Verslas

2020.01.22 05:30

Nauja dienpinigių skaičiavimo tvarka paskatino darbdavius suktis – vikriai kėlė algas arba išeities ieškojo Lenkijoje

Aida Murauskaitė, LRT.lt2020.01.22 05:30

Nauja dienpinigių skaičiavimo tvarka paskatino darbdavius arba dar pernai gruodį pakelti algas, arba galimybės sutaupyti ieškoti kaimyninėje Lenkijoje. Kitaip dienpinigiai Lietuvoje skaičiuojami nuo 2020 metų sausio 1 d. 

Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ tokią naujovę pasitiko su nepasitenkinimu. Jos žiniomis, Lietuvos įmonės siekdamos sutaupyti jau įregistravo arba netrukus Lenkijoje įregistruos 3 tūkst. sunkvežimių, o tai reiškia verslo traukimąsi iš Lietuvos

Tuo tarpu Finansų ministerijos (FM) atstovai įsitikinę, kad Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių pakeitimas apsaugos dažnai į komandiruotes vykstančių darbuotojų socialines garantijas ir padės išvengti ydingos praktikos, kokia buvo taikoma dalyje įmonių.

„Tokie pakeitimai galėtų prisidėti prie to, kad už darbą visuose ekonominiuose sektoriuose būtų atlyginama ne pajamų mokesčiu neapmokestinamomis komandiruočių kompensacijomis“, – paaiškino ministerijos atstovai.

Kaip paaiškino Valstybinės mokesčių inspekcijos Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė, šis pokytis aktualiausias transporto ir saugojimo, statybos, apdirbamosios gamybos sektoriams, mat jų darbuotojams dažnai tenka vykti į komandiruotes.

Skubiai keitė darbo sutartis

Ilgų reisų vairuotojų pajamas sudaro darbo užmokestis ir dienpinigiai. Šiemet tarifas, kuris taikomas apskaičiuojant dienpinigius nuo minimalaus mėnesio atlyginimo ir kaip jie turi būti apmokestinti, išaugo nuo nuo 1,3 iki 1,65. Be to, Darbo kodekse nustatyta, kad dienpinigiai negali būti mažesni nei 50 procentų darbuotojo atlyginimo.

Kaip paaiškino Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė, jei darbuotojo alga pernai buvo mažesnė nei 721,50 euro ir bendra dienpinigių suma per mėnesį perkopdavo 50 proc. darbo užmokesčio, nurodyto darbo sutartyje, viršijanti dalis būdavo apmokestinama kaip darbo užmokestis, o tai darbdaviams atsieina brangiau.

Tad įmonės, kurios dažnai darbuotojus siunčia į komandiruotes, iki šių metų stengėsi, kad darbuotojų alga darbo sutartyje būtų ne mažesnė nei 721,50 euro, neatskaičius mokesčių. Neretai užmokestis siekdavo 722 eurus.

Šiemet atlyginimo kartelė pakilo iki 1001,55 euro, vadinasi, pakilo riba, nuo kada dienpinigiai gali būti neapmokestinami pajamų mokesčiu. Tai darbdaviams sukėlė nerimo, mat išaugo sąnaudos.

Praėjusių metų pabaigoje, kai jau buvo aišku, kad 2020-aisiais keisis dienpinigių skaičiavimo tvarka, darbdaviai, norėdami sutaupyti, skubos tvarka gruodį keitė darbuotojų darbo sutartis nustatydami jose didesnį darbo užmokestį arba skubėjo perregistruoti krovininius automobilius Lenkijoje.

Taip pat skaitykite

Pasuko į Lenkiją

„Vežėjai ir anksčiau nemokėdavo 100 proc. dienpinigių, mat susiskaičiuodavo, kiek jiems kainuoja mokesčiai, vairuotojo alga, kelionės išlaidos. Išeidavo tiek daug, kad nesumažinus dienpinigių jiems neapsimokėdavo vežti.

Vežėjai nekeldavo algos – mokėdavo 722 eurus ir dienpinigius. O 1002 eurų alga jiems yra nepakeliama našta, todėl pradėjo perregistruoti vilkikus aplinkinėse šalyse, tarkim, Lenkijoje“, – aiškino D.Čibirienė.

Gruodį, anot mokesčių specialistės, Punske įstaigoje, kur perregistruojami automobiliai, susidarė ilgos eilės, steigiami netgi papildomi etatai.

„Ką tai reiškia? Mokesčiai bus mokami kitoje šalyje, dienpinigiai taip pat bus mokami pagal kitos šalies tvarką“, – aiškino D.Čibirienė.

