Verslas

2020.01.19 16:40

4 darbo dienos arba 6 valandos per dieną vietoje 8: ar Lietuva pribrendo trumpesnei darbo savaitei?

Irma Janauskaitė, LRT RADIJO laida „Aukso amžius“, LRT.lt2020.01.19 16:40

Po 12 valandų šešias dienas per savaitę ar po šešias valandas keturias dienas per savaitę? Vakarų šalys svarsto darbo savaitę trumpinti, o Rytų – ilginti.

„Kelios įmonės jau antrus metus Lietuvoje dirba šešių valandų per dieną darbo režimu ir fiksuoja tik teigiamą efektą. Prie šešių darbo valandų režimo perėjo ir viena didžiausių pasaulio kompanijų. Tai parodo, kad toks darbo modelis pasiteisino ir pačiam darbdaviui“, – LRT RADIJUI sako Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė.

Laukia robotizacijos vėjų

Kokio ilgio darbo savaitė yra optimaliausia, kad ir darbuotojai būtų nepersidribę, ir darbdaviai laimingi? Vakarų šalys vis labiau linksta prie Danijoje įgyvendinamo pavyzdžio, kur darbuotojams taikoma šešių valandų ir keturių darbo dienų savaitė. O štai Kinija suka visai priešingu keliu – stambiųjų kompanijų darbuotojai jau gali dirbti po 12 valandų šešias dienas per savaitę. Kuris darbo savaitės modelis yra geresnis ir bus taikomas mūsų šalyje?

LPSK pirmininkė Inga Ruginienė neabejoja, kad jau esame pribrendę 24-ių valandų darbo savaitei. „Šalyje turi vykti progresas. Jei mes prisimintume istoriją, tai prieš šimtą metų turėjome 12-os valandų darbo dieną, o dar anksčiau nebuvo laisvų šeštadienio ir sekmadienio – visi dirbo septynias dienas per savaitę. Mes pasiekėme šiokį tokį progresą – turime aštuonių valandų darbo dieną. Šiandien mes pasirengę pereiti prie kitokio lygmens“, – įsitikinusi I. Ruginienė.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas darbo savaitės trumpėjimą numato tada, kai į paslaugų sektorių papūs didesni robotizacijos vėjai. „Kuomet į paslaugų sektorių ateis robotizavimai, automatizavimai ir dirbtinis intelektas, tuomet ir galėsime kalbėti apie darbo savaitės trumpinimą. Tačiau dabar apie tai kalbėti būtų labai sunku. Ypač šalies mastu. Tam tikrų sektorių lygiu dar galima galvoti“, – sako T. Poviliauskas.

Pasak jo, jei, pavyzdžiui, pramonės sektoriuje trumpinsime darbo valandas, o mokėsime tą patį atlyginimą, tai reikš, kad darbdaviui išaugs darbo jėgos sąnaudos. „Konkuruoti su kitomis šalimis pasidarytų sunkiau, – neabejoja ekonomistas. – Ar galime tai sau leisti? Manau, kad nelabai.“

Kinijos pavyzdys – visiškai nepriimtinas

Su ekonomisto žodžiais nesutinkanti I. Rugienė sako, kad ir prieš šimtą metų buvo kilęs ažiotažas, neva įvesti aštuonių valandų darbo dieną yra neįmanomas dalykas. „Lygiai taip buvo bijoma, kad sutrumpinus darbo dieną sustos gamyba, kris gamybos rodikliai, bus sunku konkuruoti, žodžiu, viskas grius, lūš ir žmonija išmirs“, – ironijos balse neslepia LPSK pirmininkė.

Kinijos tikslas yra dirbti ir kuo daugiau prigaminti. O kas bus su tuo žmogumi, niekam nėra įdomu.

