Verslas

2020.01.21 13:54

Nauja „Grigeo“ skandalo versija: kažkas norėjo perimti įmonę iš Pangonio?

LRT TELEVIZIJOS laida „LRT Forumas“, LRT.lt2020.01.21 13:54

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Vidmantas Janulevičius teigia turintis abejonių dėl į skandalą pakliuvusios įmonės „Grigeo“ kaltės. Verslininkų atstovas tikina, kad tokio dydžio bendrovė vargu ar galėjo taupyti, siekdama apeiti aplinkosaugos reikalavimus. V. Janulevičius neatmeta galimybės, kad kažkas galėjo norėti perimti „Grigeo“, tačiau, įmonės vadovui su tuo nesutikus, sukeltas ažiotažas dėl aplinkosaugos pažeidimų.

Tokia versija V. Janulevičius pasidalijo pirmadienį LRT laidos „LRT forumas“ metu. LPK vicepirmininkas aiškino netikintis, kad verslininkai, o ypač tokio dydžio bendrovės, kaip „Grigeo“, kurios metinė apyvarta siekia 142 mln. eurų, siektų taupyti ir ignoruoti nuotekų tvarkymo reikalavimus.

„Kalbėti apie milijono ar pusantro milijono sutaupymą [...] yra nesąmonė. Tai man šitoje vietoje yra daug abejonių“, – laidoje kalbėjo V. Janulevičius.

LRT forumas. Ką saugo „dovanėles“ imantys aplinkosaugininkai: gamtą ar teršėjus?

Jis priminė, kad „Grigeo“ yra kotiruojama įmonė, kurios akcijos po skandalo, kai, kaip nustatė aplinkosaugos pareigūnai, galėjo į Kuršių marias leisti nevalytas nuotekas, smarkiai krito. V. Janulevičius teigė, kad, atsižvelgiant į aplinkybes, nereikėtų atmesti galimybės, jog sėkmingai veikiančią „Grigeo“ norėta perimti, o, nepavykus to padaryti, sukeltas skandalas.

„Galbūt buvo pasiūlymų ponui Gintautui Pangoniui („Grigeo“ prezidentas – LRT.lt) įmonę nupirkti iki skandalo ir po skandalo? [...] Kas galėtų paneigti tokias versijas? Aš, aišku, nesakau, kad šiuo atveju taip buvo“, – kalbėjo LPK viceprezidentas.

Be to, V. Janulevičius atkreipė dėmesį tai, kad „Grigeo“ naudojasi buvusiais bendrovės „Klaipėdos vandenys“ vamzdžiais.

„Ar jis (G. Pangonis) žinojo, ką darė jo buvę direktoriai, kurie buvo patraukti atsakomybėn [...], kurie galimai vogė iš įmonės ir galbūt tokiu būdu bandė pateisinti ir kompensuoti tas išlaidas? Įmonė didelė, pelninga – 25 procentai pelno – ir galėjo būti (kažkas – LRT.lt) suinteresuotas ją perimti. Neatmeskime to“, – svarstė V. Janulevičius.

Bedė pirštu į aplinkosaugos taisyklių liberalizavimą

Laidoje „LRT forumas“ dalyvavusi visuomenininkė Ligita Girskienė tvirtino, kad Klaipėdoje iki šiol tebejaučiama smarvė. Jos nuomone, akylesnio aplinkosaugininkų patikrinimo, be „Grigeo“, yra nusipelniusios ir kitos įmonės, pavyzdžiui, „Klaipėdos vanduo“ arba Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras.

„Kol šitos įmonės nesusitvarkys, problema nebus išspręsta“, – tikino moteris.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika savo ruožtu tikino, kad aplinkos teršimo požymių pajūryje galima buvo pastebėti ir iki „Grigeo“ skandalo. Jis pasakojo, kad palydovinėse nuotraukose jau anksčiau buvo galima pamatyti, jog Baltijos jūra ir Kuršių marios buvo užterštos.

„Matome tiek Kuršių marių, tiek Baltijos jūros – mūsų regiono – užterštumą fosforo, azoto medžiagomis. Per paskutinius penkerius metus tos spalvos, jų intensyvumas, tai reiškia taršos intensyvumas, tikrai padidėjo“, – tikino ministras.

Anot jo, anksčiau svarstyta, kad dėl vandens užterštumo labiausiai kaltos žemės ūkio įmonės, tačiau, panašu, pasak K. Mažeikos, ne vien jos galėjo teršti gamtą.

„Tas daugybę metų vykęs aplinkosaugos liberalizavimas ir tų reikalavimų lengvinimas turbūt davė rezultatą, kokį turime“, – pasenusią tvarką kritikavo aplinkos ministras.

Buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas ragino atsižvelgti ir į tai, kad kenksmingos medžiagos į vandens telkinius patenka ir per miesto nuotekų sistemas.

Jo manymu, didžiausia problema yra tai, kad valdžios atstovai nesugeba įžvelgti giluminių aplinkosaugos ydų. K. Navickas bedė pirštu į, jo manymu, neefektyvią aplinkos apsaugos kontrolierių veiklą. Dėl to, anot jo, esą kalta ir įstatyminė bazė.

„Bijodami arba siekdami apsisaugoti nuo korupcinių ar kitų dalykų, padarėme taip, kad inspektoriai šiandien yra kaip robotai – jie užpildo klausimynus ir jiems yra patogu nematyti (galimų aplinkosaugos pažeidimų – LRT.lt)“, – komentavo K. Navickas.

Išskyrė du didžiausius taršos šaltinius

Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė, dalyvavusi laidoje „LRT forumas“, teigė mananti, kad Lietuvos aplinkos apsaugos politika iš esmės nėra orientuota į švarios šalies perspektyvą.

„Pagrindinė priežastis yra tai, kad mūsų aplinkosauga orientuota ne į tai, kad Lietuva, Lietuvos žmonės nori turėti švarią, žalią Lietuvą, o į tai, kad mes turime atsiskaityti Europos Sąjungai. [...]

Kai Europa mus pradeda bausti už tai, ko mes nedarome, tai pradedame tvarkytis“, – pažymėjo L. Paškevičiūtė.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas Simonas Gentvilas laidoje teigė, kad Lietuvoje yra apie 800 nuotekų valyklų, tad, anot jo, tikėtina, kad šalyje yra ir daugiau įmonių, kurios netinkamai vykdo savo veiklą ir galbūt teršia aplinką.

„Mes apsimetinėjame prieš save, sakydami, kad nėra jokių kitų tokių objektų. Yra pilna teršiančių objektų. Žiūrėkite, Aplinkos ministerijos kasmetinis monitoringas rodo, kad virš 40 procentų Lietuvos upių ir ežerų yra nepatenkinamos būklės. Tai ką tai sako? Yra du šaltiniai – arba žemės ūkis, arba neišvalytos nuotekos. Dabar čia yra aplinkosaugos detektyvų klausimas“, – svarstė parlamentaras.

Jis pritarė L. Paškevičiūtei, pabrėždamas, kad Lietuva, deja, formaliai vertina aplinkosaugos vertę. Anot jo, nepaisant to, kad europinės struktūros Lietuvai skyrė 1,5 milijardo eurų nuotekų valymui ir kitiems aplinkosauginiams klausimams spręsti, proveržio šioje srityje esą nematyti.

Nuotekų Neryje atvejį vadina „nereglamentuota tarša“

K. Mažeika, prisiminęs Vilniuje neseniai kilusį skandalą, kai buvo pastebėta į Nerį patekusios nuotekos, o jose rasta plastiko dalelių, pažymėjo, kad šis atvejis taip pat yra tiriamas.

Šiuo atveju tai yra nereglamentuota tarša, tai yra atliekų šalinimo būdas, kuris, kaip ir „Grigeo“ atveju, yra neteisėtas ir negalimas, ir jokiame taršos leidime tai yra nenumatyta“, – aiškino aplinkos ministras ir pridūrė, kad po tyrimo bus pateikta daugiau informacijos apie šį atvejį.

S. Gentvilas, reaguodamas į aplinkos ministro žodžius, kėlė klausimą, kodėl galimus aplinkosaugos pažeidimus dažniausiai fiksuoja ne aplinkosaugininkai, o įvairūs visuomenininkai.

„Ar bendruomenės turi fiksuoti nusikaltimus prieš gamtą, kad po iš paskos jiems bėgiotų žmonės, kuriems mokama alga?“ – klausė Seimo narys.

Aplinkos ministras replikavo, kad aplinkosaugininkus dažnai demotyvuoja ir itin nedidelės algos.

„Kai Vilniuje aplinkosaugininkas už 540 eurų turi tikrinti tokias įmones, kaip „Vilniaus vandenys“, kitas sudėtingiausias atliekų įmones ir jis deda parašą po sprendimu ar įpareigojimu vieną ar kitą dalyką sutvarkyti ar stabdyti net veiklą...“ – svarstė ministras.

