Verslas

2020.01.21 10:41

Ekonomistai turi gerą ir blogą žinią: nors kainos augs sparčiau, smarkiai piniginių neapkandžios

atnaujinta 11.40
Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2020.01.21 10:41

Nors ekonominė aplinka pasaulyje gerėja ir krizės nematyti, labai apsidžiaugti nederėtų – atlyginimai privačiame sektoriuje artimiausiu metu turėtų augti ne taip sparčiai, kaip jau spėjome įprasti, o kainos turėtų didėti kiek sparčiau. Vis dėlto jos smarkiai piniginių neapkandžios – atlyginimai šį augimą spės aplenkti. Tai prognozuoja „Swedbank“.

„Akivaizdžiai pasikeitęs sentimentas. Tai labai gerai matyti finansų rinkose. Akcijų kainos daugelyje pasaulio regionų, ypač JAV, kiekvieną savaitę pasiekia naujas aukštumas. (...) Niekam nekiltų nė mintis, kad gali artėti krizė. Bet praėjusių metų vasarą ekonomistų apklausa rodė, kad JAV recesijos tikimybė siekė 60 proc.“, – teigia „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Anot N. Mačiulio, šiuo metu ši tikimybė labai sumažėjusi. Tam įtakos turėjo ir tai, kad neįvyko vadinamasis kietasis „Brexitas“. Taip pat įvyko susitarimas tarp JAV ir Kinijos.

„Mūsų nuomone, vienas iš pagrindinių veiksnių, kuris šiuo metu kilstelėjo rinkų sentimentą ir padidino optimizmą, tai centrinių bankų politika. (...) Prognozuojame, kad artėjančius dvejus metus bazinės palūkanos niekur nedidės: nei JAV, nei Jungtinėje Karalystė, nei euro zonoje“, – tvirtina N. Mačiulis.

Kol kas ekonomistai vis dėlto nėra užtikrinti, ar tai gali turėti teigiamos įtakos, todėl nors pasaulio ekonomikoje situacija iš pirmo žvilgsnio gerėja, ekonomistai neskuba gerinti prognozių – pasaulio bendrojo vidaus produkto augimas išliks vienas lėčiausių per pastarąjį dešimtmetį ir sieks apie 3 proc.

Tuo labiau kad pakeisti ekonominę situaciją gali ir, pavyzdžiui, artėjantys JAV rinkimai. Taip pat – Vokietijos ekonominė situacija, kurios bėgos nėra lokalizuotos vien tik automobilių pramonėje.

„Manome, kad neigiamos pasekmės dar tik pasimatys 2020 m. Apskritai euro zonos augimas sulėtėjo ir bus gana kuklus", – atkreipia dėmesį N. Mačiulį, pridėdamas, kad užimtumas zonoje ir toliau auga, o visa ekonominė aplinka skatina investicijas, todėl augimas turėtų išlikti.

Bazinės palūkanos gali pradėti didėti po dvejų metų, EURIBOR turėtų išlikti neigiamas iki 2023 m. Kaip atkreipia dėmesį N. Mačiulis, tai nėra išskirtinė euro zonos tendencija.

„Visas pasaulis gyvena istoriškai žemų palūkanų laikotarpyje. Ekonomikos augimo stadijoje tai padeda (...), bet kai kuriose valstybėse jau aiškėja iš to iškylančios problemos“, – sako N. Mačiulis.

Kaip paaiškina ekonomistas, kai kuriose valstybės bendrovės yra pasiėmusios perteklinius kreditus, o didėjant palūkanoms tai gali sukelti papildomų problemų.

Krizės ar nuosmukio Lietuva tikėtis neturėtų

Nepaisant tokios pasaulio ekonominės padėties, „Swedbank“ ekonomistai didina Lietuvos BVP augimo prognozę iki 2,6 proc. Tai – 0,6 procentinio punkto didėjimas. Panašaus augimo tikimasi ir 2021 m.

Tokį didėjimą lėmė stebimas eksportuotojų atsparumas bei jau minėti pasauliniai veiksniai – JAV ir Kinijos susitarimas bei neįvykęs kietasis „Brexitas“.

