Verslas

2020.01.21 11:56

Seime siūlymas, kuris grąžins į mokyklos suolus: GPM siūlo skaičiuoti taikant eksponentinės funkcijos formulę

Jonas Deveikis, LRT.lt2020.01.21 11:56

Seime pateikta nauja gyventojų pajamų mokesčio (GPM) skaičiavimo tvarka – GPM turi būti skaičiuojamas pagal eksponentinę funkciją. Ekspertai kraipo galvas ir tikina, kad šalies biudžetas netektų pajamų, o 3,7 tūkst. eurų uždirbantis asmuo sumokėtų vos 5 proc. GPM, vadinasi, mokesčių našta stipriai sumažėtų.

Pagal 2020 metų GPM apskaičiavimo tvarką gyventojams, uždirbantiems iki 84 vidutinių darbo užmokesčių (iki 8,6 tūkst. eurų per mėnesį popieriuje), kas mėnesį nuo atlyginimo yra nuskaičiuojamas 20 proc. siekiantis GPM. Viršijant minėtą sumą, tarifas didėja iki 32 proc.

Tačiau Seimo narys Paulius Saudargas siūlo keisti šią tvarką ir įvesti naują – atsisakyti neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo (NPD) ir fiksuotų GPM tarifų bei naudoti eksponentinės funkcijos formulę.

Anot jo, tai leistų tobulinti mokestinę sistemą, prisidėtų prie socialinės atskirties mažinimo ir socialinės gerovės kūrimo. Taip pat prisidėtų prie skaidresnės, paprastesnės ir socialiai jautresnės mokesčių sistemos, sumažintų Lietuvos gyventojų migraciją, leistų surinkti daugiau mokesčių į biudžetą.

Buhalteriai kraipo pečiais

Kiek daugiau mokesčių būtų surinkta į šalies biudžetą – projekte nerašoma. Nors Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija skaičiuoja, kad pagal P. Saudargo pasiūlytą GPM eksponentinės regresijos skaičiavimo modelį gyventojams, kurių mėnesinės pajamos nesiekia 7,355 tūkst. eurų, GPM tarifas būtų mažesnis nei 15 proc. O jei metinės gyventojo pajamos neviršytų 45,06 tūkst. eurų (3,755 tūkst. eurų per mėnesį), jam būtų taikomas vos 5 proc. siekiantis GPM tarifas.

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė mano, kad dėl siūlomo pakeitimo į šalies biudžetą būtų surinkta mažiau pajamų. Kiek mažiau pajamų – projekte nerašoma, o tai, D. Čibirienės teigimu, neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo.

Antras aspektas, įstatymo projekte nėra paaiškinta, ką reiškia visos formulėje minimos raidės, o jų reikšmes galima tik numanyti.

D. Čibirienė taip pat stebisi, kad parengtas įstatymo projektas yra per sudėtingas, o tai gali skatinti šešėlį: „Yra statistinių duomenų, kad šešėlį skatina sudėtingos formulės ir skaičiavimai. Kuo sudėtingiau apskaičiuoti mokesčius, tuo didėja tikimybė, kad jie visai nebus apskaičiuoti“, – įstatymo projektą kritikuoja D. Čibirienė.

Neaišku ir tai, kokioms pajamoms būtų taikoma nauja GPM skaičiavimo tvarka. D. Čibirienės teigimu, pagal parengtą įstatymą, eksponentinės funkcijos formulė GPM apskaičiavimui turėtų būti naudojama toms pajamoms, kurios yra apmokestinamos 15 proc. tarifu.

Tokiu GPM tarifu yra apmokestinamos pajamos, gautos iš turto nuomos, palūkanų, turto pardavimo, honorarų, azartinių lošimų laimėjimų, dovanų, autorinių atlyginimų ne iš darbdavio, dividendų. Tokiu atveju gyventojas pats turėtų susiskaičiuoti, kiek jam reikėtų pervesti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI).

„Jeigu jūsų bobutė pardavė kitai bobutei karvę, tai bobutė turės išspręsti eksponentinės funkcijos formulę ir pervesti GPM dalį VMI.

„Jeigu jūsų bobutė pardavė kitai bobutei karvę, tai bobutė turės išspręsti eksponentinės funkcijos formulę ir pervesti GPM dalį VMI“, – sako D. Čibirienė.

Parodomasis įstatymas

Įstatymo projekto iniciatorius P. Saudargas sako, kad eksponentinės funkcijos formulė GPM apskaičiuoti būtų taikoma tik su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms.

Tačiau jis neatmeta galimybės, jog vienoda GPM skaičiavimo tvarka galėtų būti taikoma ir visoms sritims.

Pagrindinė dabartinio įstatymo idėja – pasiūlyti naują būdą GPM tarifui apskaičiuoti: „Manau, kad skaičiavimas pagal tolydines funkcijas galėtų būti taikomas daugelyje sričių. Pavyzdžiui, baudoms, kitiems mokesčiams apskaičiuoti. Kodėl mes nustatome intervalus? (...) Gyvenimas yra tolydinis (...), todėl mokesčiai neturi būti laiptuoti“, – teigia įstatymo autorius P. Saudargas.

Dabartiniai funkcijos įverčiai, kaip teigia Seimo narys, yra labai „dosnūs“ dirbantiesiems. „Mokesčiai tikrai labai daug sumažėtų. Tačiau aš visada sakau, kad ne koeficientuose yra esmė. Mano siūlymas yra parodomasis. Koeficientus turėtų nustatyti ministerija, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, nes jie yra labai jautrūs. Jie turi atliepti Vyriausybės vykdomą mokestinę politiką“, – pasakoja Seimo narys.

P. Saudargas tikina, kad apskaičiuoti, kokią sumą GPM reikės pervesti VMI taikant pasiūlytą formulę, nėra sudėtinga. „Labai paprasta. Šiais laikais visi turime išmaniuosius prietaisus, juose yra mokslinės skaičiavimo mašinėlės. Galime su „Excel“, „MathCad“ įsidėti funkciją ir apskaičiuoti“, – tikina įstatymo iniciatorius P. Saudargas.

Klausimų daugiau nei atsakymų

Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyriausioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė LRT.lt teigė, kad pasiūlymas dėl GPM keitimo yra „labai rimtas mokesčių sistemos komplikavimas“.

„Tokia maža šalis, kaip Lietuva, priešingai – turėtų kurti investuotojams ir verslui patrauklią ir dabar jau turimo progresinio tarifo turėtume tokią sistemą, kurioje GPM tarifas nebūtų aiškus“, – sako I. Genytė-Pikčienė.

Anot jos, dabartinis siūlymas – neišbaigtas, o jo priėmimas sukeltų daug maišaties. „Atotrūkis tarp biudžeto pajamų dabar ir biudžeto pajamų pagal naują sistemą. Nors pačiame norminiame akte ir teigiama, kad tai pagausintų biudžeto pajamas, iš tikrųjų – ne. (...) Žmonės daug žemesnius tarifus mokėtų, negu moka dabar“, – tvirtina I. Genytė-Pikčienė.