Visuomenininkė L. Girskienė laidos dalyvius ragino nenutolti nuo „Grigeo“ atejo. Ji teigė su bendraminčiais išsiaiškinusi, kad minėta įmonė nuotekoms valyti naudojasi dar 1970 m. technologijomis. Anot jos, aktyvūs visuomenininkai į valdžios atstovus su perspėjimais dėl „Grigeo“ veiklos kreipėsi jau ne kartą, tačiau nebuvo išgirsti.

„2016 metais Aplinkos apsaugos agentūra atliko Baltijos jūros ir Kuršių marių ekologinės ir cheminės būklės analizę. Jau tada buvo konstatuota, kad Kuršių marių būklė yra labai bloga ir ypač bloga būklė nustatyta Klaipėdos sąsiauryje“, – kalbėjo moteris.

Anot jos, 2018 m. nustatytas ne vienas aplinkosauginis „Grigeo“ veiklos pažeidimas, tačiau įmonės esą nurodytų pažeidimų neištaisė, mat pareiškė, kad tam neturi lėšų.

Verslininkų atstovas užsiminė apie „ekoreketą“

K. Navickas, kalbėdamas apie aplinkosaugos problemas, siūlė pažvelgti į Vakarų valstybių patirtis, kur, kaip minėjo buvęs ministras, didelėse įmonėse dirba kokybės vadybininkai. Jie, anot K. Navicko, bendradarbiauja su aplinkosaugininkais, su kontrolieriais tais atvejais, kai vyksta įmonių patikrinimai.

Aplinkos ministras K. Mažeika, reaguodamas į minėtus pareiškimus, patikino, kad Lietuvoje vyksta aplinkosaugos reforma, tačiau šios srities specialistams tebetrūksta žinių.

Parlamentaras S. Gentvilas savo ruožtu pabrėžė, kad aplinkosaugoje, kaip ir kai kuriose kitose srityse, akivaizdžiai matomi nesąžiningi susitarimai, kontrolės trūkumas.

LPK viceprezidentas V. Janulevičius pabrėžė, kad, siekiant proveržio aplinkosaugoje, itin svarbu šviesti jaunimą. Aplinkosaugos koalicijos vadovė L. Paškevičiūtė tikino, kad taip pat reikia didinti finansavimą aplinkos apsaugai, atlikti auditą, kuris padėtų identifikuoti pagrindines šios srities problemas bei kelti algas aplinkosaugininkams. Be to, moteris atkreipė dėmesį, kad būtina, jog įvyktų lūžis ir pačios visuomenės supratime apie aplinkos taršą. L. Paškevičiūtė pastebėjo, kad neretai į aktyvius piliečius, kurie praneša apie galimus aplinkosaugos pažeidimus, žiūrima kaip į priešus.

„Visuomenė, kuri skundžiasi, vadinama „ekoteroristais“, – piktinosi moteris.

V. Janulevičius, reaguodamas į L. Paškevičiūtės pareiškimus, tikino 2010 m. susidūręs su piliečiais, kurie esą iš pirmo žvilgsnio rūpinosi aplinkos apsauga, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, tiesiog norėjo sau naudos. LPK viceprezidentas pasakojo, kad, statant gamyklą, vietos gyventojai paprašė atlikti poveikio aplinkai tyrimą, nors, pagal teisės aktus, tokio tyrimo įmonei nereikėjo. Vėliau piliečiai ėmė siuntinėti skundus įvairioms institucijoms.

„Tada mums sako „pastatykite mums vaikų darželį ir mes tada atsiimsime savo skundus“, – prisiminė V. Janulevičius.

Anot jo, galiausiai visuomenininkai paprašė verslininkų duoti pinigų, kad jie patys pasistatytų darželį, bet verslininkai nesutiko.

„Tai yra „ekoreketas“. Tai irgi yra dažnas atvejis“, – teigė V. Janulevičius.

Aplinkos ministras K. Mažeika, laidoje „LRT forumas“ pasisukus diskusijai apie galimai aplinkosauginius reikalavimus ignoruojančių įmonių kontrolę, pažymėjo, kad neretai trūksta savivaldybių įsitraukimo.

„Savivaldybė, jeigu mato poreikį, gali pareikšti pretenzijas. Dėl „Grigeo“ per paskutinius dešimt metų nė vienos pretenzijos – ar smirdės, ar padidės (užterštumas – LRT.lt) – nebuvo“, – tikino ministras.

Jam oponavo S. Gentvilas, pabrėždamas, kad savivaldybės iš esmės šiuo metu neturi teisių tikrinti įmonių.

„Savivaldybės negali imti mėginių“, – atkreipė dėmesį parlamentaras.

LRT forumas. Ką saugo „dovanėles“ imantys aplinkosaugininkai: gamtą ar teršėjus?

Parengė Gytis Pankūnas.