Verslas

2020.01.21 21:55

Ažubalis apie galimą Baltarusijos prekių tranzitą per Lietuvą: tai Lukašenkos režimo gelbėjimo operacija

Augustinas Šemelis, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.01.21 21:55

Susitikęs su Baltarusijos ambasadoriumi premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, kad Lietuva, esant galimybėms, pasirengusi didinti Baltarusijos prekių tranzitą per Klaipėdos uostą. Užsienio reikalų ministerija tuo pačiu kviečia Minską naudojantis Lietuvos infrastruktūra apsirūpinti ne tik nafta, bet ir dujomis. Minskas ir Maskva šiuo metu nesutaria dėl rusiškos naftos importo į Baltarusiją kainos, todėl Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ieško kitų apsirūpinimo šaltinių.

Pasak Lietuvos Vyriausybės, tai yra proga padėti sumažinti Minsko priklausomybę nuo Maskvos, tačiau kritikai teigia, kad Lietuva gelbėja A. Lukašenkos režimą ir pati prieštarauja savo griežtai politikai dėl Astravo atominės elektrinės.

Panorama. Saulius Skvernelis: Lietuva pasirengusi didinti Baltarusijos prekių tranzitą per Klaipėdos uostą

Vilniaus ir Minsko santykiai šiuo metu tarp meilės ir neapykantos: Lietuva protestuoja prieš pasienyje statomą Astravo atominę elektrinę ir boikotuoja baltarusišką elektrą; kartu kviečia aktyviau naudotis Klaipėdos uostu.

Po susitikimo premjeras pareiškia, kad Lietuva pasirengusi didinti Baltarusijos tranzitą per Klaipėdą, tačiau nė viena pusė susitikimo plačiau nekomentuoja.

Dar daugiau siūlo užsienio reikalų ministerija: kviečia Minską per Lietuvą apsirūpinti ir nafta, ir dujomis. Į Klaipėdą trečiadienį iš Norvegijos jau atvyksta 80 tūkstančių tonų Baltarusijai skirtos naftos.

„Tas siūlymas yra apsvarstyti poreikį pirmiausia, turi būti poreikis iš Baltarusijos pusės. Ir mes taip pat suinteresuoti, kad būtų diversifikacija mūsų kaimynų energetinių resursų tiekime“, – sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Minskas duoda signalą, kad poreikis yra. Šiuo metu visa Baltarusijos gaunama žaliavinė nafta atkeliauja iš Rusijos. A. Lukašenka žvalgosi į Baltijos valstybes.

„Broliai iš Rytų gąsdina, kad tai bus brangu. Mes taip pat, nepaskaičiavę, nepabandę, manome, kad neišsiversime. Visiškos alternatyvos rusiškai naftai neturime. Tačiau sutariame, kad reikia kitų šaltinių. 30–40 procentų naftos turės ateiti iš Rusijos. Tačiau kitas trečdalis – per Baltijos valstybes, ir trečdalis per Ukrainą“, – teigia Baltarusijos prezidentas.

Baltarusija šiuo metu įspausta į kampą. Minskas, kaip ir anksčiau, naftą iš Rusijos nori gauti pigiau, nei Maskva siūlo kitoms šalims. Lukašenkai gruodžio pabaigoje po susitikimo su Putinu pareiškus, kad Baltarusijos nedomina galimybė su Rusija jungtis į vieną valstybę, Maskva Minsko norimos kainos nebesiūlo. Tačiau naftos produktų iš pigiai gaunamos rusiškos žaliavos reeksportas į kitas šalis – vienas svarbiausių Baltarusijos ekonomikos ramsčių.

Todėl siūlymą aktyviau naudotis Klaipėdos uostu kritikuoja Seimo opozicija, tai esą nesuderinama ir su griežta Lietuvos pozicija dėl Astravo atominės elektrinės

„Tai yra tam tikra A. Lukašenkos režimo gelbėjimo operacija. Čia mes tikrai patenkame ir visų mūsų sąjungininkų akiratyje, kaip valstybė, kuri vykdo kažkokį nesuprantamą dviejų standartų žaidimą: iš vienos pusės skundžiamės, kad mums kelia pavojų šitie plėšikai, iš kitos pusės darome su jais biznį“, – sako Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Audronius Ažubalis.

Tačiau su tokia nuomone nesutinka L. Linkevičius: „Čia yra ne prieštaravimas, o interesų tam tikras balansas. Mes esam ne kartą pasakę, kad mūsų požiūris į tą objektą nesikeičia.“

Dėl naftos importo į Baltarusiją tarp Lietuvos ir Latvijos net užvirė konkurencinė kova. Praėjusią savaitę į Minską vyko Latvijos premjeras. Po susitikimo su A. Lukašenka jis pareiškė, kad Latviją domina ilgalaikis bendradarbiavimas.

„Yra tai ekonominė nauda – tranzitas, geležinkeliai, papildomos pajamos. Lygiai tą patį bando daryti Latvija, kuri tariasi dėl naftos importo į Baltarusiją per jos uostus, jos geležinkeliais“, – politologas Giedrius Česnakas.

Tai esą ir proga sumažinti Maskvos įtaką.

„Niekas nėra naivus, kad tai įvyks per vieną dieną, bet stiprus Rusijos spaudimas Baltarusijai suteikia galimybes ieškoti bent minimalios kažkokios atsvaros“, – teigia politologas.

Net dešimtadalis visos Europos naftos atiteka per Baltarusijos vamzdynus. Todėl kad Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklos nestotų, suinteresuota ne viena Europos valstybė. Sausio ketvirtąją A. Lukašenka ir V. Putinas susitarė dėl dalinio naftos tiekimo atnaujinimo iki mėnesio pabaigos – Baltarusiją pasieks daugiau nei šimtas tūkstančių tonų rusiškos žaliavinės naftos. Tačiau tai niekis: per metus Baltarusija iš savo didžiojo kaimyno importuodavo daugiau nei 20 milijonų tonų.