Verslas

2020.01.18 09:57

Vizickas: Lietuvoje veikiančių prekybos tinklų minimalus antkainis baziniams produktams siekia net 50 proc.

Jurgita Čeponytė, Mindaugas Aušra, LRT RADIJO laida „PIN kodas“, LRT.lt2020.01.18 09:57

„Lietuvoje veikiantys prekybos tinklai deda išties įspūdingus antkainius. Mūsų skaičiavimais, minimalus antkainis baziniams produktams siekia net 50 proc. O kai kuriose kategorijose, kaip antai saldainių ar ledų, jis siekia net 100 ar 200 proc. lygį“, – LRT RADIJUI sako kainų palyginimo portalo Pricer.lt įkūrėjas Arūnas Vizickas.

Degalai kol kas brangsta saikingai

Prieš porą savaičių sparčiau pradėjo kilti degalų kainos. Nepriklausomo racionalaus pirkimo ir kainų palyginimo portalo Pricer.lt įkūrėjas Arūnas Vizickas sako, kad jau sausio pirmąją įsigaliojo nauji akcizai, o dar po kelių dienų pasaulį apskriejo žinia apie nužudytą Irano generolą.

„Nauji akcizai kainas turėjo pakeisti maždaug 3–4 centais už litrą, tačiau esminis kilimas įvyko dėl Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karinių pajėgų operacijos, per kurią buvo nukautas Irano generolas (Qasemas Soleimani – LRT.lt), – sako A. Vizickas. – Toks įvykis parodė, kad konfliktas tarp JAV ir Irano vis labiau kaista ir jau reikalauja aukų.“

A. Vizicko teigimu, tokie įvykiai Artimųjų Rytų regione gali sukelti labai dideles įtampas. „O tos įtampos dažniausiai daro įtaką žaliavinės naftos kainoms, – pabrėžia pašnekovas. – Tai, žinoma, persiduos į didmenines kainas, o vėliau ir į degalines. Kol kas degalų kainos auga dar nuosaikiai, tačiau didmeninė naftos kaina, pavyzdžiui, „Orlen Lietuva“, pasikeitė penkiais–šešiais procentais.“

Pašnekovas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kainos degalinėse dar nėra nusistovėjusios, o skirtumai to paties kuro šalies degalinėse yra gan ženklūs. „Populiariausio A95 benzino kaina už litrą svyruoja nuo 1,17 euro iki 1,31 euro“, – ženklų kainų skirtumą pastebi A. Vizickas.

Cigaretes keičia kaitinamasis tabakas

Pastarųjų metų statistika rodo cigarečių vartojimo mažėjimą mūsų šalyje. A. Vizicko teigimu, JAV statistika taip pat rodo tabako gaminių vartojimo mažėjimą. „JAV rodikliai rodo, kad per 40 metų rūkymo mada darosi nepopuliari, – konstatuoja pašnekovas. – Per 40 metų cigarečių pardavimai krito net 66 proc. O pačių rūkančiųjų sumažėjo 34 proc.“

Tuo tarpu marketinginės investicijos į tabako pramonę per keturis dešimtmečius išaugo aštuonis kartus. „Rūkymas darosi nebemadingas dėl pačio rūkymo įvaizdžio kritimo bei vis garsiau eskaluojamų nuo rūkymo sukeltų ligų pavojaus. Prie mažesnio rūkymo prisideda ir vaizdiniai perspėjimai ant cigarečių pakelių – pažeisti organai ar ligų išvarginti žmonės tikrai neįkvepia noro rūkyti“, – įsitikinęs A. Vizickas.

Daugiau už lietuvius maistui išleidžia tik rumunai – 28 proc. visų pirkinių krepšelio. Tuo tarpu britai maistui išleidžia vos 8 proc. savo pinigų.

