Verslas

2020.01.22 13:08

Berlyne vykstančioje „Žaliojoje savaitėje“ vokiečiai kaip pašėlę graibsto lietuvišką duoną, midų, eglių sakų kremus

Regina Montvilienė, LRT radijo laida „Gimtoji žemė“, LRT.lt2020.01.22 13:08

„Vokiečiai, kaip jau žinome, yra gan atsargūs žmonės. Pirmais metais ilgai žiūrėjo, vartė produktus, pirko su didelėmis abejonėmis. O jau antrais metais atvažiavo su didelėmis dėžėmis ir perka tikrai dideliais kiekiais. Tokio tipo natūralūs produktai, kokius mes gaminame, šiuo metu yra itin vertinami“, – LRT RADIJUI sako lietuviškus kremus gaminančios bendrovės savininkė Milda Adomaitienė.

„Žalioji savaitė“ (vok. Grüne Woche – LRT.lt) yra viena reikšmingiausių ir didžiausių žemės ūkio tarptautinių parodų pasaulyje, įkurta 1926 m. ir rengiama jau 85-ąjį kartą. Sausio 17-26 dienomis Berlyne jau 85-ą kartą vykstanti paroda „Žalioji savaitė“ traukia ne tik visus metus jos laukiančius vokiečius. Vaizdai, kvapai ir skoniai iš viso pasaulio į parodą sutraukia ir minias miesto svečių bei turistų. Lietuviai čia dalyvauja jau 18-ą kartą.

Štrudelius primenantys šimtalapiai

Ketvirtą kartą parodoje dalyvauja Panevėžio rajono Radviliškių kaimo kepyklos savininkė Audronė Kiselienė. Per keturis metus vokiečiai jau spėjo pamėgti ne tik natūralią, rankomis minkytą lietuvišką senovinę duoną, kuriai suteiktas ir tautinio paveldo produkto sertifikatas, bet ir šimtalapius bei lietuviams gerai žinomus grybukus.

Vokiečiai labiausiai vertina ir mėgsta ruginę duoną. Lietuviui duona be kmynų yra sunkiai įsivaizduojama, o štai vokiečiai kmynų nemėgsta.

Šiais metais vokiečiai jau spėjo gerai įvertinti lietuvišką duoną be pridėtinio cukraus, taip pat duoną su kanapėmis. Parodoje besilankantys vyrai geru žodžiu mini lietuvių duoneles su lašinukais, česnakais ir pipirais. „Vokiečiai nori ragauti čia ir dabar. Turime visko pasiruošę. Jei patinka, grįžta ir perkasi namams, – sako Radviliškių kaimo kepyklos vadovė. – Vokiečiai labiausiai vertina ir mėgsta ruginę duoną. Lietuviui duona be kmynų yra sunkiai įsivaizduojama, o štai vokiečiai kmynų nemėgsta“.

Radviliškių kaimo kepykla lankytojų gomurius maloniai stebina ir trimis šimtalapių rūšimis. „Be tradicinio, šiemet atvežėme su varške bei su obuolių gabaliukais – vokiečiams tokie gaminiai primena štrudelius ir yra labai paklausūs. Taip pat vokiečiai labai myli grybus, – juokiasi A. Kiselienė. – Meduoliniai grybukai čia itin mėgstami. Ir ne tik vokiečių, bet ir užsienio šalių lankytojų“.

Lietuviška duona su švedo saldžia silkute

Kepyklos savininkė pasakoja, kad lietuvišką duoną vertina ir mėgsta ne tik parodos lankytojai, bet ir kolegos dalyviai. Dėl Radviliškių duonos, pasak jos, galvą pametė ir vienas švedas, įsigyjantis didelį kiekį gaminių.

„Antrus metus iš kaimyninio Švedijos stendo ateina parodos dalyvis švedas. Pernai jis nupirko 15-ka didžiulių kepalų duonos. Sako, kad su mūsų duona labai tinka gaminti jo firminius sumuštinius su saldžia silke. Šiemet, kuomet susitikom su juo, atrodo, kad kaip giminės susitikome. O jis ir klausia: ar atvežei man tos skanios duonos. Atsakiau, jog žinoma atvežiau!“, – pasakoja gerai nusiteikusi Audronė.

Pernai jis nupirko 15-ka didžiulių kepalų duonos. Sako, kad su mūsų duona labai tinka gaminti jo firminius sumuštinius su saldžia silke.

Moteris tikina, kad tokiose parodose visų pirma yra atstovaujama Lietuva, todėl tokios pažintys yra ne tik malonios, bet ir gerina mūsų šalies vardą pasaulyje. „Vokiečiai, kaip ir tas švedas, labai mėgsta bendrauti – viską išragauja ir bendrauja, kalbasi su tavimi. Man labai patinka toks malonus bendravimas, domėjimasis produktais, pokalbio palaikymas“, – sako A. Kiselienė.

Milžiniškas šakotis

Trečią kartą parodoje dalyvauja ir mažoji bendrija „Medaus magija“. Vienas jos savininkų Tomas Žygaitis sako, kad kasmet klientų ratas vis didėja. Šilalės rajono ūkininkas vokiečiams pristato „vitaminų bombas“.

