Verslas

2020.01.18 22:41

Paradoksali situacija: ekonomika auga, bet bedarbių netgi padaugėjo

Augustinas Šemelis, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.01.18 22:41

Nors Lietuvos ekonomika sparčiai auga jau beveik dešimtmetį, nedarbas šalyje per praėjusius metus šiek tiek padidėjo, ir yra daugiau nei dvigubai didesnis nei tokiose šalyse, kaip Lenkija, Čekija ar Vengrija.

Pasak ekspertų, to priežasčių daug: ne tik didesnė atskirtis tarp visuomenės sluoksnių ir regionų, bet ir tai, kad Lietuvoje darbuotojų kvalifikacija vis dažniau neatitinka darbdavių poreikių.

Šiandien Rasai svarbu gėlės. Pagal išsilavinimą ji – buhalterė. Šį darbą didžiąją dalį gyvenimo ji ir dirbo, kol įmonėje prasidėjo etatų mažinimas.

„Įstojau į Darbo biržą 2018 m. vasario mėnesį. Dabar jau bus dveji metai“, – sako Rasa.

Nedarbas pastūmėjo padaryti tai, ko nedrįso anksčiau – pakeisti profesiją. Nuo apskaitos dokumentų – prie gėlių.

„Visada lyg, būdavo, pasižiūri, lyg gražu, bet niekada nedrįsau, nes turėjau specialybę, turėjau aš tą darbelį, dirbau pagal jį, ir labai kažkaip nesigilinau“, – pasakoja Rasa.

Po nesėkmingų darbo pokalbių per Užimtumo tarnybą ji rado floristikos kursus.

„Turėjau labai giliai kitą svajonę ir labai norėjau ją išgryninti, pažiūrėti, ar man tai pavyks. Aš nežinau, ar man tai pavyks, aš dar nedirbusi to darbo“, – sako Rasa.

Radikalus kvalifikacijos keitimas Lietuvoje vis dar nėra toks dažnas atvejis.

Iš dalies ir todėl nedarbo lygis šalyje praėjusiais metais ne tik nemažėjo, bet ir kiek paaugo.

„Nedarbo lygis nėra toks mažas, kaip augančiai ekonomikai. Žinom, kad kitose šalyse jis yra 3,5–4 proc.“, – komentuoja ekonomistas Romas Lazutka.

Pagal nedarbą Lietuva šiuo metu yra 19-oje vietoje 28 Europos Sąjungos šalių. Net ir ilgo ekonomikos augimo laikais nedarbas Lietuvoje kone trigubai didesnis nei Čekijoje, dvigubai – nei Lenkijoje. Lietuvoje sunkiau sekasi spręsti įsisenėjusias struktūrines bėdas.

„Turimas profesinis mokymas dažnu atveju neatitinka darbo rinkos paklausos. T. y. jų įgytos profesijos nepaklausios darbo rinkoje. Tokiu atveju mes tuos žmones turime arba perkvalifikuoti, arba mes jiems siūlome kitą darbą nei jų profesija. Tai yra struktūrinis nedarbas Lietuvoje“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.

Situaciją aštrina atskirtis ir tarp visuomenės sluoksnių, ir tarp regionų.

„Lietuvoje tarp tų asmenų, kurie neturi vidurinio išsilavinimo, nedarbo lygis yra 17 proc. Tarp tų, kurie turi aukštąjį išsilavinimą, nedarbo lygis yra 3 proc. Nedarbo lygis didžiuosiuose Lietuvos miestuose yra apie 3 proc. Mes turime kaimo vietovių, mažesnių miestelių, kur nedarbo lygis gali būti virš 10 proc.“, – atkreipia dėmesį „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Šalyje mažėja žemos kvalifikacijos darbuotojų paklausa, didėja – aukštos. O jų ir trūksta, skundžiasi darbdaviai.

Galimas raktas – keisti kvalifikaciją. Rasa sako po pusmetį trukusių kursų šią savaitę išlaikiusi floristikos egzaminą.

„Manau, kad daug žmonių bijo keisti kažką savo gyvenime, bet manau, kad reiktų bandyti. Ar pasiseks, niekas nieko nežino, bet jeigu ir toliau sieksiu šito tikslo, manau, bus viskas gerai“, – įsitikinusi Rasa.