„Pastaruosius trejus metus BVP augimas siekia apie 4 proc. Dabar prognozuojame sulėtėjimą iki 2,6 proc. Tai panašus augimas, kurį stebėjome po Rusijos embargo, Rusijos ir Ukrainos karinio konflikto“, – sako N. Mačiulis.

Jis primena – tuo metu BVP augimas buvo sulėtėjęs iki 2–2,5 proc.

Pasak N. Mačiulio, pastaraisiais mėnesiais jau buvo fiksuoti prekių eksporto išsikvėpimo ženklai, o mažėjantys eksporto užsakymai rodo, kad tokios tendencijos tęsis ir šių metų pradžioje.

„Žiūrint į eksporto užsakymus, mes matome, kad 2020 m. bus šiek tiek prastesni, eksporto užsakymai labai sparčiai krito Vokietijoje, Estijoje, šiek tiek ir Latvijoje. Lietuvoje ilgą laiką laikėsi stabiliame lygyje, bet dabar matome, kad Lietuvos pramonių įmonių eksperto užsakymai nukrito į žemiausią lygį nuo 2017 m.“, – sako N. Mačiulis.

Vis dėlto, ekonomisto vertinimu, kol kas nematyti prielaidų, dėl kurių Lietuvoje būtų stebimas ne ekonomikos augimo sulėtėjimas, o krizė ar nuosmukis – Lietuvos bendras eksportas išlieka gerokai didesnis už importą, gyventojai ir įmonės neturi perteklinių finansinių įsipareigojimų, būsto rinkoje nesusiformavo burbulai.

Dėl didesnių akcizų ir brangstančios elektros „Swedbank“ ekonomistai padidino ir infliacijos prognozę. Ji turėtų siekti 2,7 proc.

„Žiūrint į infliacijos statistiką, jokios dramos nematome, ypač prekių kainų pokytis pastaruosius dvejus metus buvo labai nuosaikus. Pernai vidutiniškai prekių kainos padidėjo 1,4 proc. Paslaugos brangsta sparčiau – beveik 5 proc. per metus. Tai susiję su atlyginimų augimu, nes paslaugų sąnaudų struktūroje didžiausią dalį sudaro ne žaliavos, ne kuras, ne mokesčiai, o būtent atlyginimai“, – komentuoja N. Mačiulis.

Tačiau net ir sparčiai kylant kainoms vidutinis darbo užmokesčio augimas turėtų išlikti spartus ir siekti net 7 proc., todėl infliacija piniginių smarkiai neapkandžios.

Pasak N. Mačiulio, atlyginimų tendencijose ir šiemet bus stebima nemaža divergencija – minimalus atlyginimas ir daugelio viešojo sektorių darbuotojų atlyginimai didės maždaug dešimtadaliu, o privačiame sektoriuje augimas turėtų sulėtėti iki maždaug 6 proc.

Taip pat lėčiau artėsime prie Vakarų valstybių. Nors praėjusį dešimtmetį Lietuva galėjo džiaugtis išskirtine konvergencija – vienam gyventojui tenkantis BVP ir faktinės individualaus vartojimo išlaidos, atsižvelgus į kainų skirtumus, prie ES vidurkio artėjo sparčiausiai.

Imigrantai ne sumažino atlyginimų augimą, o sušvelnino infliaciją

Geras tendencijas galima matyti žvelgiant į migracijos rodiklius – į Lietuvą galiausiai atvyko daugiau žmonių nei iš jos išvyko. Dalis tų žmonių yra grįžtantis emigrantai, kita dalis – darbo ieškantys žmonės iš kitų šalių.

Didžiąją dalį į šalį atvykstančių žmonių vis dar sudaro iš emigracijos grįžtantys Lietuviai: „Analizuojant Lietuvos emigrantų elgseną, mes matome tą labai aiškų išliekantį ryšį tarp Lietuvos ir jų – tiek emigrantų perlaidos, tiek emigrantų pinigų srautai, tiek investicijos į nekilnojamąjį turtą Lietuvoje rodo, kad nemaža jų dalis yra išvykusi ne visiems laikams.“

N. Mačiulis atkreipia dėmesį, kad kitą dalį imigrantų dažniausiai sudaro iš Ukrainos ir Baltarusijos atvykstantys darbuotojai. Pastebima, kad jie užpildoma laisvas vietas transporto ir statybų sektoriuje, kuriame vis dar trūksta darbuotojų, išvykusių dirbti į Skandinavijos ar kitas šalis.