„90 proc. visų mūsų klientų sudaro vokiečiai, kurie medui tikrai neabejingi. Parodos lankytojai noriai perka ne tik natūralų medų, bet ir medų su šaltyje džiovintomis uogomis“, – pasakoja T. Žygaitis. Pasak jo, augant produktų paklausai, medaus tenka skolintis ir iš kaimyninių bitynų.

Tradicinį lietuvišką raguolį kepė lauke net 7 val. „ant beržinių malkų“.

Laimutės Sadauskienės individuali įmonė, įsikūrusi Rokiškio krašte, specialiai parodai iškepė milžinišką šakotį. 45 kilogramų milžiną lankytojai suvalgė jau pirmąją dieną. L. Sadauskienė pasakoja, kad tradicinį lietuvišką raguolį kepė lauke net 7 val. „ant beržinių malkų“. Šakočiui gamintoja sunaudojo 700 kiaušinių, 17 kg miltų ir 15 kg sviesto.

Perka dėžėmis

Bendrovė „Evija ir partneriai“ Berlyne prisistato jau penktą kartą. Viena įmonės savininkių Milda Adomaitienė pagal šimtametę baltų protėvių išsaugotą ir ištobulintą receptūrą gamina natūralius kremus, naudojant eglių sakus ir bičių vašką. Verslininkė džiaugiasi, kad vokiečiai itin gerai vertina lietuviškus natūralius augalinės ir gyvulinės kilmės produktus.

Į juos įeina tam tikras procentas gyvulinių riebalų, aliejai, visus produktus surišantis sviestas, konservantas bičių vaškas, na ir žinoma pats pagrindas – eglės sakai, kurie yra kaip antiseptikas.

„Vokiečiai, kaip jau žinome, yra gan atsargūs žmonės. Pirmais metais ilgai žiūrėjo, vartė produktus, pirko su didelėmis abejonėmis. O jau antrais metais atvažiavo su didelėmis dėžėmis ir perka tikrai dideliais kiekiais, – gerais pardavimais džiaugiasi M. Adomaitienė. – Tokio tipo natūralūs produktai, kokius mes gaminame, šiuo metu yra itin vertinami. Ir ne tik Vokietijoje. Kiek žinau, be lietuvių, tokių produktų daugiau niekas negamina“.

Verslininkė sako, kad vokiečiai, pritrūkę produkcijos, nevengia ir skambinti, ieškotis lietuviškų gaminių įvairiais būdas – nebūtinai laukia kitos „Žaliosios savaitės“. Milda sako, kad vokiečiai natūralius lietuviškus kremus pamėgo dėl natūralių sudedamųjų ingredientų.

Šamai, agurkų džemas, saldainiai iš agurkų, midus – visa tai čia, Berlyne, pristato Kėdainių krašto ūkininkai.

„Į juos įeina tam tikras procentas gyvulinių riebalų, aliejai, visus produktus surišantis sviestas, konservantas bičių vaškas, na ir žinoma pats pagrindas – eglės sakai, kurie yra kaip antiseptikas. Iš istorijos žinome, kad dar Kristaus laikais visi šie produktai buvo žinomi. Pas Kristų atėję trys karaliai atnešė jam tris produktus, kurių vienas buvo mira, o mira yra sakai“, – pasakoja M. Adomaitienė.

Agurkų saldainiai

Parodoje sutiktas lietuvaičių lankytojų būrelis pasakoja, kad labiausiai iš užsienio šalių patiko Uzbekistano, Kroatijos ir šeimininkės Vokietijos ūkininkų produkcija, o tarp lietuvių – Kėdainių krašto ūkininkai. „Šamai, agurkų džemas, saldainiai iš agurkų, midus – visa tai čia, Berlyne, pristato Kėdainių krašto ūkininkai. Mums labai įdomu ką gamina kitos bendruomenės, domimės bendruomeniniais verslais“, – sako parodoje „Žalioji savaitė“ sutiktos lankytojos iš Lietuvos.

LRT.lt informuoja, kad šiemet „Žalioje savaitėje“ dalyvauja daugiau kaip 1,7 tūkst. dalyvių, kurie pristato daugiau kaip 100 tūkst. produktų iš viso pasaulio. Parodoje didžiausias dėmesys tradiciškai skiriamas ne tik žemdirbystės naujovėms, bet ir politikai.

Žemės ūkio ministras Andrius Palionis „Žaliojoje savaitėje“ susitiko su Ukrainos ekonomikos plėtros, prekybos ir žemės ūkio ministru Tymofij Mylovanov, Moldovos žemės ūkio, regioninės plėtros ir aplinkos ministru Ion Perju, Baltarusijos žemės ūkio ir maisto ministru Anatolii Khotko bei su Sakartvelo delegacija.

Dalyvių ir lankytojų įspūdžiai iš Berlyne vykstančios parodos – radijo įraše

Parengė Vismantas Žuklevičius