Tačiau, pastebi ji, praėjus šimtui metų, žmonija toliau sėkmingai progresuoja, o ekonomikos rodikliai auga. „Įvedus šešių darbo valandų dieną, efektas būtų lygiai toks pat – ekonomikos rodikliai tik gerėtų“, – tvirtai įsitikinusi I. Ruginienė.

LPSK vadovė tikina nesidairyti į Kinijos pavyzdį, kur darbo savaitę norima ilginti. Pasak jos, Kinija neturi tradicijų saugoti darbuotojo fizinę ir psichologinę sveikatą. „Kinijos tikslas yra dirbti ir kuo daugiau prigaminti. O kas bus su tuo žmogumi, niekam nėra įdomu“, – teigia I. Ruginienė.

Visai kas kita, anot jos, yra mūsų šalis, kur palyginti nėra daug gyventojų, o tai reiškia, kad ir pačios darbo jėgos yra riboti ištekliai. „Mes turime investuoti į savo darbuotojus ir juos saugoti. Kelios įmonės jau antrus metus Lietuvoje dirba šešių valandų per dieną darbo režimu ir fiksuoja tik teigiamą efektą, – faktą konstatuoja pašnekovė. – Prie šešių darbo valandų režimo perėjo ir viena didžiausių pasaulio kompanijų. Tai parodo, kad toks darbo modelis pasiteisino ir pačiam darbdaviui.“

Įspėja dėl sunkesnės konkurencijos

Tyrimai rodo, LPSK pirmininkės teigimu, kad žmonės po trijų laisvų dienų į darbus grįžta gerai pailsėję, su didesnėmis pajėgomis. „Tokie darbuotojai dirba efektyviau, kuria didesnę pridėtinę vertę, – neabejoja I. Ruginienė. – Negana to, poilsiaudamas žmogus nori nenori išleidžia pinigus, o tai tik dar labiau įsuka šalies vidaus ekonomiką. Taigi, nauda yra dviguba – tiek darbuotojui ir darbdaviui, tiek ir šalies ekonomikai.“

T. Poviliauskas perspėja, kad jei Lietuvoje bus trumpinama darbo savaitė, lietuviškai produkcijai tarptautinėse rinkose konkuruoti bus sunkiau. Anot jo, jei visas pasaulis vieningai suktų prie šios idėjos (24 darbo valandų per savaitę – LRT.lt), tuomet progresas būtų.

„Tačiau jei į šį traukinį įšoktų tik viena Lietuva, vargu ar mes taptume labiau konkurencingi, – abejoja ekonomistas. – Paprastas pavyzdys iš pramonės sektoriaus: viena linija per aštuonias valandas pagamins daugiau produkcijos nei kad per šešias. O norint pagaminti tiek pat, reikėtų arba tą patį žmogų samdyti papildomai ir mokėti jam už viršvalandžius, arba samdyti daugiau darbuotojų. O samdyti daugiau žmonių Lietuvoje nėra jau taip paprasta – trūksta darbo jėgos.“

Sėkminga simbiozė

LRT.lt primena, kad mūsų šalyje veiklą vystančios įmonės „Valandinis“ ir „Engineer“ nuo 2018 m. ėmėsi eksperimento – darbo dieną sutrumpino nuo 8 iki 6 valandų. Praėjus pirmiesiems metams, įmonės atstovas tvirtai tikino – eksperimentas pasiteisino. Abiejų įmonių atstovas siūlo trumpinti darbo laiką ir kitoms įmonėms.

Pasak įmonių plėtros vadovo Jurijaus Laneckij, darbo diena nuo 9 iki 16 val. pasiteisino daugiau nei 100 proc. Anot jo, įmonės "pradėjo daugiau pelno uždirbti, darbuotojai pasidarė laimingesni, o tai puikiai veikia mikroklimatą ir tuo visi naudojasi".

Įmonių planuose yra noras dar labiau trumpinti darbo dieną – iki 4 valandų.

Plačiau – radijo įraše.

Parengė Vismantas Žuklevičius