Anot jos, tai aktualu ne tik vežėjams, bet ir statybos įmonėms, konsultacijas teikiančioms kompanijoms.

Apkarpė dienpinigius vadovams

Dar vienas įsigaliojęs pokytis – nuo 2020 metų darbdavys nebegali 100 proc. padidinti dienpinigių įmonės vadovams. D.Čibirienė mano, kad tokia tvarka pagrįsta.

„Ar dienpinigiai būdavo per dideli, kad juos reikėjo sumažinti, vargu ar kas atsakys, tokio tyrimo nebuvo atlikta. Tačiau aš manau, kad dienpinigiai būdavo pakankami net ir nepadidinti 100 proc.“, – sakė D.Čibirienė.

Savo nuomonę ji pagrindė pastaraisiais metais susiformavusia mokestine praktika – įmonėms reikia deklaruoti sumokėtus dienpinigius, kad darbuotojas galėtų pagrįsti, iš kokių pajamų įsigijo turto.

„Dienpinigiai yra skirti ne turtui įsigyti, tai ne atlygis už darbą. Dienpinigių funkcija – kompensuoti darbuotojui praradimus, kuriuos jis patiria maitindamasis ne namie.

Jau yra įprasta, kad vykstant į komandiruotę, verslo susitikimus dažniausiai bent iš dalies pasirūpinama maitinimu ne dienpinigių sąskaita. Tarkim, pusryčiai viešbutyje, skrydžio metu patiekiamas maitinimas, renginyje – užkandžiai. Tad jei komandiruotė trumpa, žmogus jų visų ir neišleidžia.

O jei komandiruotė ilga, dažnai darbuotojams būna išnuomojamas butas ar apartamentai, kur yra virtuvė. O maisto kainos dažnu atveju būna panašios į lietuviškas, tad praradimai nėra tokie dideli.

Vadovai dažnu atveju per komandiruotes gaudavo daugiau nei išleisdavo maistui“, – įsitikinusi D.Čibirienė.

Pajamos – 2 tūkst. eurų

Nauja dienpinigių skaičiavimo tvarka mažina Lietuvos transporto sektoriaus konkurencingumą tarptautinėje erdvėje. Šitaip mano „Linavos“ sekretorius transporto politikai Tomas Garuolis.

„Klausimas, ar mes galime perkelti išaugusias sąnaudas klientams. Juk yra Rumunija, Lenkija, kuriose tokių tarifų nėra. Per kelerius metus mūsų sektorius persikels į užsienį“, – sakė T.Garuolis.

Per kelerius metus mūsų sektorius persikels į užsienį

Jis pabrėžė, kad transporto sektoriaus darbdaviams tenka konkuruoti ne tik su įmonėmis kitose šalyse, bet ir su kitais sektoriais, ypač statybų.

„Vairuotojai yra nagingi žmonės, jie gali prisitaikyti ir statybose“, – pabrėžė jis.

T.Garuolis nesutinka, kad vairuotojų algos per menkos. Jis tikino, kad vairuotojų pajamos (darbo užmokestis ir dienpinigiai) siekia 2 tūkst. eurų per mėnesį.

Siekia apsaugoti darbuotojus

Nuo sausio 1 d. įsigaliojo Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių pakeitimai. Tokios iniciatyvos ėmėsi Vyriausybė.

„Komandiruojamų darbuotojų, kurių darbo pobūdis lemia itin dažnas, ilgas komandiruotes, dienpinigių ir mokamo darbo užmokesčio duomenys parodė, kad praktikoje pasinaudojant galiojančiu reguliavimu galima įžvelgti tendenciją, kad rinkoje siekiama užtikrinti tik tokį darbo užmokesčio dydį, kuris leistų neapmokestinti darbuotojams, vykstantiems į užsienį, mokamų dienpinigių, dėl ko nukenčia šių darbuotojų socialinės garantijos“, – LRT.lt paaiškino FM atstovai.

Anot jų, diskusijų metu paaiškėjo, kad tokie pakeitimai galėtų prisidėti prie to, kad už darbą visuose ekonominiuose sektoriuose būtų atlyginama ne pajamų mokesčiu neapmokestinamomis komandiruočių kompensacijomis, nuo kurių neskaičiuojamos ir valstybinio socialinio draudimo įmokos, kas neužtikrina tinkamo pagal darbuotojų gautas pajamas socialinio aprūpinimo, o rinkos sąlygas atitinkančiu darbo užmokesčiu.