„Statybų sektorius yra vienas iš tų, kurie susiduria su darbuotojų trūkumo problema. (...) Pasigirdo nuomonių, kad didelis emigrantų srautas slopina atlyginimų augimą, tai yra darbo rinkos dempingavimas, nukenčia lietuviai darbuotojai. Tai visiškai su faktais ir statistika prasilenkianti nuomonė“, – tvirtina ekonomistas.

Jis argumentuoja – vidutinio darbo užmokesčio augimas Lietuvoje praktiškai nesulėtėjo. Anot N. Mačiulio, imigrantai sušvelnino infliaciją, nes, jeigu nebūtų atvykę darbuotojai iš Ukrainos ar kitų šalių, tokiuose sektoriuose, kaip statybų sektorius, darbuotojų trūkumo problema taptų dar opesnė.

Tai lemtų ne tik brangstančius būstus, bet ir brangesnes įvairias su statybomis susijusias paslaugas.

„Labai įdomi EBPO statistika, kokią dalį užsienyje gimę gyventojais sudaro visų gyventojų. Lietuvoje mažiau nei 5 proc. gyventojų yra gimę užsienyje“, – atkreipia dėmesį N. Mačiulis, palygindamas, kad tokių žmonių Liuksemburge yra apie 50 proc., Švedijoje – 18,5 proc., Belgijoje – 17 proc., Vokietijoje – 15,9 proc.

N. Mačiulis priduria – per pastaruosius metus į Lietuvą atvyko netgi dar mažesnis imigrantų skaičius. Jis siektų apie 2 proc.

Be to, dėl sparčiai augančių atlyginimų 2019 m. būsto įperkamumo rodikliai buvo pakilę į rekordines aukštumas.

„Vidutines pajamas gaunančiai šeimai Vilniuje įsigyti vidutinio dydžio, vidutinės kainos būstą niekada nebuvo taip lengva, kaip yra lengva įsigyti dabar. Tai susiję ir su žemomis palūkanomis. Čia reikia atkreipti dėmesį, kad šiuo metu vidutinės būsto paskolų palūkanos siekia Lietuvoje 2,6 proc. Tai yra maždaug 3 kartus mažesnės, nei jos buvo praėjusį dešimtmetį ir vis dar mažiausios tarp Baltijos šalių“, – sako N. Mačiulis.

Tarp neigiamų tendencijų jis išskiria didėjančią kontrabandą, kuri paprastai nėra būdinga ekonomikos gerėjimo laikotarpiu.

Taip pat N. Mačiulis atkreipia dėmesį, kad EBPO duomenys rodo, jog Lietuvos švietimo situacija negerėja, todėl ateityje šalis ir toliau susidurs su ekonominėmis problemomis, kurias lems prastas dalies gyventojų išsilavinimas.

„Lietuvos moksleivių gebėjimai nė vienoje iš sričių nepadidėjo. Kokia yra to priežastis, kodėl Lietuvos moksleivių gebėjimai atsilieka? (...) Beveik kas ketvirtas moksleivis Lietuvoje nepasiekia minimalių gebėjimų, kurie reikalingi tolimesniam mokymuisi arba darbo rinkoje (...) Užtikrinama, kad jie bus ir pajamų nelygybės, ir skurdo statistikoje“, – sako N. Mačiulis.

Jis pateikia pavyzdį, kad Estijoje tik 8–10 proc. moksleivių nepasiekia minimalių gebėjimų.

BVP, tenkantis vienam gyventojui, pasiekė 81 proc., o individualaus vartojimo išlaidos – net 90 proc. ES vidurkio. Tačiau „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad tolimesnis progresas, nors ir tęsis, visgi bus lėtesnis.

Ekonomistas pabrėžia, kad nereikėtų tikėtis vien savaiminio progreso, ir jį palaikyti turėtų ir adekvati ekonominė politika. Jis atkreipia dėmesį į tai, kad chaotiški ir nepagrįsti mokesčių pokyčiai veda ne prie didesnių biudžeto pajamų, o galimai didesnio mokesčio vengimo, be to, cigarečių kontrabanda padidėjo iki aukščiausio lygio per pastaruosius penkerius metus.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt