Verslas

2020.01.16 16:15

Lietuvos darbo rinką niaukia debesys – šiais metais prognozuojama dar daugiau atleidimų

Mindaugas Laukagalis, LRT RADIJAS, LRT.lt2020.01.16 16:15

Nors pernai Lietuva džiaugėsi naujomis darbo vietomis ir investicijomis, tuo pačiu metu iš darbo atleisti tūkstančiai darbuotojų. Kiek iš darbo išėjo abipusiu susitarimu – neaišku. Dalis ekspertų LRT RADIJUI sako, kad tai – normalu, tačiau kiti įsitikinę, kad įmonės ruošiasi krizei, todėl šiemet atleidimų bus dar daugiau.

Labiausiai tuštėjo paslaugų sektorius

Daugiau nei trys tūkstančiai – tiek žmonių, Užimtumo tarnybos duomenimis, pernai buvo atleisti iš darbo. „Palyginti su 2018 metais, pernai atleidimų sumažėjo 44 procentais. Dėl ko daugiausiai buvo atleidžiama? Dėl darbo organizavimo pakeitimų ir struktūrinių pertvarkymų“, – sako tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė. Tačiau tai – oficiali statistika, kuri, anot kai kurių ekspertų, yra netiksli, nes dauguma iš darbo ne atleidžiami, o išeina abipusiu sutarimu.

Statistika rodo, kad daugiausiai darbuotojų atsisakė paslaugų sektorius. Pavyzdžiui, bankas „Luminor“ ir duomenų analizės įmonė „Intermedix“ per metus atsisveikino su trečdaliu ten dirbusiųjų. Sunkumų patyrė ir mažesnę pridėtinę vertę kuriančios įmonės: gruodį atleidimo lapelius gavo daugiau nei šimtas siuvėjų iš įmonių „Doliteksus“ ir „Seviga“.

Paprasta siuvykla, kuri susiuva kažkokį elementarų gaminį nėra pajėgi konkuruoti su Kinijos gamintoju, kuris turi tūkstantį kartų daugiau užsakymų ir tūkstantį kartų daugiau darbuotojų.

„Šitie faktai pastarųjų mėnesių yra dėsningi, – masiniais atleidimais nesistebi Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas Boguslavas Gruževskis. – Jeigu ekonomika praranda savo augimo pagreitį, tai pirmiausiai pasireiškia darbo rinkoje. Kadangi vadybininkai mato tendencijas ir pirmiausia bando taupyti savo vidinių išteklių sąskaita, tai dažnai yra kažkokie technologiniai sprendimai. Po to, tai yra žmonės – vienaip ar kitaip bando optimizuoti savo struktūras“.

Lėtėjant ekonomikai, daugėja bedarbių gretos

Statistika rodo, kad vis daugiau darbingo amžiaus žmonių lieka be darbo. Pašnekovas sako, kad Lietuvos bankui prognozuojant lėtesnį ekonomikos augimą, ši tendencija tik ryškės. Finansų ekspertas Marius Dubnikovas teigia, kad įmonių bankrotai ar persitvarkymai – natūralus procesas.

„Negalime įsivaizduoti, pavyzdžiui, kad šalyje tik gims žmonės ir niekas nemirs. Tas pats ir su įmonėmis – visiškai normalu, kai naujos įmonės atsidaro, o kažkuri dalis užsidaro“, – ramina M. Dubnikovas.

Praeiti metai buvo vieni geresnių Lietuvos istorijoje, o šie metai, jei pasaulis nesustos, bus kažkiek lėtesni, bet gyvenimo kokybė, greičiausiai, bus geresnė.

Ekspertai sutaria, kad didžiausia grėsmė netekti darbo kyla mažą pridėtinę vertę kuriančių įmonių darbuotojams – šios bendrovės dažnai turi konkuruoti ne tik su kitais Lietuvos gamintojais, bet ir su užsienio gigantais.

„Paprasta siuvykla, kuri susiuva kažkokį elementarų gaminį nėra pajėgi konkuruoti su Kinijos gamintoju, kuris turi tūkstantį kartų daugiau užsakymų ir tūkstantį kartų daugiau darbuotojų, – sako M. Dubnikovas. – Tokios įmonės anksčiau ar vėliau yra pasmerktos užsidaryti. Vienintelis išsigelbėjimas – gamybos specializacija arba kažkokių sudėtingesnių dalykų atlikimas, kurių negalėtų masiškai atlikti Kinijos gamintojai“.

Ūkanota pasaulio ekonomika

Oficialioje statistikoje nurodoma, kad pagal atleistų darbuotojų skaičių pernai pirmavo ne siuvyklos ar kepyklos, o paslaugų sektorius, taigi ir paslaugų centrai. M. Dubnikovas teigia, kad tai vyksta dėl konkurencijos – Indija ir panašios šalys turi daug specialistų, kurie tenkinasi mažesnėmis algomis.

Rekomenduojama nuolat sekti naujoves, nes žmogų pakeitus robotu, ieškoti informacijos bus per vėlu.

„Taip, pasaulio ekonomika yra ūkanota. Ir tai turės poveikį Lietuvos ūkiui“, – taip prognozuodamas šių metų ekonomiką kalbėjo Gediminas Šimkus iš Lietuvos banko.

Regis, panašios kalbos privertė susirūpinti, kaip gyvensime ateityje – „Google“ pernai fiksavo paieškų apie ekonominę krizę skaičiaus augimą. Gal įmonės pradėjo ruoštis krizei?

M. Dubnikovas į tokias kalbas žiūri skeptiškai. „Nemanau, kad pradėjo ruoštis. Nepaisant visų kalbų apie artėjančias krizes, mes ir taip matome, kad ekonomika lėtės. Praeiti metai buvo vieni geresnių Lietuvos istorijoje, o šie metai, jei pasaulis nesustos, bus kažkiek lėtesni, bet gyvenimo kokybė, greičiausiai, bus geresnė, – prognozuoja finansų ekspertas. – Todėl kalbėti apie tai, kad įmonės ruošiasi krizei ir taupo žmonių sąskaita – tai tikrai ne“.

Darbo vietas atims robotai

Kiek pesimistiškiau nusiteikęs darbo rinkos ekspertas B. Gruževskis: esą šiais metais nedarbas gali dar labiau išaugti, nes lėtėjant ekonomikai įmonės imsis dar daugiau pokyčių.

„Bendrai kalbant, bendrų įtampų su partneriais užsienyje ar su gamybos apyvarta Lietuvoje nėra. Tačiau ekonominių sektorių stebėjimas vadybininkams tikrai daro pagrindą, kad reikia labai principingai žiūrėti į personalo politiką“, – tikina B. Gruževskis.

Ekspertai išskiria dar vieną priežastį, kodėl ateityje darbo netekti gali dar daugiau žmonių – tai gamybos procesų automatizacija.

Dėl to rekomenduojama nuolat sekti naujoves, nes žmogų pakeitus robotu, ieškoti informacijos bus per vėlu.

Parengė Vismantas Žuklevičius