Aukšta tabako gaminių kaina, pasak jo, taip pat neskatina rūkyti, mat tabako gaminiai kone kasmet brangsta. Keičiasi ir tautiečių rūkymo įpročiai. „Lietuvos statistika rodo, kad mūsų šalyje rūkančiųjų yra 66 proc. Iš jų 24 proc. – paaugliai. Būtent tarp paauglių labai ryškiai didėja pokytis iš cigarečių rūkymo į kaitinamojo tabako rūkymą, – visiems pastebimą tendenciją fiksuoja A. Vizickas. – Taigi, šis ekonominis faktorius labiau ne atbaido nuo rūkymo, o paskatina vartotoją ieškoti pigesnės alternatyvos – draudimai neduoda tokio poveikio, apie kurį skelbia tų draudimų iniciatoriai.“

Alaus bokalo politika

Tarp keliautojų vis labiau populiarėja šalies pigumą ar brangumą vertinti pagal alaus bokalo kainą. Brangiausiai už lietuvių mėgstamo gėrimo bokalą mokės Jungtinių Arabų Emyratų sostinę Dubajų aplankę turistai – teks pakloti beveik 11 eurų. Dešimtoje vietoje – Lietuvos migrantų pamėgtas Londonas, kuriame alaus bokalas vidutiniškai atsieis apie šešis eurus. Pigiausiai šio gėrimo galima paragauti Filipinuose, o antroje vietoje rikiuojasi Centrinės Europos turizmo lyderė Praha – čekiško alaus bokalas čia tekainuoja vos pusantro euro.

Lietuvoje veikiančių prekybos tinklų kainodara veikia tokiu principu: kaina yra išpučiama, o vėliau nuo tos išpūstos kainos yra daromos nuolaidos.

Kainų palyginimo portalo įkūrėjas sako, kad šiame sektoriuje Lietuva sparčiai artėja prie Vakarų Europos sostinių kainų lygio. „Pragyvenimo lygis atspindi, kiekgi kainuos šis produktas baruose. Jei klientas yra linkęs tiek už jį mokėti, tai tokia kaina laikosi, o jei nelinkęs – konkurencijos būdu kaina neišvengiamai mažėja“, – įsitikinęs A. Vizickas.

„Mūsų atveju (Lietuvoje – LRT.lt) įtakos turi ne tik pragyvenimo lygmuo, bet ir akcizai, – konstatuoja A. Vizickas. – Matome, kad savo regione, į kurį įeina Lenkija, Baltarusija, Rusija ir Latvija, esame vieni brangiausių šiame segmente.“

Prekybos tinklų antkainiai – įspūdingi

Lietuviai Europoje išsiskiria tuo, kad santykinai daug pinigų išleidžia maistui – 21 proc. visų pirkinių sudaro maisto produktai. Daugiau už lietuvius maistui išleidžia tik rumunai – 28 proc. visų pirkinių krepšelio. Tuo tarpu britai maistui išleidžia vos 8 proc. savo pinigų.

Tai, kad lietuviai maistui išleidžia net penktadalį visų savo pinigų, pasak A. Vizicko, lemia dvi priežastys. „Pajamų lygis ir maisto kainos, – tiesiai šviesiai priežastis įvardija pašnekovas. – Pajamomis nuo vokiečių atsiliekame 2,5 karto – mūsų vidutinis atlyginimas yra apie 900 eurų, kai vokiečio vidutinis atlyginimas siekia 2400 eurų.“

Mūsų šalies atveju, anot pašnekovo, labiausiai kainų lygį nusprendžia ne gamintojai ar tiekėjai, o prekybos tinklų nustatoma antkainio politika. „Lietuvoje veikiantys prekybos tinklai deda išties įspūdingus antkainius. Mūsų skaičiavimais, minimalus antkainis baziniams produktams siekia net 50 proc. O kai kuriose kategorijose, kaip antai saldainių ar ledų, jis (antkainis – LRT.lt) siekia net 100 ar 200 proc. lygį“, – tvirtina A. Vizickas.

„Lietuvoje veikiančių prekybos tinklų kainodara veikia tokiu principu: kaina yra išpučiama, o vėliau nuo tos išpūstos kainos yra daromos nuolaidos, – nepatogų prekybininkų kainodaros principą apnuogina pašnekovas. – O paskui matome įvairiems produktams taikomas 30, 40 ar 50 proc. nuolaidas. Jas lengva daryti, nes kaina prieš tai buvo daug labiau išpūsta.“

Plačiau – radijo įraše.

Parengė Vismantas Žuklevičius