, čia jų tėvai gyvena, jiems reikalingos pensijos, čia auga jų vaikai, jie eina į mokyklas. Visas socialines ir gydymo paslaugas jie kažkodėl nori gauti čia. O verslininkai atsako, kad taip elgiasi dėl saugumo, dėl kažkokio užtikrintumo, neakcentuoja vien per didelių mokesčių baimės“, – pasakoja A. Gaudutytė.

Verslo perkėlimas jau vyksta

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Mečislavas Atroškevičius sako, kad vežėjai jau yra pradėję verslo perkėlimą į užsienio valstybes ir šių planų atsisakyti neketina. „Pirmieji Lietuvos vežėjų vilkikai jau yra registruoti Lenkijoje, mūsų duomenimis, per šiuos metus kaimyninėje šalyje vežėjai ketina užregistruoti apie 3 tūkst. vilkikų. Tai bus nauji automobiliai, o ne perkelti iš Lietuvos, todėl ir išėjimo mokestis jiems negalės būti taikomas. Naujos darbo vietos taip pat kuriamos Lenkijoje, o ne Lietuvoje“, – BNS tvirtina M. Atroškevičius.

Anot jo, dauguma Lietuvoje šiuo metu registruotų vilkikų nebus perregistruoti užsienyje, tačiau bendrovėms neatnaujinant automobilių parkų jų skaičius laipsniškai mažės.

M. Atroškevičiaus teigimu, „Linava“ skaičiuoja, kad per metus vienam vilkikui tenka apie 8 tūkst. sumokamų įvairių mokesčių. „Todėl vien tik dėl šių vilkikų registravimo Lenkijoje mūsų šalies biudžetas neteks apie 24 mln. eurų pajamų. Ir tai dar nėra pabaiga“, – pabrėžia M. Atroškevičius.

Seinuose veikiančios bendrovės „Savesta Consulting“, padedančios šioje šalyje veiklą ketinantiems pradėti Lietuvos vežėjams, vienas įkūrėjų Ignas Volbikas sako, kad jau perkėlė daugiau kaip 60 vežėjų, dalis kurių renkasi pasienį ne tik su Lietuva, bet ir su Vokietija.

„Šiai dienai į mus kreipėsi gal net 300–400 vežėjų, veiksmų ėmėsi tikrai ne visi. Norėtume tikėti, kad mūsų verslas padeda plėstis į Lenkiją, bet pastaruoju metu, paskutinius tuos kelis mėnesius tai atrodo labiau kaip evakuacija“, – LRT TELEVIZIJAI sako I. Volbikas.

Plačiau – radijo įraše

Parengė Vismantas Žuklevičius