Verslas

2020.01.19 07:00

Tūkstančiai ir vėl kviečiami kaupti pensijai – svarbų viso gyvenimo sprendimą teks priimti per pusmetį

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2020.01.19 07:00

Dešimtys tūkstančių gyventojų šį sausį sulaukė kvietimų prisijungti prie antrosios pensijų kaupimo pakopos. Jiems derės ne tik apsispręsti, ar apskritai nori kaupti, bet ir kokiu tarifu tai pradėti daryti.

Kaip ketvirtadienį pranešė „Sodra“, šiemet kvietimai pradėti kaupti senatvei buvo išsiųsti 43,54 tūkst. gyventojų.

Šiems gyventojams „Sodra“ atsitiktine tvarka priskyrė kaupimo bendroves ir išsiuntė pranešimus į asmenines paskyras.

Kvietimus gavę gyventojai per pusmetį, iki birželio 30 d., turėtų apsispręsti, ar jie nori dalyvauti antros pakopos pensijų kaupime. Jeigu gyventojas nieko nedarys, kaupti pensijai jis pradės automatiškai liepos 1 d.

Tai reiškia, kad, jeigu žmogus iki šiol pensijai nekaupė, kiekvieną mėnesį nuo jo darbo užmokesčio į pensijų fondą bus pervesta 1,8 proc.

Vėliau šis procentas didės, kol pasieks 3 proc. Tuo pat metu prie kaupimo prisidės ir valstybė, kurios pridedamas procentas kasmet taip pat didės, kol pasieks maksimalų 1,5 proc. nuo vidutinio darbo atlyginimo šalyje.

Pensijai siūlo atidėti daugiau

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys atkreipia dėmesį, kad kvietimas dar nereiškia, jog gyventojas buvo įtrauktas į antrosios pakopos pensijų sistemą. Tai tereiškia, kad liepos 1-ąją šie žmonės pradės kaupti, jeigu iki šios dienos nebus pasirašę sutarties su pasirinktu fondu ar išreiškę nesutikimo dalyvauti pensijų kaupime.

„Kiekvienas žmogus asmeniškai atsakingas už savo ateities finansinę būklę. Valstybė turi ribotas galimybes tavimi pasirūpinti, reikia prisidėti šiek tiek pačiam, tam tikrą vartojimo pinigų dalį atidėti savo būsimiems poreikiams“, – įsitikinęs Š. Ruzgys.

Jo vertinimu, šiuo metu nuo darbo užmokesčio pensijai kaupiantiems gyventojams atidėti tenka labai nedaug: „Reikėtų gerokai daugiau. Asmeniškai aš galvoju, kad pinigai tokie santykinai nedideli, kad žmogui net neturėtų pasijausti didelio skirtumo.“

Vis dėlto Š. Ruzgys priduria – kiekvienas yra laisvas pasirinkti, tačiau, jeigu kitų idėjų, kaip pasiruošti senatvei, nėra, šis būdas gali būti tinkamas. Be to, primena Š. Ruzgys, valstybė prideda skatinamąją įmoką.

„Šioje vietoje, manau, reikėtų labai natūraliai žiūrėti, kad viskas pasaulis kaupia, taupo vienokiais ar kitokiais instrumentais. Lietuva yra tik viena iš daugelio valstybių, kuri tokią sistemą turi“, – sako Š. Ruzgys.

Kaupia, bet nežino

Kiek anksčiau paskelbtas bendrovės „INVL Asset Management“ tyrimas atskleidė, kad beveik pusė lietuvių mano, jog nekaupia antroje pensijų pakopoje. Bendrovė daro išvadą, kad dalis kaupiančiųjų net nežino kaupiantys pensijai.

Tyrimo duomenimis, 56 proc. apklaustųjų nurodė kaupiantys antros pakopos pensijų fonde, 42 proc. – nekaupiantys, 2 proc. sakė to nežinantys.

„Sudėtinga situacija, nes jeigu pažiūrėsime oficialią statistiką, tai kaupiančiųjų antros pakopos pensijų fonde yra 1,3 mln. žmonių ir tiek pat yra ir dirbančiųjų. Tai didžioji dirbančiųjų dalis kaupia antroje pakopoje, tačiau patys apie tai nežino“, – spaudos konferencijoje sakė „INVL Asset Management“ pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė Dalia Kolmatsui.

Š. Ruzgio vertinmu, tai rodo, kad pensijai atidedama dalis yra itin maža – net ir pradėjus kaupti į pensijų fondą nukeliavusių pinigų žmogus nepasigenda.

„Čia šiek tiek pajuokaujant, bet iš kitos pusės, žinoma, tai yra tam tikras aplaidumas, nes vis dėlto žmogui siunčiami pranešimai. Jis turėtų turėti šiek tiek aktyvumo, kad suvoktų, kas aplinkui vyksta. Vadinasi, jis turi kažkokį šydą ant akių užsidėjęs ir net nebando niekuo domėtis“, – sako Š. Ruzgys.

Sumokėsite daugiau nei iš pradžių gali atrodyti

Nors, anot Š. Ruzgio, suma nėra didelė, naujai į pensijų kaupimą įtrauktiems gyventojams derėtų atkreipti dėmesį, kad 3 proc. nuo darbo užmokesčio arba, jeigu pasirenkama kaupti palaipsniui didėjančiu tarifu, 1,8 proc. skaičiuojami nuo atlyginimo popieriuje.

