Verslas

2020.01.17 13:57

Prokurorai dėl „Grigeo Klaipėda“ jaučiasi lyg atidarę Pandoros skrynią: pareikšti įtarimai buvusiam vadovui ir dar dviem darbuotojams

atnaujinta 15:30
Jonas Deveikis, LRT.lt2020.01.17 13:57

Grigeo Klaipėda“ byloje 4 asmenims pareikšti įtarimai: operatoriui, buvusiam „Grigeo Klaipėda“ direktoriui, asmeniui, vadovavusiam nuotekų valymui bei pačiai įmonei, teigia ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti Klaipėdos apygardos prokurorė Gina Skersinskytė.

Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė Dalia Pocienė teigia, kad šiuo metu prokuratūra jaučiasi tarsi būtų atidariusi Pandoros skrynią.

Prokurorai, komentuodami „Grigeo Klaipėda“ ikiteisminį tyrimą: atidarėme Pandoros skrynią

„Tačiau tikimės, kad neužmiršome išleisti iš jos ir vilties. Tikimės, kad mūsų tyrimas turės rezultatą tokį, kokio mes tikimės. Tikimės, kad ikiteisminiam tyrimui surinkti duomenys bus perspektyvoje pripažinti įrodymais“, – sako D. Pocienė.

Ji mini, kad šiuo metu yra tiriamos pačios įvariausios galimo nusikaltimo kryptys. Teigiama, kad tai yra labai sudėtingas tyrimas, reikalaujantis daug techninių žinių. Todėl prokuratūra glaudžiai bendradarbiauja su aplinkosaugininkais ir kitais ekspertais.

Prokurorė mini, kad kratų metu iš įmonės buvo paimti tūkstančiai dokumentų bei daugiau nei 12 terabaitų skaitmeninės medžiagos.

Įtarimai pareikšti 4 asmenims

Ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti Klaipėdos apygardos prokurorė G. Skersinskytė teigia, kad įtarimai pareikšti 4 asmenims, vienas iš jų – juridinis. Taip pat žinoma, kad vienas iš asmenų, kuriems pareikšti įtarimai, yra operatorius, kitas buvęs „Grigeo Klaipėdos“ direktorius, trečias – asmuo, vadovavęs nuotekų valyklai.

Surinkti duomenys taip pat rodo, kad prie valymo sprenimų prisidėjo ne vienas vadovas.

Įtarimai pareikšti dėl dokumentų klastojimo ir gamtos teršimo. Dėl dokumentų klastojimo įtarimai pareikšti juridiniam asmeniu ir vienam iš direktorių.

„Juridiniam asmeniu pareikšti įtarimai pagal baudžiamojo kodekso 270 straipsnio II-ąją dalį. Tai yra teisės aktų pažeidimas gamtosaugos srityje, kuriuo yra padaryta didelė žala gamtai. Taip pat jiems yra pareikštas įtarimas pagal 300 straipsnio III-ąją dalį dėl dokumentų klastojimo. Nustatėme, kad įmonė žinodama, kad leidžia nevalytas nuotekas, imituoja veiklą, jog jie kontroliuoja šių nuotekų kokybę. Jie ima švaraus vandens mėginius ir tokiu būdu klastoja laboratorinius tyrimus“, – komentuoja G. Skersinskytė

Pagal inkriminuojamą baudžiamojo kodekso straipsnį, įmonei gręsia bauda iki 5 mln. eurų, taip pat įmonės likvidavimas arba veiklos sustabdymas. Fiziniams asmenims – laisvės atėmimas iki 6 metų. Prokurorės teigimu, įtariamieji parodymų nedavė, kaltais taip pat neprisipažino.

„Mes matome, kad įtariamųjų ratas tikrai plėstis, ir kitą savaitę įtariamųjų turėtų būti daugiau. Buvo areštuotis AB „Grigeo“ turtas, nedraudžiant jiems tuo turtu naudotis. Įtariamieji parodymų nedavė, dėl kaltės nepasisakė“, – ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti Klaipėdos apylinkės prokurorė G. Skersinskytė.

Prokurorė negalėjo įvardinti, kiek laiko truks tyrimas. „Tyrimas galėtų vykti ir greičiau jei įmonė sutiktų bendradarbiauti. Tačiau tokių duomenų, kad jie nori bendradarbiauti – mes neturime“, – sako G. Skersinskytė.

Ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti Klaipėdos apygardos prokurorė patikino, kad įmonė į Kuršių marias nuotekos leido galimai ne vienerius metus. Per metus įmonė dėl leidžiamų nuotekų galėjo sutaupyti apie 1,5 mln. eurų.

Prokurorė taip pat pastebi, kad įmonės avarinis vamzdis yra laikomas nelegaliu.

„Jei tai avarinis vamzdis, jis turi būti apskaitytas. Mes tokių duomenų, kad tai yra avarinis vamzdis, mes jų neturime. Tai yra tik žodžių žaismas, kas kaip vadina. Mes tai vadiname nelegaliu vamzdžiu, o jie – avariniu“, – aiškino G. Skersinskytė.

Prokurorams apie teršimą pranešė keli asmenys, kurie įmonėje nedirba.

