Vytauto Didžiojo universitete surengtoje konferencijoje gerovės valstybė kontūrams aptarti prezidentas Gitanas Nausėda tikino, kad reikėtų atsisakyti lengvatų, sparčiau didinti pensijas. Tačiau kai kurie specialistai gerovės valstybės kūrimą vertina skeptiškai, esą kol kas tai tik skambios kalbos.
Kauno stoties turguje kiaušiniais prekiaujanti 78 metų moteris iš Prienų rajono sako taip bandanti prisidurti prie pensijos. Jos ji gauna 235 eurus. Tai yra mažiau nei nustatyta absoliutaus skurdo riba.
„Mėsos neperku, žuvies – tai tik silkę, taupiai gyvenu ir tai kai kada pritrūksta. Vaisių gerai būtų nusipirkti, šokoladuką su kavuke, tik retkarčiais“, – ką nusipirktų, jeigu nereikėtų taupyti, pasakoja pensininkė Elena Seniauskienė.
Kiti turgaus prieigose savo daiktus parduoti atnešę senjorai pasakoja, kad pensijos neviršija 130 eurų. Statistikos duomenimis, 2018 metais beveik 23 procentai gyventojų Lietuvoje gyveno žemiau skurdo ribos, jų pajamos per mėnesį neviršijo 345 eurų.
Vytauto didžiojo universitete surengtoje konferencijoje apie gerovės valstybę dalyvavęs prezidentas, sako, kad išaugusi socialinė atskirtis rodo socialinės ir ekonomės politikos nesėkmę. O siekiant gerovės valstybės reikėtų atsisakyti lengvatų, sparčiau didinti pensijas.
„Pirmiausia, mokesčių sistema turi būti žmonių, o ne gyvulių ūkis, turime atsisakyti lengvatų kurios yra nepateisinamos, kurios atsirado nes stiprieji galėjo prieiti prie įstatymų leidybos, dabar be galo sunku jas išrauti, pats matau kaip sunku jas išrauti“, – sakė prezidentas G. Nausėda.
Pačių turtingiausių ir pačių skurdžiausių pajamos skiriasi 7 kartus. Anot mokslininkų, mažinant socialinę atskirtį reikėtų daugiau dėmesio skirti švietimui.
„Regionines politikos švietime nėra. Pasiekimai vaikų kaime mažesni nei miesto, tai dėl to, kad nesirūpiname individualiai kelti pasiekimus tų vaikų, kurie patiria problemas“, – sako Vilniaus politikos analizės instituto direktorė Virginija Būdienė.
Kad nebūtų atotrūkio tarp sostinės ir regionų, siūloma savivaldybėms suteikti daugiau finansinės nepriklausomybės.
„Savivaldybes gali laisvai disponuoti 12–14 procentų lėšų ir tai labai nedidelė dalis pinigų, kurias jie galėtų nukreipti sritims, kurios reikalingos. Jei mažos savivaldybės, tai ta procentinė dalis ypatingai maža“, – aiškina Vytauto Didžiojo universiteto socialinių mokslų fakulteto docentė Jurga Bučaitė-Vilkė.
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis gerovės valstybės kūrimą vertina skeptiškai. Anot jo, iki šiol nėra konkretumo kaip tai būtų įgyvendinta.
„Ketinimai yra puikūs, tačiau dėžutės – tuščias pažadas: kaip faina, kai gerai gyvensime, jau pasirenkame tą modelį, bet atidarau dėžutę, o ten – tik atvirukas, štai, tu pasiekei gražų gyvenimą“, – G. Mažeikis.
Kaip gerovės valstybės tikslai nurodomi: siekis bent dviem kartais sumažinti pajamų nelygybę, perskirstant biudžeto lėšas didinti finansavimą socialinei apsaugai, sveikatai, kultūrai.