Taigi, jeigu uždirbate minimalią mėnesinę algą, į savo pensijų fondą kas mėnesį atidėsite ne 12,57 euro, o kiek daugiau – 18,21 euro.

Jeigu į rankas uždirbate vidutinį atlyginimą – 834,3 euro – kas mėnesį senatvei atidėsite ne maždaug 25 eurus, o beveik 40 eurų.

Jeigu atskaičius mokesčius uždirbate, pavyzdžiui, 1 000 eurų, kaupdami maksimaliu tarifu, į pensijų fondą kas mėnesį atidėsite ne 30 eurų, o 50,43 euro.

Š. Ruzgio vertinimu, tai neturėtų lemti galutinio apsisprendimo, nes paskatą, skiriamą kaupiantiesiems, valstybė taip pat apskaičiuoja pagal vidutinį šalies darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių.

„Čia yra tiesiog susitarimo klausimas, kaip skaičiuosime ir kokį nominalą naudosime. Labai abejoju, kad tai gali turėti esminės įtakos. Esmė yra tokia – kiek tai pakeis mano vartojimo įpročius, jeigu aš kaupsiu ar nekaupsiu. T. y., ar tie 3 proc. nuo mano popierinio atlyginimo kažką man iš esmės keičia?“ – komentuoja Š. Ruzgys.

Pataria paskaičiuoti, kiek galiausiai sukaupsite

Jeigu žmogus vis dėlto apsisprendžia, kad kaupti senatvei norėtų, pašnekovas rekomenduoja lieps 1-osios nė nelaukti ir tiesiog pasirašyti sutartį su patinkančiu fondu.

„Kadangi valstybės įmoka gana nemaža, ypač mažesnių pajamų žmonėms, tai, norint ją visą panaudoti, reikėtų imti iš karto maksimalų kaupimo būdą – 3+1,5 proc. Jeigu nori gauti 1,5 proc. iš valstybės, reikia visą tą sumą, 3 proc., įdėti iš savo lėšų“, – teigia Š. Ruzgys.

Jis ragina įvertinti ir tai, kiek galiausiai lėšų senatvei pavyktų sukaupti: „Vien iš tų 2–3 proc. kaupimo didelio skirtumo nebus. Ne veltui dalis žmonių, sulaukusių pensinio amžiaus, stebisi ir kone kaltina pensijų fondus, kad ten yra mažai pinigų – 2 tūkst., 3 tūkst., 5 tūkst. eurų ar panašūs skaičiai, kas iš esmės galbūt nėra daug, bet tokiu būdu kaupiant, tokiu dydžiu kaupiant nieko kitko tikėtis ir neįmanoma.“

Š. Ruzgys skaičiuoja: jeigu kas mėnesį žmogus pensijai atideda 30 eurų, per metus jis sukaupia 360 eurų. Per 10 metų ši suma siekia 3,6 tūkst. eurų, o kaupdamas 15 metų jis į savo sąskaitą atideda apie 5 tūkst. eurų, kuriuos, norėdamas gauti didesnę pensiją, jis turėtų išdalinti per bent 10–20 metų, kuriuos praleis pensijoje.

„Dažnai tai yra toks galbūt neįsigilinimas, nepagalvojimas. Atrodo, kad turėtų būti kone šimtai tūkstančių iš kažkur. Iš kažkur niekada nebūna. Reikia tiesiog suvokti – kuo daugiau kaupsi, tuo daugiau sukaupsi“, – sako Š. Ruzgys.

Primena – anksčiau sutikę atsisakyti negalės

„Sodra“ primena, kad dalyvauti pensijų kaupime siūloma gyventojams, kurie niekada kaupime nedalyvavo ir nebuvo įtraukti į kaupimą pernai. Sprendimą jie turės priimti iki birželio 30 d.

Pernai į kaupimą įtraukti ir atsisakę dalyvauti arba kaupimą sustabdę gyventojai šiais metais įtraukiami nebus.

Be to, gyventojai, kurie kaupime jau dalyvauja, šiemet atsisakyti dalyvauti kaupime negalės. Jeigu jie kaupė pereinamuoju tarifu, šiemet jiems pasikeis tik tarifo dydis – nuo savo atlyginimo jie atidės 2,1 proc., o valstybė pridės 0,6 proc. nuo vidutinio uždarbio.

„Į pensijų kaupimą įtraukiami gyventojai, iš kurių daugelis pernai pradėjo savo karjerą – įsidarbino, ar ėmėsi savarankiškos veiklos ir, svarbu, anksčiau nedalyvavo ar nebuvo įtraukiami į pensijų kaupimą“, – sako „Sodros“ Klientų aptarnavimo valdymo skyriaus vedėjas Evaldas Mikutis.

Kaip minėta, jeigu gyventojai, įtraukti į kaupimą, neišreikš valios nekaupti, kitaip tariant, nieko nedarys, nuo liepos 1-osios jie bus įtraukti į antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemą ir po to atsisakyti kaupti nebegalės.

Gyventojams, kurie iki šiol kaupė standartiniu tarifu – 3 proc. skirdavo nuo darbo užmokesčio ir 1,5 proc. į fondą buvo skiriama valstybės paskata nuo vidutinio darbo užmokesčio – niekas nesikeičia.