„Šaltinai niekada nebuvo įvardinti. Esame minėję, kad šaltiniai yra keli. Tai yra ne įmonėje dirbantys šaltiniai. Šaltinai yra keli, mes jų negalime paviešinti šiuo metu. Tada, kada nuspręsime, kad tai nepakenks tyrimui ir patiems pernešėjams, mes juos paviešinsime“, – sako prokurorė D. Pocienė.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika komentuodamas prokuratūros pareikštus įtarimus teigia, kad kol kas kaltinamųjų pavardės nebus atskleistos.

„Iš tos informacijos, kurią dabar turime, matome, kad yra sisteminių spragų, peržiūrėjus per paskutinius 10 metų vykdytų tikrinimų protokolus, matome besikartojančių pavardžių. Yra tam tikrų formalumų, nebaigtų patikrinimų. (...) Tačiau tikrai negalėčiau pasakyti vienos konkrečios pavardės, kam galėtų būti pareikšti įtarimai jau šiandien“, – LRT TELEVIZIJAI sako aplinkos ministras.

Įmonė pateikia savo įvykių versiją

Po prokurorų pareikštų įtarimų „Grigeo Klaipėda“ bei teiginių, jog įmonės veiksmai nerodo noro bendradarbiauti su teisėsauga, bendrovė išplatino pranešimą spaudai, kuriame rašoma, kad įmonė pasiruošusi bendradarbiauti su prokurorais.

„Grigeo Klaipėda“ bendradarbiauja ir toliau pasiruošusi aktyviai bendradarbiauti su teisėsauga – Klaipėdos prokuratūros atstovams aprodyti visą nuotekų valymo įrenginių infrastruktūrą ir galimą ieškomo vamzdžio buvimo vietą. Tuo pat metu tyrimą atlieka ir praėjusią savaitę sudaryta vidinė „Grigeo Klaipėda“ komisija, vakar paskelbusi pirmines tyrimo išvadas, rašoma atsiųstame pranešime.

„Nebėgame nuo atsakomybės ir nieko neslepiame, norime tiksliai išsiaiškinti ir faktais pagrįsti įvykio aplinkybes. Esame pasiruošę ir toliau aktyviai bendradarbiauti su prokuratūra, suteikti visą informaciją ir padėti rasti prokuratūros ieškomą vamzdį. Šiandien viešojoje erdvėje matome labai daug interpretacijų, nepaisant to, kad vyksta ikiteisminis tyrimas. Visų mūsų tikslas – kuo greičiau išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Naudodamasis proga dar kartą atsiprašau dėl šių įvykių. Ir tikrai darysiu viską, kad tai daugiau nepasikartotų“, – teigia „Grigeo Klaipėda“ generalinis direktorius Tomas Eikinas.

Rašoma, kad „Grigeo Klaipėda“ sudarytos komisijos pirminės išvados rodo, kad nėra jokio slapto, tiesiai į Kuršių marias, iš „Grigeo Klaipėda“ teritorijos nukreipto vamzdžio. Yra tik avarinis vamzdis įmonės valymo įrenginių teritorijoje. Juo mechaniškai apvalytos nuotekos keliavo į bendrą srautą su „Klaipėdos vanduo“ išvalytomis nuotekomis ir susiliejusios dar 10 km tekėjo uždaru kanalu į marias.

Jokio kito vamzdžio, apeinančio visus ar dalį valymo įrenginių, nerasta. Šis vamzdis eina nuo pirminio (mechaninio) valymo įrenginio ir nukreipia nuotekas į avarinį nuotekų išleidimo kanalą.

„Mes dar ieškome dokumentų, tačiau techninė vamzdžio atsiradimo logika yra tokia: 2004 metais buvo įdiegtos biologinio (antrinio) valymo sistemos, todėl privalėjo atsirasti ir avarinis vamzdis. Tokią pat techninę įrangos schemą bei avarinius vamzdžius turi ir kitų Lietuvos įmonių valymo įrenginiai.

„Grigeo Klaipėda“ sudaryta komisija ir toliau tiria įvykio aplinkybes, tai – tik pirmojo tyrimo etapo išvados. „Pirminis tyrimas labiau koncentravosi į technines detales. Prokuratūra yra paėmusi dalį dokumentų – tai apsunkina komisijos darbą ir stabdo procesus, tad tikimės bendradarbiavimo ir greičiau juos atgauti, kad būtų galima aiškiai atsakyti į šiandien užduodamus klausimus“, – atsiųstame pranešime cituojamas įmonės vadovas T. Eikinas.

Klaipėdos prokurorai sausio 7–ąją pradėjo tyrimą dėl bendrovės „Grigeo Klaipėda“ veiklos. Įmonei bei dar 3 asmenims pareikšti įtarimai dėl gamtos teršimo ir dokumentų klastojimo.

„Grigeo“ prezidentas ir didžiausias savininkas Gintautas Pangonis sakė, kad netinkamai išvalytos nuotekos į Kuršių marias pateko per avarinį vamzdį, tačiau jis apie tai nieko nežinojo.

Aplinkos apsaugos ministro Kęstučio Mažeikos teigimu, įmonė nevalytas nuotekas į Kuršių marias galėjo leisti jau nuo 2012 metų, o žala gamtai gali siekti 60 mln. eurų.